Gigantiškų saguaro kaktusų miškas Atsisveikinę su Didžiuoju kanjonu, vykstame Arizonos valstijos sostinės Phoenix link. Artėjant prie didmiesčio, pilkas gamtovaizdis pasipildo didžiuliais stulpus primenančiais saguaro kaktusais. Užtrunkame ilgai, kol pravažiuojame į dykumas išsiplėtusį Phoenix. Pakelės poilsio aikštelėse užrašai perspėja, kad reikia būti atidiems ir saugotis skorpionų ir gyvačių. Šiandien turime pasiekti milijoninį Tucson miestą, šalia kurio

Monumentų slėnis Stiprus vėjas sukėlė smėlį palei uolas, Bluff skendi migloje. Išvykstame į Monumentų slėnį (Monument Valley), esantį tarp Jutos ir Arizonos valstijų. Mums išvažiavus iš smėlio miglos, stebiuosi kalnų formų ir spalvų įvairove: aštriabriaunėmis viršūnėmis pasipuošę uolos transformuojasi į kanjonais išvagotas plokštikalnes, o balsvą akmens ir smiltainio atspalvį keičia rusvai rudas. Keista atrodo rusvos

Pro El Paso, Baltojo smėlio kopų link Iš Big Bendo važiuojam per Quitman ir Finlay kalnus El Paso miesto link. Neaišku, kur baigiasi vienas kalnų masyvas ir prasideda – kitas. Franklin kalnų slėnyje atsiveria šio 2 mln. gyventojų turinčio didmiesčio panorama. Tai pačiame JAV ir Meksikos pasienyje 54 kv. km. plote išsidriekęs miestas. Išvertus iš

Artimieji gyvena kalnuotoje pietų Teksaso gyvenvietėje Welfare, netoli dailaus ir paveldą saugančio Boerne miestelio (48 kilometrai iki San Antonijaus didmiesčio). Keista matyti prie namų vaikštinėjančias stirnas, kiek atokiau besibūriuojančius pulkelius laukinių kalakutų, grifus, sukančius ratus danguje. Šie paukščiai primena juodas vištas, tik jų kaklai ne nuogi, kaip afrikinių, o apaugę smulkiomis juodomis plunksnomis. Plėšrūs paukščiai

Lėktuvas jau leidžiasi. Bet kur??? Nejaugi į jūrą? Pagaliau išvystame salą. Valio! Puolame prie iliuminatorių dairydamiesi. Labai smalsu, kokia ta Malta.Prieinu prie autobuso ir oi… Nerandu durų, tik vairuotojo. Maltoje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Taigi, dar ilgai maišėmės ir vis pro vairuotojo duris derindavome įlipti. Visuomeniniai autobusai labai žavūs, seni, geltoni, dažname net durų

Kaskart planuodama atostogas ieškau keliautojų patarimų internete, o suradus mintyse visuomet dėkoju tiems, kurie pasidalina savo kelionių įspūdžiais ir patarimais.Šįkart savo įspūdžiais ir patarimais pasidalinsiu ir aš.Taigi, trumpai apie atostogas Kos saloje, Graikijoje.

Klausiat ar mėgstu rašyti rašinius? Atsakau „ne“, bet mane „paėmė“ įkvėpimas. Tai parašysiu laiškelį VISAI stovyklai.Apie šią stovyklą sužinojau iš savo draugės. Ji pasiūlė važiuoti kartu, aš sutikau iš karto, o tik tada sužinojau apie programą. Truputį išsigandau anglų kalbos, nes su ja nelabai draugauju. Tačiau jau pačią pirmą stovyklos dieną įsitikinau, kad veltui eikvojau

„Kalnų keliais“ ne tik keliaujama, bet ir atrandami draugai…Mūsų kelionė prasidėjo vėlyvą birželio naktį. Susitikimas prie autobuso buvo labai nejaukus, matėsi daugybė pasimetusių ir sutrikusių veidų, tačiau juose visuose degė nepaprastas noras ką nors patirti. Kelionės pradžia buvo labai tyli, tik vienas kitas drįsome pabendrauti, paklausti vienas kito vardo ar papasakoti kokį pokštą. Atvykus į