KELIONIŲ ISTORIJA: Visi ieškojimai nuvedė į Romą

Kaip sakoma, roges ruošk žiemą, taip ir mes sugalvojome antrus metus iš eilės gilią Lietuvos žiemą išvykti ten, kur šilta. Išsirinkome Egiptą, Šarm El Šeichą, o prieš metus, panašiu metu, šildėmės Hurgadoje. Spėjome pasinaudoti išankstiniais Tez Tour pardavimais, išsirinkome gana gerą viešbutį, geroje vietoje, naujametines vakarienes ir dar maistą lėktuve. Kaip sakoma, viskas įskaičiuota lai būna visur. Pailsėkime.
Likus mėnesiui laiko iki kelionės pradžios, prasidėjo neramumai Egipte. Kokie, tikriausiai visi puikiai ir plačiai žinote. Nekomentuosiu daugiau. Geriau lai vyrauja pasaulyje taika.

Šilta saulė, ne itin karšta jūra ir palmė kaip ir nuplaukė, o atostogos darbo vietose patvirtintos. Išvykti vis tiek, kur nors norisi. Dar, prieš pasirenkant Egiptą, svarstėme ir daugiau kelionės krypčių: Tenerifę, Tailandą, Dubajų, Paryžių, Romą… Po visų įvykių, grįžome vėl į pradinį tašką, kai vėl reikėjo rinktis kur, kaip ir kada. Kaip tyčia pasisekė mums, nes Wizzair paskelbė 20 proc. akciją visiems bilietams. Greit patikrinome kainas, apsvarstėme kitus niuansus ir štai Wizzair bilietai iš Vilniaus į Romą ir atgal jau mūsų rankose. Prasidėjo kelionės dienų planavimas. Užsisakėme ir kelionės draudimą , nes šiuo metu gal visgi apsimoka juos turėti, iš anksto ir parkavimas Vilniaus oro uoste kainavo kiek mažiau. Dėl viešbučio buvo įvairių diskusijų: pasirinkti gražų, modernų ir kiek toliau nuo miesto ar paprastesnį, ne tokį „gražų“ nuotraukose ir pačioje Romos širdyje. Taip, moteriškas noras būti arčiau visko nugalėjo ir įsirinkome antrąjį variantą: „Zara Hotel“ 3*.
Kelionė iš Šiaulių į Vilnių prasidėjo kaip ir smagiai. Augintinį Afrikos keturpirštį ežiuką atidavėm globon kaimynams, o patys išrūkom į Vilniaus oro uostą. Sniegas, plikledis ir tarpais negalėjimas matyti autostrados nunešė mintimis į šiltą Egipto pajūrį, kur tuo metu būtume buvę, jei ne tuometiniai įvykiai.

Oro uoste jokių nesklandumų. Registraciją (čekiną) buvome atlikę namie, bilietai atspausdinti. Viskas buvo paruošta. Mes Wizzair lėktuve, mes jau ore ir mes jau leidžiamės. Atvykome apie 20 val. Todėl, nenorėdami ilgai gaišti su pigesniu autobusu iki Romos centro, pasirinkome Leonardo Express, kuris keliauja kas 20 min. Kelionė truko apie 30 min. Tik traukinio bilietas gan brangus – 14 eur/asm. į vieną pusę. Pamiršau paminėti, kad Fiumičino oro uostas tikrai nemažas ir eiti iki traukinio ganėtinai užtruko. Bet nieko, traukinyje gal kokie 27 laipsniai šilumos, visi galimi vėjeliai pučia karštį. Pasijutom kaip po Egipto saule.
Atvykome į Terminį stotį, o nuo jos vos 15 min. kelio kojomis iki viešbučio. Šiek tiek klaidoka, kai lauke nebėra šviesos, gatvelės mažos, turi tris spausdintus žemėlapius, kuriuose, kaip paaiškėjo, tik didžiosios gatvės sužymėtos. Gerai, kad technologijos neapvylė. Išmaniajam turėjome Romos programėlę, kuri tikrai pravertė. Šiek tiek paklaidžioję radome viešbutį. Viskas patiko, taip kaip nuotraukose ir komentaruose. Ai, dar ir supermarketas šalia, ta prasme taip šalia, kad išeini iš viešbučio ir sekančios durys yra prekybos centras. Vynui, sūriui ar kitiems užkandžiams įsigyti – pats tas. Užkandome. Taip ir baigėsi pirmoji diena.

Viešėjom penkias dienas. Turėjom prieš kelionę pasiruošę planą, ką kokią dieną veikiam. Viskas pasiteisino, kitus objektus pamatėme net kelis kartus, o į kitus nevykome, nes pasirodė, kad visgi kažkada grįšime ir tęsime kelionę. Pridedu planiuką ir komentarus, kur tikrai jų reikia.
Antrąją dieną aplankėme Koliziejų – dalis jo yra restauruojama, todėl ne iš visų pusių jis atrodo itin patraukliai, bet, kaip bebūtų, tai yra unikalus statinys, prie kurio žmogus magiškai jautiesi. Šalia Koliziejaus aplankėme Konstantino/Triumfo arką. Tai vienintelė arka, kurios statybai medžiagos buvo naudojamos iš kitų imperatoriškų paminklų. Pasivaikščiojome po Palatina, vieną iš septynių Romos kalvų. Aplankėme Monumentą skirtą Victor Emmanuel II, pasižvalgėme ir po Forumą. Kai pagalvoji, žmogau, kaip viskas išliko iki šiol… Pilvų papildymui pasirinkome Trastavere rajoną. Daugybė kavinaičių. Apsistojome vienoje iš jų, kur ponas savininkas sudomino pasakęs, kad viduj dirba mergina kalbanti mūsų lietuvių kalba. Įėję į vidų pamatėme, kad ji lyg ir iš kokio Tailando atvykusi. Tai susižvalgėm, kažin iš kur galvoja mes esame :) Bala nematė, užsisakėm makaronų, vyno. Viskas buvo dieviškai skanu. Privalgę paklaidžiojom po siauras gatveles, užėjome į Santa Maria in Transteveria Bazilika. Visos bažnyčios – čia kažkokia magija. Viena kitai nenusileidžia savo grožiu ir didingumu. Einant link namų (tuometinio „Zara“ viešbučio) sugalvojom užsukti prie Trevi fontano. O Dieve, kiek žmonių!!! Daugybė „selfi“ lazdų pardavėjų, turistų, vietinių, policijos. Visi bando kuo arčiau prieiti fotografijai, o gal ir monetai įmesti, kad grįžtų atgal į Romą ar kokį italą vyrą susirastų.

Trečiąją dieną paskyrėme Vatikanui. Iš anksto rezervavome bilietus į Vatikano muziejų, kad nereikėtų laukti eilėse. O padarėme labai gerai, nes kitaip būtų reikėję laukti kokias 3-4 val. kol būtume patekę. 3-4 valandas praleidome muziejuje. Gausybė neįkainojamo meno kūrinių, Siksto koplyčia ir kt. Pamatyti kartą gyvenime tikrai verta. Pasikultūrinę tipenome į Švento Petro Baziliką. Deja, eilė buvo itin didelė ir laukti 2-3 val. eilėje negalėjome sau leisti, tai apsižvalgėme aplink. Įspūdinga. Pati aikštė, kur dar buvo likusios kėdės iš po Kalėdinių pamaldų, taip pat įspūdinga. Čia pat dar ir prakartėlė, ir Kalėdų eglė. Tikriausiai Vatikane matyta kalėdinė eglutė buvo gražiausia, bet nepalyginsi su mūsų didžiųjų miestų eglutėmis :) Grįžę į Romą dar tą pačią dieną aplankėme Piazza Navona aikštę, Panteoną.

Ketvirtai dienai palikome Piazza della Repubblica aikštę, Santa Maria degli Angeli e dei Martiri baziliką, Kvirinalo rūmus, Porta Pia objektą, dėl kurio buvo klaidžiota itin daug laiko, išvystas vaizdas šiek tiek nuvylė :), Villa Boroghese parką, kuris yra neaprėpiamo dydžio, Piazza del Popolo aikštę, kuri yra viena iš didžiausių Romoje. Kaip būnant Romoje neaplankyti Piaza di Spagnia – ispaniškų laiptų. Pusė laiptų buvo uždengti plėvele dėl restauracijos. Jėgos seko, o ir kojos nebuvo itin patenkintos tokiais atstumais. Visur vaikščiojome pėsčiomis, tik iki Vatikano važiavome metro, bet iš jo parėjome.

Penktai dienai palikome tolimesnius objektus nuo miesto centro. Bet ryte, pabudę po Naujųjų metų fiestos, nusprendėme, kad visgi kitam kartui tai palikime. Trumpai apie Naujuosius metus. Skaitėme internete prieš kelionę, kad gražiausi fejerverkai ir visi koncertai vyksta Piazza del Popolo. Kaip ir buvome nutarę ten susitikti su Raudona Beždžione, bet viešbučio registratūroje mums pasakė, kad šiais metais ten nieko nevyks dėl galimų išpuolių, todėl koncertas yra nukeliamas į visai kitą vietą ir ten bus itin daug apsaugos ir pan. Nuėjome ten, aišku, visi tempėsi bent po vieną butelį šampano, bet visiems buvo liepta jį išmesti. Konteineriai nespėjo tuštintis. O ir šiaip vidurnaktį laukėm fejerverkų. Nebuvo nė vieno. Kaltas užterštumas ir noras jį sumažinti. Bet vis tiek, su Naujais metais! O pirmąjį Naujų metų rytą ramiai susidėjome daiktus, papusryčiavome. Mieste dar kartą aplankėme keletą objektų ir Trevi fontaną, nusviedėme lietuviškų euro centukų pro kairįjį petį, kad kitą kartą ir vėl neplanuotai atvyktume į šį nuostabų miestą – Romą.