 |
Kadangi 2008 metai negailėjo ilgųjų šventinių savaitgalių, o aviakompanijos – gerų kainų, stengėmės visas šias aplinkybes išnaudoti kelionėms.
Pasinaudojome ir giminaičių, gyvenančių Dubline, kvietimu :) Tad labai greitai el.pašto dėžutėse atsirado el.aviabilietai. Vėlinių ilgajam savaitgaliui – į Dubliną! Maršrutų planuoti šį kartą nereikėjo – į svečius juk važiavom :). |
      |
Na bet be visų jaukių pasisėdėjimų, pasikalbėjimų namuose viename iš jaukių Dublino gyvenamųjų rajonų, turėjome ir išvykų akis paganyt.O ganyt akis tikrai buvo kur…Pats Dublinas labai didelio įspūdžio nepaliko. Vienodi kvartalai, vienodi mažaaukščiai namukai, žali parkai su akmeninėmis tvoromis.Vieną vakarą pakilome į Dublino kalną. Apsilankėme viename seniausių Dublino barų – Johnnie Foxs – su įspūdingu interjeru. Meniu analizuoti ilgai nereikėjo, nes padavėjas pasitaikė bendratautis, tad viskas buvo aiškiai ir nuodugniai išaiškinta. Aptarnavimas puikus, maistas labai skanus.Pasisotinę, išmaukę po pintą airiško alaus, patraukėm grožėtis nuo kalno atsiveriančiais vaizdais. Deja deja, orai nebuvo mums palankūs, tad be lietaus, rūko, krušos ir kitų metereologinių reiškinių nieko ir nepamatėm.Tik besileidžiant atgal dar pavyko pamatyti atsiveriančias naktinio Dublino panoramas.Apsilankėme ir Guiness muziejuje, įsikūrusiame Dublino centre, Guiness alaus darykloje. Daugiaaukščiame muziejuje kiekvienoje pakopoje eksponuojamas alaus kelias iki mūsų lūpų :)
Taip visi ir skubėjo iki to paskutiniojo aukšto, kur įsikūręs baras su įspūdingomis panoramomis į miestą. Ir, kas be ko, laukė pinta Guiness alaus. Nemokamas (nesvarbu, kad įskaičiuotas į bilieto kainą :) ). Po tokio muziejaus kaip ir derėjo pasukti link Temple Bar – savotiško pramogų kvartalo su daugybe barų. Airiška muzika bei gardaus alaus skonis taip ir traukė užsukti į senove dvelkiančius airiškus pub‘us. Traukai nesipriešinome :) Smagu buvo stebėti įvairiausio amžiaus airius, sugebančius kultūringai linksmintis (gal mums taip tik papuolė). Man ten patiko. Grįždami namo dar nukulniavome prie Dublino spyglio – labai labai aukšto plieninio statinio. Sakoma, kad jis simbolizuoja Dublino modernumą. Dar labiau airiai demonstravo savo sugebėjimą švęsti Helouvyno metu. Džiaugiuosi, kad kelionės laikas sutapo su šia keltų švente. Tiek jaunas, tiek senas airis tą vakarą pub‘uose ir kitose pasilinksminimo vietose dėvėjo kaukes – spalvingas, originalias, kraupias, išradingas, linksmas, juokingas, stebinančias, priverčiančias aikčioti… Dar labiau nustebau, kai tą patį išvydau ir naktiniame klube. Pasijutau kaip balta varna :) Bet akims buvo ką veikt. Rekomenduoju visiems į Dubliną nuvažiuoti Helouvyno metu. Tikrai. Na o labiausiai peno akims ir sielai gavau išvažiavus už Dublino ribų. Laiko nedaug teturėjome, tad ir atstumų didelių nesirinkome. Patraukėme link Guiness ežero. Kuo toliau nuo miesto, tuo saulė ryškiau šviečia, žaluma ryškesnė, avyčių daugiau, kalnai aukštesni, vaizdai gražesni. Žodžiais neperteiksiu to gamtos grožio. O taip norėtųsi daugiau po Airiją pavažinėt, ir su vietiniais pabendraut, prie skardinių krantų pabuvot, tą patį Dubliną išsamiau pažint. Teks grįžt :) Daiva Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais. |
Bendraukime. Klausk ir dalinkis savo patirtim.