Su nostalgija pamenu tą ilgą išsvajotą kelionę autobusu į Europos sostines – Londoną, Paryžių, Amsterdamą. Trumpindama šį „galingo“ maršruto pavadinimą savo kelionę tiesiog pavadinau EUROTRIPU. Naivu būtų manyti, kad kelionės metu tikrai pažinau visus lankytus miestus. Toli gražu ne. Turėjau galimybę šiek tiek pajusti vietinį gyvenimo ritmą ir susipažinti su turistų lankomais kampeliais. Laiko nebuvo daug, maršrutai ir užmojai pamatyti kuo daugiau dideli, bet bendrą vaizdą tikrai susidariau. Pajutau intensyvų Londono gyvenimo ritmą, savo kailiu patyriau Paryžiaus kerus ir pabuvojau miestu muziejumi vadinamame Amsterdame…
Prisiminus kelionę pirmiausiai akyse iškyla Paryžiaus vaizdai, todėl jaučiu, kad pasakojimą tiesiog privalau pradėti nuo šio įspūdingo, romantika dvelkiančio ir visų išgirto miesto. Tiesą sakant, į Paryžių vykau nusiteikusi nei optimistiškai, nei pesimistiškai. Labai smalsu buvo “savo kailiu” sužinoti, kas TOKIO yra Paryžiuje, kad visi vos ne alpsta prabilę apie jį.
Tiesą sakant, romantika mus apgaubė vos įvažiavus į Paryžių. Miestą dengė rūkas ir mažas lietutis gražiai kapsnojo į autobuso langus. Tipiško Paryžiaus, paskendusio rūke ir lietaus migloje, įvaizdis… Ir štai, prieš akis iš toli šviečiantis Eifelio bokštas, naktinė Paryžiaus panorama, nepriekaištinga miesto tvarka ir elegantiški žmonės sudarė tokią harmoniją, kad Paryžių pamilau iš pirmo žvilgsnio.
Pakilus į Eifelio bokštą atsivėrė nuostabi panorama. Paryžius toks didelis ir taip gražiai nušviestas įvairiausiomis švieselėmis… Čia net istorine prasme nereikšmingi pastatai nori į save atkreipti dėmesį, todėl išsipuošia įvairiausiomis švieselėmis. Apsigauti tikrai labai lengva. Smalsumas vertė kilti dar aukščiau. Bekylant apėmė šiokia tokia baimė, o kompanionei net sukilo spaudimas ir užgniaužė kvapą. Mažumėlę tikrai buvau persigandusi dėl jos. Todėl silpnos širdies žmonėms nerekomenduočiau keltis į 3-iąjį Eifelio bokšto aukštą. Aišku, smagu bent kartą gyvenime pakilti aukštai ir savo akimis regėti Paryžiaus panoramą iš aukščiausio Eifelio bokšto apžvalgos taško, tačiau nelabai ką išvysi, tik labai mažas šviesytes, esančias kažkur toli toli… Na, o Eifelio bokšte emocijos liejosi per kraštus. Žiūri, už kampo atsiklaupęs vaikinukas svajingomis akimis tiesia žiedelį savo būsimai gyvenimo draugei, kiti pasiėmę šviečiančias šampano taures ir romantiškai susikabinę geria šampaną, kiti glaustosi, žiūri svajingomis akimis į tolį, tarsi šaukdamiesi savo svajonių princus ir princeses…
Norintiems susipažinti su Paryžiumi rekomenduočiau leistis į ekskursiją laiveliu Senos upe. Plaukdami galėsite grožėtis nuostabia krantine, žymiais pastatais, o elektroninis gidas rusų bei anglų kalbomis supažindins su istorija bei žymiais pastatais, kuriuos matysite plaukdami. Net nustebsite, kokio ilgumo Luvras; išvysite Oršės muziejų, Site salą su žymiąja Dievo Motinos katedra ir kitas Paryžiaus įžymybes… Ilgai nesinori pasakoti apie lankomus objektus Paryžiuje. Apie tai prirašyta gausybė straipsnių. Tik trumpai paminėsiu, kad Luvras tikrai didžiulis, eksponatų gausybė, todėl geriausia vaikščioti pagal schemą (rasite informacijoje). Į Luvrą asmenys iki 26 m. įleidžiami nemokamai, taikomos nuolaidos su ITIC pažymėjimais.Eliziejaus laukus, tiesą pasakius, įsivaizdavau kaip parką, o čia prieš akis išdygsta judri gatvė, kurioje pilna parduotuvėlių. Tikrai nustebau. Kalbant apie Versalio sodus, juos tikrai verta aplankyti. Gažu, gera ir malonu vaikščioti ar susėsti piknikui. Įėjimas į sodus nemokamas (išskyrus fontanų šou metu). O asmenys iki 26 m. muziejų lanko nemokamai.
Pačiame Paryžiuje vyksta įdomus gyvenimas. Vaikščiojant miesto gatvelėmis jautėsi tokia neapsakoma harmonija. Atrodo, kad visos moterys tokios elegantiškos, o vyrai pasitempę. Gatvėse prie kavinukių sustatyti maži staliukai, prie kurių sėdi meiliai burkuojančios porelės, sudaro tokį mielą akiai vaizdą. Net ir juodaodžiai, įkyriai kišantys suvenyrus, derinasi šiame margame, bet harmoningame kontekste. Atrodo, čia visi pastatai, daiktai ir žmonės turi savo vietas ir yra lyg judantys objektai meniniame paveiksle. Tiesiog tobula.
Vaikščiojome turistų takais, kvėpavome turistams pritaikytu oru ir netekę žado gaudėme įspūdžius. Pakerėti istorinio Paryžiaus, nusukome į moderniausią Paryžiaus rajoną – La Defanse. Ir čia įsivyravo vidinės harmonijos disbalansas. Sunku buvo nuspręsti, kas įdomiau – senamiestis ar įspūdingi, didžiuliai, modernūs šiuolaikinės architektūros pastatai. Galybė, didybė, trapumas ir neaprėpiamumas susimaišė viename. Tiesą sakant, Paryžius gali didžiuotis dviem nuostabiais architektūriniais sprendimais.
Dar vienas Paryžiaus privalumas – kvepalai. Moterys nebūtų moterys, jei atvykusios į Paryžių neįsigytų bent vienos kvepalų pakuotės. :) Turėjome galimybę uosti kvapus ir iš gausybės įvairių aromatų išsirinkti sau labiausiai patinkančius. Nusipirkau vienus ir aš, ir pamąsčiau, kad gudriai sugalvota. Kai kvepalai baigsis, gi vėl turėsiu aplankyti Paryžių… : )
Atrodo, dar tiek daug galėčiau pasakyti apie Paryžių, bet čia ir baigsiu savo pasakojimą. Leisiu kiekvienam savaip pajusti šį paslaptingą miestą…
LONDONAS
Kitas miestas, kurį lankėme EUROTRIPO kelionės metu – Londonas. Į Didžiąją Britaniją kėlėmės keltu. Nusprendėme, kad taip bus ir smagiau, ir saugiau, ir gryno oro įkvėpsime :) Tikrai nesuklydome. Vos išlipus iš kelto smegenys dar nelabai suvokė, kas vyksta. Priešinga puse vykstantis eismas privertė suabejoti savo budrumu. Bet pamažėle viskas stojosi į savo vietas. Na ir štai, vos įvažiavus į Londoną, mus pasitiko lietus. Mažas, vos jaučiamas lietutis. Keista, bet lietus priduoda savo žavesio miestui, o ypač Londonui. Norėjosi išvysti tikrą, smarkų Londono lietų, tačiau to išvysti taip ir nepavyko. Gal ir gerai, bent jau likome sausi ;)
Daug apie Londoną girdėta, daug nuotraukų matyta… Tačiau visai kas kita, kai savo akimis išvysti žymiuosius Londono akcentus – Big Ben‘ą, Londono apžvalgos ratą, kiaušinio formos pastatą, žymųjį Londono Tauerio tiltą, Parlamento rūmus ir kitas lankytinas Londono vietas. Visos jos nuostabios, įspūdingos ir savitos. O raudoni autobusai bei telefonų būdelės tokie mieli ir suteikia išskirtinumo miestui. Ko gero, lietingu oru šie, raudonos spalvos miesto akcentai, pakelia nuotaiką dažnam gyventojui bei keliautojui…
Gurkšnodama kavą vienoje miesto kavinukėje pro langus stebėjau Londone vykstančio gyvenimo ritmą. Judėjimas didžiulis, o aprangos ir gyvenimo būdo stiliai persipynę vienas su kitu. Čia pro akis praeina juodaodžių kompanija, indė su būriu vaikų, iš paskos seka jaunuoliai gotų stiliaus rūbais, išsipuošusios damos, stilingai apsirengę paaugliai, tolėliau kostiumą vilkintis pasitempęs solidus vyras, o jo kojas puošia kedai… Žmonių masė ir atrodo, kad kiekvienas žmogus čia skirtingas, bet kartu jie lyg ir visi panašūs – savito stiliaus, skubantys, užimti žmonės… Gražu. Gražu stebėti, kai iš autobuso išlipa daugybė žmonių ir kiekvienas jų skubėdami patraukia į skirtingas puses… Kažin, ar jie turi laiko ramiai prisėsti ir tiesiog pamąstyti…
Žinote, grįžusi iš kelionės pagalvojau, kad į Londoną norėčiau sugrįžti apsipirkti. Parduotuvių čia gausybė. O jei dar „papuoli“ į išpardavimo bumą… Tiesiog nesimatuodamas šluoji patinkančius daiktus nuo lentynų ir dediesi į krepšį. Tuščiu krepšiu retai kada išeisi, nes daugelis daiktų po 1 -5 svarus. Tiesiog nuodėmė nepirkti. Tiesa, būnant Londone verta įsigyti kvepalus. Čia pirktų kvepalų kvapas ant rūbų ir kūno išlieka kur kas ilgiau nei tų, kuriuos įsigyji Lietuvoje.
Tiek trumpai apie skubantį, įvairų, savitą ir mielą Londoną…
AMSTERDAMAS
Amsterdamas…. Chi… smagi šypsenėlė nušviečia veidą prisiminus Amsterdamą ;) Tai labai kontrastingas, kupinas įdomių detalių miestas. Galima sakyti, kad Amsterdamas – miestas muziejus. Keista, kai viename, nedideliame mieste galima atrasti tiek daug… Nuo istorinių pastatų, gražios panoramos, daugybės dviračių, jaukių upių kanalų, gausybės rūšių įvairiausių gėlių iki akivaizdžiai demonstruojamos legalios prostitucijos, žaisliukų ir suvenyrų sekso tematika bei legalių narkotikų. Vaikščiojant gatvėmis tikrai aikčios ne vienas. Vieni iš nuostabos, kiti iš kultūrinio (ne)pasitenkinimo. Bet kokiu atveju, net ir pačius didžiausius rūstuolius šis miestas sužavės savo išskirtinumu.
Na, o mano įspūdis apie šį miestą buvo lygiai toks pats kontrastingas. Grįžusi iš po kelionės net negalėjau suprasti, ar man patiko šis miestas, ar aš daugiau niekada į jį nebenorėčiau grįžti…
Savo kelionę pradėjome nuo centrinės traukinių stoties. Pasukome dešiniau. Einame, žvalgomės, mėgaujamės siauromis romantiškomis gatvelėmis, apžiūrime istorinius pastatus, turistų lankomas vietas. Gražu, smagu, turistiška.
Pasukame į didžiulį Amsterdamo gėlių turgų. O ten atsiveria gėlių ir kvapų oazė… Akys raibsta nuo gausybės gėlių pasirinkimo: geltonos, baltos, juodos, raudonos, oranžinės ir visokių kitų spalvų tulpės… Įvairiausi įmantriausi augalėliai tiesiog prašyte prašosi juos nusipirkti ir parsivežti namo. Susilydžiau, prisipirkau ir tulpių, ir pakalnučių, ir laimingųjų keturlapių dobilėlių :) Dobiliukai gražiai auga ant palangės ir kas rytą primena kelionę… Smagu. O ir jų nešama sėkme tikiu : )
Pilni teigiamų emocijų, kurių prisisėmėme būdami Amsterdamo gėlių turguje, pajudėjome link krantinės. Užsisakėme ekskursiją laivu. Plaukėme ir mėgavomės nuostabia architektūra. Pačiai net keista trečią kartą kartoti žodį „romantika“, bet Amsterdamas taip pat tikrai romantiškas miestas. Smagu matyti, kaip krantinėje plūduriuoja išsirikiavę laivai-namai ar laivuose įsikūrusios kavinukės. Didžiausią žavesį suteikia gausybė dviračių, sustatytų visur visur. Vieni pastatyti didžiulėje aikštelėje tarp šimto kitų, kiti paremti prie medžio, treti tiesiog pamesti gatvėje. Romantiškiausia, kai du dviračiai pastatyti ant tiltelio. Šis vaizdas man giliai užsifiksavo pasąmonėje. Net susimąsčiau, kad ir dviračiai čia gyvena savo gyvenimus. Keista, bet ko gero ir aš būsiu užsikrėtusi šia dviračių manijos liga. Vos grįžusi į Lietuvą nusipirkau savo dviratuką, su kuriuo dabar leidžiu didžiąją dalį laisvalaikio. Smagumėlis : )
Na ir įdomiausias momentas. Smalsumas vertė nuklysti šiek tiek „už padorumo ribų“. Žinoma, tai kas mums neįprasta, netoleruojama, Amsterdame – natūralu ir priimtina. Taigi, atsidūrėme raudonųjų žibintų kvartale. Nedrąsiai, bet nuostabos pilnomis akimis žvalgėmės po kvartalą, stengdamiesi užmatyti vitrinose stovinčias ir save pardavinėjančias moteriškes. Vienos tiesiog stovėjo, kitos beldė į langą ir gundančiai kvietė praeivius… Įdomumo dėlei paminėsiu, kad valanda, praleista su save parduodančia moteriške, jums kainuotų apie 50 EUR, na o diena – apie 200 EUR. Taip pat prieš paslaugas jūs turite teisę paprašyti medicininio patikrinimo :) Be vitrinose stovinčių apsinuoginusių moteriškių, raudonųjų žibintų kvartale išvysite daug sekso prekių parduotuvėlių bei kavinukių. Aplink sklando saldžios žolės kvapas. Nenustebkite, kad praeisite ir jus kalbins linksmai nusiteikę žmonės. Ir nenustebkite, jei ilgėliau pasivaikščioję po kvartalą patys pradėsite smagiai juoktis, o gal ir nusipirksite kokį suvenyrą iš sekso prekių parduotuvėlės : ) Tik labai atsargiai su vietiniais skanėstais. Prieš įsigydami žolės ar pyragėlių su kanapėmis, pasitarkite su pardavėju. Įprastai suvalgius pyragėlį, požymius pradėsite jausti maždaug po valandos, todėl rekomenduojame nepervertinti savo galimybių ;)
Savita kultūra, didžiulis kontrastas ir mums neįprasti, sunkiai suvokiami vaizdai, slogus žolės kvapas leidžia jaustis taip, lyg tu sapnuotum… Linkiu kiekvienam bent kartą gyvenime pabūti šiame sapne ir patiems pajusti Amsterdamo žavesį…
Žinote, įdomiausia tai, kad prieš kelionę žiūri miestų nuotraukas internete ar kelionių kataloguose, matai tiesiog gražius vaizdus. Visai kas kita, kai į tas pačias nuotraukas pažvelgi grįžęs iš po kelionės. Tada vaizdai atrodo tokie savi, tarsi slepiantys mažytę paslaptį iš tavo gyvenimo. Štai ir atsakymas, kodėl nekantraudama kaskart vis laukiu naujos kelionės…
Bendraukime. Klausk ir dalinkis savo patirtim.