KELIONIŲ ISTORIJA: Kanai. Gyvenimas tai filmas

Kažkada buvęs žvejų kaimelis, o šiais laikais stilingas prestižinis kurortas. Žinoma, tik išgirdus miesto pavadinimą pirma asociacija yra kino festivalis. Ir tikrai – kino dvasia jaučiama visame mieste. Įdomu, kad šioje įžymybių ir milijonierių pamėgtoje vietoje gausu ir paprastų turistų, tačiau gatvėje gali dažnai neatskirti, kas yra kas, nes dauguma žmonių atrodo puikiai.

Nuo Nicos į Kanus galima atvykti autobusu nr. 200, o kaina yra tik 1.50 €, tačiau kadangi tai yra viešojo transporto autobusas, jis stoja labai daugelyje stotelių, tad 34 km atstumą nuvažiavome per maždaug pusantros valandos. Bet autobuse veikia kondicionierius, o ir sėdėti vietų buvo, tad kelionė neprailgo. Tik išlipus iš autobuso jau supranti, kur atvykai – pasitinka paveikslai ant sienų, plakatai su legendinėmis kino žvaigždėmis.

Kadangi temperatūra apie +30 C, tad viena pirmųjų vietų – ledainė. Joje irgi puikuojasi festivalių plakatai. Ledai gaivūs, skanūs, bet iki itališkų dar toloka, o gal ne į tą ledainę užėjome, o gal ledų nereikėjo prie skarelės derinti :)))

Kitas mūsų tikslas – Le Suquet – siauros stačiai į viršų kylančios gatvelės, vedančios iki Musée de la Castre. Lengva orientuotis, reikia eiti varpinės link, kuri matosi iš daugelio miesto vietų, ir laikytis dešinės, norint kilti keliu pėstiesiems. Štai ir papuolėm į užburiančias gatveles, viskas žydi, nuostabi atmosfera. Taip pat pakeliui yra vietų, kur galima įsipilti geriamo vandens. Vaizdai kaip iš pasakos! Pasiekėme viršūnę, o čia pasitinka vagilės žuvėdros.
Įspūdinga akmeninė bažnyčia.Tiesa, interjeras pernelyg nesužavi, bet įėjimas nemokamas, tad užėję nieko neprarasite. Einame toliau vidinio kiemo link, kur yra muziejus bei bokštas, į kurį galima pakilti. Ir vėl žuvėdros.

Šie nuostabūs Suquet kalvos viršūnėje esantys XI a. rūmai kadaise buvo Lérins vienuolių sausumos buveinė. Dabar tai yra muziejus, kuriame yra eklektinių kolekcijų – nuo archeologinių eksponatų iki muzikos instrumentų ir geriausių etninio meno bei istorinių artefaktų iš penkių kontinentų. Patiko, kad neperkrautos ekspozicijos, atrinkti tikrai įdomūs eksponatai. Kaina 6 € žmogui, į ją įeina ir pakilimas į bokštą pasigrožėti Kanų panorama, tad tikrai verta.

Kylam į bokštą. Mūsų laukia 109 laipteliai. Ir štai gaivus vėjas bei kerintys vaizdai. Nuo mažų valčių iki super jachtų, kruizų… Festivalių rūmai (Palais des Festivals), nusileidus nuo kalno, galima eiti tiesiog palei pakrantę, rūmus tikrai pastebėsite. Leidžiamės bokštu žemyn. Vaizdai lyg paveiksliukai „įrėminti“ languose. Pakilus į kalną, tačiau dar neįėjus į muziejų, yra puiki apžvalgos aikštelė, kurioje atsiveria taip pat puiki panorama. Žinoma, čia daugiau turistų, nes tai juk nemokama, tačiau tai gera proga pasisiūlyti vieni kitus nufotografuoti:) Matykim ne problemas, o galimybes.:) Į kalną galima užvažiuoti traukinuku, tik kitu keliu nei mes kilom. Leidžiamės ir toliau klaidžiojam po maloniai stebinančias Le Suquet gatveles.

Daugumos gyvenamųjų namų bent jau pirmuosius aukštus yra „užėmę“ restoranai, kavinės, parduotuvėlės, bet jie kurią atmosferą, tad viskas gerai. Dauguma kavinių taip pat sieja save su kinu.

Nežinia, ar taip yra specialiai, bet man pasirodė gražu. Pėsčiųjų perėja.

Priėjome Kanų festivalio rūmus (Palais des Festivals). Sunku patikėti, kad ankščiau pastato fasadas buvo niūrus mūrinis, tik vėliau buvo renovuotas į ryškiai baltą. Ant garsiojo raudonojo kilimo galima pavaikščioti, pasijausti kino žvaigžde. Čia visą laiką stovi turistų, tad ne bėda paprašyti nufotografuoti.

Allée des Stars. Čia labai daug įžymių kino žvaigždžių yra palikę savo rankų atspaudus spalvotose, į pėsčiųjų taką įmūrytose plytelėse.

Prie pat Festivalio rūmų yra puikus smėlėtas paplūdimys, kur galima tiesiog deramai pasinaudoti paplūdimio suteikiamomis „farniente“ (pranc. – tinginiavimo) galimybėmis, pasimėgauti saule ir skaidriu jūros vandeniu.Per seklumos taką iki šios vietos galima tiesiog nueiti. Kitur kranto gylis normalus, tad nereikia eiti pusės kilometro, kad galėtum plaukti. Po maudynių, kamera vėl į rankas, Martynas fiksuoja vakarėjančią pakrantę.Toliau einame La Croisette pajūrio pėsčiųjų bulvaru ir grožimės daugybės kartų elitą kerėjusia panorama bei prabangiausiais viešbučiais.

Taip pat visai netoli stotelės, į kurią atvykome, vakarop pradėjo veikti menininkų turgelis. Ten galima įsigyti nuo paveikslų iki odos dirbinių ir kitų kūrinių.

Atsisveikiname su Kanais, čia kiekvienas gali pasijausti režisieriumi :)

Kaip gal pastebėjote, Kanuose nėra išskirtinių istorinių paminklų ar stebėtinų turistinių atrakcijų, tačiau čia reikia pabūti ir pajausti tą atmosferą, tą siaurų žydinčių gatvelių romantiką, kur širdis pradeda dainuoti, ir kino dvasią. Sako, Kanai – tai kino scena, o aktoriai – visi lankytojai.

Liko trečioji dalis iš kelionės po „Žydrąjį krantą“ apie unikalią vietą – Monako karalystę, kur tikrai yra daug stebinančių dalykų, jau greitai!