Nuostabūs peizažai daugiausiai emocijų kelia gamtos mylėtojams. Tačiau šie iš kojų verčia net ir užkietėjusį miestietį. Žvelgiant į juos net kyla mintys, ar jie iš tikrųjų realūs. Įspūdis gali būti toks stiprus, kad net ašarą išspaudžia. Tad perkam bilietus, nosinaites ašarai nušluostyt ir skrendam.
Šis siurrealistinis reginys yra vienas iš nepaprasčiausių šiame sąraše. Šiaurės arba Pietų pašvaistė susidaro virš Žemės ašigalių, kai energijos pilnos Saulės vėjo dalelės susiduria su Žemės atmosfera. Šių šviesos užuolaidų šviesa sukurta saulės ir magnetinių audrų. Poliarinė pašvaistė turi daug formų ir spalvų, jos nuolat juda. Dažniausiai pašvaistė matoma lanko, juostos, spindulių, dėmių arba rūko formos. Vaizdas tiesiog užgniaužia kvapą, norisi šaukti ir šokinėti iš laimės, nuostabos ir susižavėjimo. Vieni taip ir daro, o kiti ramiai stovi ir negali atitraukti žvilgsnio nuo stebuklingai žėrinčio dangaus. Šiaurės pašvaistes geriausia „medžioti“ tarp lapkričio ir kovo šiaurinėje Skandinavijoje, Islandijoje, Aliaskoje, Kanadoje. O pasitaiko atvejų, kuomet šiaurės pašvaistę galima pamatyti net ir Lietuvoje ☺
Salar de Uyuni platybėse pasitinka bekraštė, akinamai balta druskos dykuma, joje pūpsančios kaktusų salelės, Salvadoro Dali paveikslus primenančios „varvančios“ uolos, plyti spalvoti ežerai su flamingų būriais, o dykumą supa vulkanai ir iš žemės trykštantys geizeriai. Anksčiau, prieš dešimtis tūkstančių metų, šioje vietoje plytėjo didžiulis ežeras, kuriam išgaravus ir susiformavo didžiausia pasaulyje druskos dykuma bei ją supančios įspūdingos lygumos ir ežerai. Čia sunku atskirti, kur žemė, o kur dangus, ypač kai po lietaus druskos dykumoje susikaupia vanduo, tampantis didžiausiu pasaulyje veidrodžiu. Vasarą druskos lyguma būna visiškai lygi ir sausa erdvė. Dykuma driekiasi 3650 m aukštyje, Altiplane. Čia jautiesi lyg pakliuvęs į kitą planetą, nes sunku suvokti, kad tokius peizažus gali sukurti gamta Žemėje.
Jeloustouno nacionalinis parkas turi įspūdingų vietų su neįtikėtinais peizažais: nuo griausmingų krioklių Didžiajame kanjone (Grand Canyon) iki Senojo ištikimojo geizerio (Old Faithful Geyser). Ko gero labiausiai pribloškia spalvotasis šaltinis (Grand Prismatic Spring), kuris yra didžiausia karštoji versmė visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atspalvių spektras nuo tyro vandens iki rūdžių priklauso nuo čia gyvenančių skirtingų rūšių hipertermofilų; kiekviena jų telkiasi skirtingoje vandens temperatūroje.
Parkas yra Javos salos rytuose. Parką sudaro veikiantys Bromo ir Semeru ugnikalniai, Batoko, Kursi, Vatangano, Vidodareno kūgiai. Ugnikalnius supa „Smėlio jūra“ (Segara wedi). Saulėtekis yra pats geriausias laikas stebėti kintančius ugnikalnių atspalvius ir mistiškas miglas bei ugnikalnių išskiriamus dūmus. Iš Semeru ugnikalnio pasirodantys dūmų ir garų debesėliai yra reguliarūs – kas 20 minučių, kai tuo tarpu Bromas beveik be perstojo skleidžia sulfitinius dūmus.
Levandos simbolizuoja Provansą, šis – romantiką, o romantikos reikia ne tik prancūzams. Taigi, viena romantiškiausių Prancūzijos vietų yra Provanse besidriekiantys žydinčių levandų laukai, violetiniais atspalviais pražydę vasarą. Keliaujant po regioną neįmanoma nesigėrėti levandų laukais, nes aplink Niono miestą birželio ir liepos mėnesiais žalias lygumas keičia violetinių žiedų jūra. Levandų kvapas tiesiog tvyro ore. Provanse galima pajusti kaip iš tiesų kvepia levanda bei daugelis kitų laukinių augalų, kurie nuo seno naudojami parfumerijoje ir medicinoje. Levandos Plateau de Valensole vėliau virsta į aliejų, medų, muilą ar kvepiančius maišelius. Kvapnūs laukai dažniausiai žydi liepos mėnesį.
Šis apskritas Nabiyotum krateris yra šiaurinėje Kenijos dalyje, Turkano ežere. Tai didžiausias pasaulio ežeras, esantis dykumoje. Rifto slėnyje pūpso labai daug kraterių ir vis dar aktyvių ugnikalnių. Čia galima pamatyti labai daug geologinių reiškinių, ežere gyvenančių beveik 150 rūšių paukščių, šalia besiganančių žirafų, zebrų ir buivolų.
Dviejų tektoninių plokščių sandūroje esanti Islandija yra viena iš geologiškai aktyviausių regionų. Daugybė nuotykių ištroškusių turistų čia ieško įspūdžių. Ilgai ieškoti nereikia. Strokuro geizeris yra miškingame slėnyje prie Hvitos upės, į rytus nuo Reikjaviko. Strokkur geizeris sugeba išlikti stebėtinai punktualus, jis išsiveržia kas 4-8 minutes. Strokuro išsiveržimas trunka 7-8 sekundes, paskui nuslūgsta. Vėliau vandens stulpas vėl išsiveržia, tik dabar jau į 20 m aukštį ar dar aukščiau. Pagaliau smarkiai ūždamas išsiveržia garų stulpas, ir viskas vėl nurimsta. Stebint šį reiškinį emocijos trykšta kartu su vandens versmėmis. Beje, žodis “geizeris“ atkeliavo iš Islandijos – “geysa“ reiškia “plūstelėti“.
Šie nuostabios raudonos spalvos kalnai yra nacionalinio parko Vermillion Cliffs dalis. Šis parkas išsidėstęs JAV teritorijoje dvejose valstijose – Jutos ir Arizonos. Banga (The Wave) – taip paprastai vadinamas šis margas, raustelėjusių uolienų masyvas. Keliautojus ir fotografus iš viso pasaulio jos vilioja savo spalvingumu, vilnijančiomis formomis. Tai prieš 190 mln. metų į uolą suakmenėjusios smėlio kopos. Daugiaspalviai jų sluoksniai susidarė dėl gausių geležies oksidų priemaišų. Raudonos uolos sudarytos iš slankių smilčių, kurios lengvai deformuojasi. Tad siekiant išsaugoti šį kraštovaizdį imtasi priemonių ir dabar čia galima patekti tik su leidimais. Kasdien aplankyti šią siurrealistinę vietą gali vos 20 žmonių vienu metu. Tačiau visi tvirtina, kad tikrai verta palaukti savo eilės.
Plitvicos Nacionalinis parkas Kroatijoje yra vienas gražiausių gamtos kūrinių Europoje. Šis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Parką sudaro tarpusavyje susijungę ir pakopomis išsidėstę ežerai (jų čia net 16), urvai ir miškai. Ežerų spalva kinta nuo žydros ir mėlynos iki skaisčiai žalios. Tai priklauso nuo apšvietimo ir mineralų kiekio vandenyje. Keliautojai šį vandens stebuklą gali pažinti vaikščiodami mediniais takais. Vasarą turistų čia apsilanko itin daug, bet tikrai verta pamatyti iš krioklių kylančias vaivorykštes ir skraidančius drugelius. Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame visada gražu, nepriklausomai nuo metų laikų ir oro sąlygų.
Ši vietovė Pietvakarių Kinijoje patraukia savo atogrąžų miškais ir sniego nubučiuotomis viršūnėmis. Tai nerealiai derlinga plynaukštė, kurioje plyti gausybė ryžių terasų. Žvelgiant iš viršaus sunku suprasti, kas tai. Kalvų, kuriose įrengtos augalams auginti pritaikytos terasos, šlaitai kai kur netgi statesni nei 45° kampas. Jų čia tūkstančiai, nuo didesnių iki visai mažų. Tai nuoseklaus ir atkaklaus žmogaus darbo rezultatas. Terasas supa drėkinimo kanalai. Kintant metų laikams, keičiasi ir terasų vaizdai. Pavasariop, kuomet terasos prisipildo vandens, sukuriamas atspindžio efektas. Vasarą terasos nusidažo vešlia žalia spalva.
Bendraukime. Klausk ir dalinkis savo patirtim.