 |
Pabandysiu pateikti vieną iš egzistuojančių ir skrajojančių po pasaulį tiesų apie buriavimą burlentėmis. Yra ir kitokių gyvenimo modelių, tad nepriimkite visko kaip vienintelės įmanomos tiesos.Kažkodėl galvojama, kad buriavimas – tai sportas, ir juo užsiiminėti vos ne naudinga sveikatai. Panašius gandus skleidžia buriavimo įrangos gamintojai, pardavėjai ir kiti prie jų prisiplakę asmenys. Dažnai jie nesivargina pagrįsdami savo gandus ir pritraukia žalią jaunimą tokias šūkiais: „Windsurfing‘as – tai jėga“. |
  
|
Burlenčiavimo poveikis sveikatai akivaizdus. Pradedama plaukioti dar tarp plūduriuojančių ledo lyčių ir baigiama, kai ledas pradeda kaustyti vandens telkinius. To pasekoje – reumatas, prostatitas ar net insultas. Bet ir šiltame vandenyje windsurferio pastoviai laukia, mėlynės, sumušimai, patempimai ir sausgyslių plyšimai, plėštinės žaizdos, lūžiai ir smegenų sutrenkimai. Jei šituo baisios pasekmės ir baigtųsi, galima būtų ir susitaikyti. Vienok baisiausia yra slepiama nuo publikos:Windsurfing‘as – sunki narkomanijos forma… su visomis pasekomis… Kaip narkomanas pradeda savo fatališką kelią nuo nekaltos žolelės nuorūkos, taip tipiškas windsurfer‘io kelias prasideda nuo artimiausios balos.VANDUO Nieko neįtariančiam žmogui, kaip taisyklė, „geriausias draugas“ paprasčiausiai pasiūlo pabandyti išstovėti ant didžiulės panašaus i lovą barkaso su skudurine bure. Visi ant kranto džiaugiasi, kaip juokingai ir kokiomis keistomis pozomis jis kritinėja. Vakare žmogus visiškai be jėgų, su ištampytais raumenimis ir sausgyslėmis krenta i lovą ir užmiega… ir sapnuoja jis didžiulę balą, kur jis plaukioja… ir sapnuoja savo pirmą burę… žmogus šypsosi… viskas. Tai eilinis windsurfer‘is. Dabar per išeigines, vietoj to, kad kastų bulves kolektyviniame sode, siurbtų dulkes namuose, miegotų užsidengęs laikraščiu „Vakaro žinios“ prie televizoriaus ar galų gale ristele bėgiotų Neries krantine su šuniu, žmogus ieško būdų vėl atsidurti ant medinės lentos ir rankomis įsikibti į giką. Karts nuo karto jo norai išsipildo. Ir jis plūduriuodamas tarp lelijų iš aukšto žiūri į paprastus pliažininkus. Viskas dar ne taip blogai… VĖJAS Burę bando išplėšti iš rankų… kaip viskas greitai pasikeitė… kaip viskas pagreitėjo… atrodo, jau paklusni barža staiga tapo jaunu eržilu. Mūsų windsurfer‘is galvoja, kad jis kažką suprato ir kažko išmoko. Naivuolis – jis tapo siaubingai priklausomas… dabar jam reikia vėjo. Daržas, kilimai, televizorius pamiršti. Savaitgaliais jis sėdi ant kranto ir laukia vėjo. Kartais norai išsipildo, bet pasotinti savo poreikio vėjui neįmanoma, kaip neįmanoma užpūsti laužo. Kaip tik „Geriausias draugas“ pasiūlo išbandyti normalią lentą su normalia bure. Žmogus supranta, kad windsurfing‘as ne visada lydimas sunkaus darbo, kaip akmens skaldyklose, kad startšotas gali būti lengvas ir minkštas, o ne inkaro grandinė nuo baržos. Ir kad lentą net nebūnant Shvarcnegeriu galima i krantą išnešti vienam, o ne keturiese. Rezultate i vargšų buriavimo įrangos prekeivių rankas pereina kruvinu prakaitu uždirbti pinigai. Tarp kitko, pinigai buvo atidėti visai ne niekučiams, o kažkam naudingam … pavyzdžiui, buto remontui. Liga progresuoja. Prasideda nerimastingas laukimas… kai pučia, galimybės atsidurti ant lentos nėra… Toliau tokioje situacijoje žmogus puola i gilią depresiją… paskui vėjuotomis dienomis prasideda atsiprašinėjimai bet kokiu pretekstu iš darbo… dar vėliau visai be pasiaiškinimų ir galų gale pravaikštos… BANGA Žvilgsnis krypsta i Tenerifę, Tarifą, Hurgadą… Bet čia su vėju jį pasitinka ir banga. Pasirodo, vanduo ne visada būna toks lygus, kaip gimtojoje baloje. Žmogus supranta, kad anksčiau jis mylėjosi su lavonu, o dabar gavo gyvą partnerį. Dabar jam reikia judančio jūros kūno, kad galėtų šokinėti, čiuožti… pajusti orgazmą… Tokia samplaika kaip vėjas ir bangos mūsų kraštuose labai reta, tai priveda prie chroniško nepatenkinamumo. Darbas tampa našta, bet mesti jo negalima, todėl kad windsurfing‘ui ir kelionėms reikia vis daugiau ir daugiau pinigų. Prasideda isterija dėl to, kad negalima išeiti iš darbo dabar tuoj pat ir ilgam. Sutikite, jei žodį windsurfing‘as pakeisti į žodį heroinas, simptomai bus identiški. Jei iki šio momento žmogus dar neišsiskyrė su šeima, tai reiškia tik vieną: jo šeima taip pat užsikabino. Pagalvokit patys, ar normali blaiviai mąstanti žmona kentės, kai hidrokostiumas – planuotas pirkinys, o mokestis už komunalinius patarnavimus – nenumatytos išlaidos? Biznis, jei dar toks yra, stabiliai smunka žemyn. Kaip gali būti kitaip, jei vidury svarbaus pasitarimo windsurfer‘is užtyla ties puse žodžio, pamatęs už lango gatve vėjo nešamą laikraštį ir sumurmėjęs neaiškius atsiprašymus staiga palieka susirinkusiuosius ir mauna link vandens. Ateina laikas, kai žmogus galų gale supranta, kad jis windsurfer‘is ir padaryti su tuo nieko neįmanoma. Supranta jis tai, kaip taisyklė, paskutinis iš visų aplinkinių ir jo liga pereina iš užslėptos formos į atvirą. Jis parduoda butą, automobilį ir visą mantą, važiuoja į Tenerifę ar Tarifą. Greitai jo pinigai baigiasi ir jis gyvena tarp tokių pačių narkomanų kaip ir jis. Įdegęs saulėje ir išmirkęs jūros druskoje jis gyvena tik ant vandens. Jūs pasakysite, kad aš sutirštinu spalvas, kad jūs tai jau tikrai pasitrauksite bet kuriuo momentu, parduosite lentą ir sėdėsite prie televizoriaus su dėžute pop corn‘o rankoje. Ką gi gal būt, gal pas jus tikrai titaniška valios jėga ir atrofavusios liaukos, išskiriančios adrenaliną. Bet faktai tokie – arba normalus gyvenimas, arba windsurfing‘as. Pasirinkimas jūsų. Baidas |
Mindaugas says
Fauuu! Slapia tiesa per snuki! As verkiau perskaites ir suprates kas manes laukia ateityje. VERKIAU IS DZIAUGSMO!