Gizos piramidės, įkvepiantys senovės inžinerijos ir žmogaus ambicijų liudijimai, išdidžiai stovi Kairo (Egiptas) pakraštyje. Šie didingi statiniai šimtmečius audrina turistų ir mokslininkų vaizduotę. Apsilankymas Gizos piramidėse – tai ne tik turistinė patirtis, bet ir kelionė laiku į vieną įspūdingiausių žmonijos istorijos epochų. Šiame straipsnyje leisimės į užburiantį nuotykį, siekdami iš arčiau pažinti Gizos piramidžių paslaptis.
Istorijomis apipinta piramidžių praeitis
Gizos plynaukštėje, esančioje netoli Kairo, yra trys garsiausios piramidės: Didžioji (Cheopso) piramidė, Chefreno piramidė ir Mikerino piramidė. Šios piramidės tarnavo kaip sudėtingos faraonų kapavietės ir buvo pastatytos Senovės Egipto Senosios karalystės laikotarpiu.
Cheopso piramidė
Didžioji piramidė, pastatyta faraonui Cheopsui, yra didžiausia ir žymiausia iš visų trijų piramidžių. Ji labai tiksliai suderinta su kompaso kryptimis ir yra beveik idealiai nukreipta į šiaurę. Toks tikslumas stulbina, turint omenyje, kad piramidė pastatyta daugiau kaip prieš 4500 metų. Piramidę sudaro apie 2,3 mln. kalkakmenio ir granito blokų, kai kurie iš jų sveria net 80 tonų. Metodai, naudoti išgaunant, transportuojant ir keliant šiuos masyvius akmenis, tebėra diskusijų ir intrigų objektas.
Skirtingai nei daugelyje kitų Egipto piramidžių ir šventyklų, Didžiosios piramidės viduje yra labai mažai užrašų ar hieroglifų, o tai suteikia jai dar daugiau paslaptingumo. Cheopso piramidės viduje, nepriklausomai nuo išorinių oro sąlygų, išlieka santykinai pastovi maždaug 20 laipsnių Celsijaus temperatūra. Šis stabilumas vis dar nėra iki galo išaiškintas.
Tūkstančius metų Didžioji piramidė buvo aukščiausias žmogaus sukurtas statinys pasaulyje – 146,6 m aukščio, kol XIV a. Anglijoje buvo pastatyta Linkolno katedra.
Gizos piramidės yra ne atskiri statiniai, o sudėtingų architektūrinių ansamblių dalis. Apžiūrėkite piramidžių kompleksus papildančias šventyklas, pylimus ir mažesnes piramides, kuriose galima susipažinti su senovės egiptiečių laidojimo papročiais ir tikėjimu.
Sfinksas
Šalia piramidžių stūkso Sfinksas – milžiniška statula liūto kūnu ir faraono veidu. Jis yra vienas ikoniškiausių ir mįslingiausių senovės Egipto simbolių. Sfinksas yra maždaug 73,5 metrų ilgio, 6 metrų pločio ir apie 20 metrų aukščio.
Sfinksas dažnai siejamas su senovės Egipto karališkosios valdžios ir apsaugos sąvoka. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą ir drąsą, o žmogaus galva, manoma, reiškia faraono išmintį ir autoritetą. Egipto mitologijoje sfinksas buvo sargybinis, saugantis šventas vietas ir žinias.
Sfinksas garsėja tuo, kad jam trūksta nosies, o tai dažnai siejama su įvairiomis legendomis ir istorijomis. Vieni teigia, kad ją tyčia sugadino Napoleono kariai per XVIII a. kampaniją Egipte, kiti – kad XIV a. ją pašalino islamo dvasininkas. Sfinksas taip pat neturi apeiginės barzdos, kuri kadaise buvo pritvirtinta prie smakro, bet dabar eksponuojama Britų muziejuje.
Apsilankymas Gizos piramidėse – tai nepakartojama kelionė per laiką ir kultūrą. Šie laikui nepavaldūs stebuklai liudija apie žmogaus ambicijas, architektūros meistriškumą ir neblėstantį senovės Egipto žavesį. Stovėdami šių milžiniškų statinių šešėlyje negalite nesižavėti mūsų protėvių išradingumu ir kūrybingumu. Gizos piramidės – tai ne tik paminklai, bet ir nesiliaujančių žmonijos didybės siekių simboliai, kurie ir toliau vilioja smalsuolius iš viso pasaulio, kviesdami įminti didingos Egipto praeities paslaptis.
Pažintinės ir poilsinės kelionės į Egiptą jūsų laukia čia.
Bendraukime. Klausk ir dalinkis savo patirtim.