KELIONIŲ ISTORIJA: Kelionė į Lenkiją

Po Lenkiją keliavau visai neseniai. Į šią kelionę važiavau kartu su ŠPRC Prekybos ir verslo skyriaus mokiniais bei mokytojais. Važiavome autobusu. Kadangi kelionė vyko visą savaitgalį, tai miegojome autobuse. Naktys buvo sunkios, nes nesu pratusi miegoti visą naktį važiuojančiame autobuse. Bet dėl to tikrai nesigailėjau, kad važiavau.

Šioje kelionėje pirmiausia aplankėme Lenkijoje esančią Aušvico koncentracijos stovyklą. Kadangi mėgstu žiūrėti filmus, susijusius su koncentracinėmis stovyklomis, buvo įdomu po ją pasivaikščioti. Pamatyti vaizdus, esančius stovyklos pastatuose, buvo gana baisu, o ypač eiti į rūsius. Todėl ėjau gana nedrąsiai. O fotografuoti visai nesinorėjo.

Toliau važiavome į Krokuvą. Turėjome galimybę pasivaikščioti po šio miesto senamiestį. Asmeniškai man mūsų sostinės Vilniaus senamiestis atrodo gražesnis už Krokuvos senamiestį, tačiau ir ten yra ką pamatyti. Labiausiai įsiminė turgaus aikštėje stovinti halė, kuri iš pirmo žvilgsnio man priminė bažnyčią. Taip pat teko pamatyti geležinį drakoną, pro kurį ėjau būtent tuo metu, kai jis spjaudėsi ugnimi.

Tačiau šioje kelionėje man labiausiai patiko Veličkos druskų kasykla. Kasyklos turistiniai maršrutai yra suskirstyti į lygius, kurių, jei neklystu, yra devyni. Mes ėjome tris lygius. Reikėjo nusileisti laiptais į 58 m gylį, kuriame prasideda pirmasis lygis. Ant sienų esanti druska atrodo labai gražiai. Vaikštant maršrutu parodoma, kaip anksčiau žmonės dirbdavo šioje kasykloje. Yra ir vaizdo, ir garso efektų. Druskos kasykloje yra padaryta koplyčia. Tai didelė patalpa, kuri atrodo labai didingai. Ekskursija vyko apie dvi valandas ir per tą laiką nukeliavome į 135 m gylį. O liftu pakilus ant žemės paviršiaus atrodė, kad daug laiko nebuvau civilizacijoje.

Po ekskursijos druskų kasyklose visą naktį važiavome namo.

Sigita Kirkilaitė

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.