Kelionės reikalauja planavimo, gali būti brangios ir, priklausomai nuo to, kur ir su kuo keliaujate, gali kelti šiek tiek streso. Tačiau gražūs paveikslėliai internete, draugų nuotraukos ir įspūdžiai iš kelionių, gaunami geri pasiūlymai priverčia susimąstyti, kad gal jau vertėtų ir pačiam palikti komforto zoną ir leistis į kelionę, kur atrasi daugybę dalykų apie šalis, kultūras, apie save, kitus, apie gyvenimą. Atrasi tai, ką galima atrasti tik kažkurtoliau nuo namų. Visada atsiras daugybė priežasčių, kodėl nevertėtų to daryti, bet jei jas sureikšminsite, niekuomet nepajudėsite iš savo uosto.
Vėl tampame vaikais
Atsidūrus svetimame krašte, kur nežinoma kalba, nežinomi papročiai, tradicijos, kasdieniai įpročiai, vėl tampame tarsi vaiku, kuris nelabai supranta, kaip elgtis, todėl tenka sparčiai tirti aplinką, mokytis iš jos, iš pavyzdžių, tarti naujus žodžius, ragauti naujus skonius, gal net atlikti naujus veiksmus ir kt. Kelionėje susirandate naujus draugus ir esate savimi, tikras, be jokių įsipareigojimų ar socialinių vaidmenų. Kelionėse vėl stebimės ir tai darome nuoširdžiai, kaip tai daro vaikai. Tad keliaudami sugrįžtame į vaikystę ☺
Laikas sulėtėja
Ar kada pastebėjote, kad kelionė į priekį, ypač kai nežinai tikslios kelionės trukmės, atrodo žymiai ilgesnė nei kelionė atgal. O dar, kai keliaujame, visos detalės, net pačios mažiausios, reikalauja žymiai daugiau mūsų dėmesio, taip ilginantys laiko nuojautą. Neįmanoma nejausti, kad keliaujant gyvenimas sulėtėja, nes mes mėgaujamės kiekviena savo minute, naudodami kiekvieną savo pojūtį suprasti ir palyginti kiekvieną skirtumą.
Sutinkami žmonės
Bendraujant gimsta naujos pažintys, išliekančios mūsų gyvenime trumpesnį ar ilgesnį laiką. Keliaudami sutinkame tiek vietinius gyventojus, tiek keliautojus iš kitų šalių. Visi svečioje šalyje sutikti žmonės gali pasidalinti savo gyvenimo būdo ypatumais, patirtimi, patarimais. Nauji žmonės gali pakeisti vertybes, gali suteikti galimybę iš naujo atrasti džiaugsmą paprastuose dalykuose. Galime semtis iš jų įkvėpimo, vidinės ramybės, šilumos, pozityvo ir kitų teigiamų dalykų. Beje, galima pastebėti, kad lengviausia užmegzti kontaktą su vietiniais žmonėmis, kuomet keliaujama po vieną ar kelis, svečiuojantis per „Couchsurfing” ir pan.
Lepinami skonio receptoriai
Kelionėje atrandame ne tik save, bet ir įvairausias pasaulio virtuves. Papulti į šventę Maroke, maisto turgų Tailande arba gatvės užkandinę Vietname – tai suteikti savo skonio receptoriams ir skrandžiui palaimos dozę. Svečiuojantis kitoje šalyje būtina paragauti tradicinių patiekalų ir taip pažinti šalies maisto kultūrą. Susilaikykite nuo sau įprasto europietiško ar lietuviško maisto ir mėgaukitės naujais skoniais.
Keliauti sveika
Jei keliaujame aktyviai, o ne tik gulime paplūdimyje ar prie baseino, pasirinkę maitinimo tipą “viskas įskaičiuota”, judame daugiau nei esame kasdien įpratę. Nukulniuojame daugybę žingsnių, kopiame į kalnus, išbandom naujų veiklų, pramogų. Juk ne kartą po pirmųjų kelionės dienų pajuntame lengvą raumenų maudimą. Be to, daugybę laiko praleidžiame gryname ore, daugiau nei įprastai suvalgome šviežių vaisių ir daržovių, išgeriame ne vieną litrą vandens.
Išmoksti būti vienas
Smagu keliauti su draugais, šeima. Tačiau leistis į kelionę vienam gali būti tikras iššūkis. Čia vienam teks priimti sprendimus, vienam džiaugtis atradimais, gali daryti ką nori ir kada nori, prie nieko nesiderinti, spontaniškai keisti savo planus. Be to, tai puiki galimybė išbandyti save, įgyti pasitikėjimo savimi. Kita vertus, keliaujant vienam gana sunku pabūti vienam. Nes visuomet sulauksite tiek vietinių gyventojų, tiek kitų keliautojų dėmesio, noro pabendrauti su jumis. Tad teks netgi pabėgti ne tik nuo savų, bet ir nuo svetimų ☺ Tačiau derėtų atkreipti dėmesį ir į saugumo bei atsargumo detales, ypač moterims.
Atsiskleidžia nauji asmenybės bruožai ir interesai
Kai žmonės kalba kita kalba (arba bent jau bando šnekėti), jie tampa geresniais klausytojais. Kai bandome kalbėti ne gimtąja kalba, dažniausiai darome kažkiek klaidų, bet tai parodo mūsų pastangas. Užsienyje jaučiamės laimingesni, smalsesni. Keliaudami atrandame savyje naujų, kurių nenorime ištrinti ir pamiršti, kai grįžtame namo. Kurį laiką užsienyje pabuvę žmonės dažniausiai pasikeičia į gerą, prisipildo gerumo, tampa emociškai stabilesni, atviresni ir malonesni. Gal tik išvykę sužinosite, kad iš tikrųjų esate ekstravertas arba suprasite, kad jus be galo domina tapyba, architektūra, istorija ar net paukščių stebėjimas. Niekada nesužinosite savo naujų interesų neišbandę naujų veiklų.
Įkvėpimas
Vieni iškeliauja ieškodami įkvėpimo, kitiems jis gimsta netikėtai kelyje. Įkvėpimas naujoms kūrybinėms idėjoms, įkvėpimas verslo įdėjoms, pritaikant pamatytus pavyzdžius, įkvėpimas gyvenimo pokyčiams ir kt.
Nyksta materializmas
Daugelis kelionės bagažą pradeda pakuotis dar likus kelioms dienoms iki išvykimo. Prisiperkame daugybę daiktų, kuriuos galėtumėm įsigyti ir nuvykę į pasirinktą vietą, ir bandome viską sugrūsti į savo lagaminėlį ar kuprinę. Bet ar pagalvojate, kad visa tai turėsite tampytis su savimi? Ar apstebėjote, kad kai kurių daiktų ar drabužių per visą kelionę net neištraukiate arba nepanaudojate? Kuo daugiau keliaujate, tuo labiau suprantate, kad iš tikrųjų jums reikia visai nedaug daiktų. Ir nebrangių. Kuriuos negaila pamesti, išmesti. Juk tai tik daiktai. Svarbiausi lieka įspūdžiai ir išgyvenimai, sutikti žmonės, prisiminimai. Sumažinus daiktų kiekį atlaisvinamas protas ☺ Be to, gyvenimo būdas neapsunkinant savęs materialiais dalykais yra žymiai paprastesnis, kai bet kuriuo metu gali išvykti, pabėgti, kur tik nori, nes nelaiko butas, paskolos, krūvos mantos.
Galime pradėti gyvenimą iš naujo
Vieni leidžiasi į ilgesnes keliones vos pabaigę mokyklą ir ieško tirkojo pašaukimo, kuria linkme toliau pasukti mokymosi ir profesinėje srityje. Tai ypač populiaru vakariečių tarpe. Kiti nusprendžia padaryti karjeros pertrauką, pakeliauti po pasaulį ir galbūt atrasti naujų veiklos krypčių arba įkvėpimo. Treti, išleidę vaikus į savarankišką gyvenimą, vėl pradeda mėgautis laiku, skirtu tik sau. Kiti tiesiog užsidaro ašrame meditacijoms, buvimui su savimi ir vidinės pusiasvyros atgavimui. Be jokios abejonės, yra ir daugiau priežasčių, priverčiančių stabtelėti, pagalvoti ir „prapūsti galvą” keliaujant. Gal tai vienintelis kartas, kuomet galime atsiskirti nuo kitų žmonių lūkesčių ir vilčių, sudėtų į mus, ir pabūti nuoširdesniems su pačiais savimi. Keliaudami ilgesnį laiką, atitrūkę nuo savo kasdienybės ir rutinos, įsipareigojimų pagalvojame, kaip iš tikrųjų norime gyventi, ko galime atsisakyti ir kuo mėgautis, kas iš tikrųjų teikia dvasinį pasitenkinimą.
Ištrūkę iš kasdienybės įpročių ir prievolių narvo, staiga atgauname tikrąją žmogaus laisvę, susigrąžiname gyvenimo geismą, džiaugsmą ir pilnatvę. Tas, kas bent kartą šiuos svaigius jausmus patyrė, jų nebepamirš net pilkiausioje rutinoje. (Jurga Ivanauskaitė)
Bendraukime. Klausk ir dalinkis savo patirtim.