KELIONIŲ ISTORIJOS: Talinas žiemą arba pirmoji pažintinė kelionė autobusu

Apie idėją

Į pažintinę kelionę autobusu į Taliną nusprendėme leistis visai atsitiktinai pamatę beprotiškai viliojantį tik vieną dieną galiojusį pasiūlymą. Taigi, apgalvoję visus keliavimo ir pažinimo džiaugsmų pliusus, juo ir pasinaudojom, nors buvome nutarę niekur žiemą nevažiuoti, nes juk šalta ir apskritai jokių autobusų, nė kalbos negali būti apie keliavimą šiuo būdu! Bet išėjo kitaip – tiesiog neatsispyrėm 9 valandėlių pasikratymui, nes sąlygos buvo itin viliojančios, todėl kartais vis nerimavau, kad kur nors vis tiek gausim sąskaitą.

Kelionė

Dar niekada nekeliavau į kelionę su grupe, bet nujaučiau, kad kova dėl vietų bus atkakli lyg dėl milijono. Ir o taip! Iš pradžių atrodė, kad dar nesusirinkom, bet vos tik atvažiavo autobusas, visi išlindo iš visų kampų ir kampelių ir būdami jauni ir tikrai vikrūs puolė vidun kovoti dėl padoriausių vietų savo ilgoms kojytėms ištiesti. Vis dėlto neskubėdami įsitaisėme į likusias neblogas vieteles bei iškart susipažinome su faktu, kad autobusas – ne pats patogiausias, kokiu teko važiuoti – dėl vietų trūkumo atsilenkti sėdynių beveik neįmanoma. Neilgai trukus susipažinome ir su gide Marija, kuri išsyk pristatė save kaip 11 sūnų mamą, kuri dėl šios priežasties ir mus visus labai myli! Pasijutę pačiose geriausiose rankose, patraukėme link Panevėžio su išties prastu filmu rusų kalba fone, kuris neleido miegoti. Tiesa, to filmo metu pramiegojau pačią skaniausią valandą per visą naktį. Tikrasis miego laikas prasidėjo nuo 4 valandos paryčiais, kai susirinkome visus išsibarsčiusius keleivius ir pagaliau baigėsi rusiškas filmas.

Staigmena! 07:53 visi mitriai budinosi ir švytėjo, nes mikrofonas labai garsiai pranešė, kad štai dabar yra Didysis Sustojimas Į Tualetą ir daugiau iki pat Talino tokių nebus! Taigi, visi judindami savo kenčiančius sąnarius stojo į gražias eilutes prie kavos ir higienos taškų. Ir tikrai daugiau sustojimų iki Talino nebuvo, bet buvo daug įprastai ne autobusams skirtų žaidimų autobuso viduje. Rezultate daug prisijuokėme, kai kas laimėjo dovanų ir visas autobusas buvo pilnas balionėlių palubėje. Ir kadangi jau buvo šviesu, supratome, kad šis ekipažas pilnas puikiai nusiteikusių į avantiūras linkusių pakeleivių.

Talinas

Estija mus pasitiko su kalnaaaaaais sniego ir saule tarp debesų, todėl buvo visai gražių vaizdelių pro langą. Važiuodami žiūrėjome neblogą filmą apie Taliną, kad galėtume atpažinti objektus. Sostinė pasitiko gana tuščiomis gatvėmis, bet vėliau supratome, kad taip tiesiog yra, keliaudami miestu vėliau. Talinas – tikrai didingas miestas su įvairiaspalve istorija bei puikiai išlaikyta viduramžių dvasia. Senamiestis, kuriame gyvenome ir praleidome daugiausiai laiko, yra tikrai puiki vieta pasivaikščioti, aplankyti iš tiesų yra ką ne tik viduje, bet ir lauke. Žmonės pasirodė paslaugūs ir malonūs bei puikiai kalba anglų kalba. Bet apie viską iš pradžių.

Gidės dėka, išsyk keliavome aplankyti porą objektų, kurie nebuvo įtraukti į mūsų programą. Pirmiausia aplankėme tikrai didingai atrodžiusio šv. Katerinos vienuolyno griuvėsius. Tada sustojome prie „Undinėlės“, mojančios į jūrą. Undinėlė (be uodegos!) pastatyta nuskendusio laivo aukoms atminti, bet kažkodėl labai lankoma porelių.

Puiku tai, kad po tokios nepatogios nakties ir trumpų apžiūrų išsyk keliavome įsikurti ir dvi valandėles pailsėti iki kelionės po senamiestį pradžios. Viešbučio kambarys buvo toks pats kaip ir matėme nuotraukose, be to, taip pat arti gražiausių miesto vietų kaip ir buvo aprašyta! Senamiesčio bokštai mums matėsi pro kambario langą.

 

Ekskursija po miestą

Taline labai šalta. Na taip, tikrai šalta, todėl buvau labai laiminga, kad įsidėjau kepurę! Mums minėjo, kad ekskursija truks kelias valandas, todėl nuo pirmųjų minučių lauke sunerimau, kad to gal ir neišgyvensime – termometrai rodė -22 C. Nors gidė ir daug ką kartojo po kelis kartus, bet jos programa buvo tikrai puiki! Vos spėjau viską savo drebančiomis rankomis ir senoliu aparatu fotografuoti! Marija – įspūdinga moteris: lakstė pusiau prasisegus, be šaliko, be kepurės, tarpais tikrai atrodė kaip moteris meška, kuri nejaučia šalčio, neužkimsta ir nepavargsta, kol mes visi kaip inkščiantys žąsiukai po du po du po du visur savo ledinėm kojytėm. Įdomu ir tai, kad nors ji buvo vyresnio amžiaus, bet lakstė ir mus muštravo kaip penkiolikmetė! „Jums iš akių matau šalta“.. „aha, nešilta“ (kalena dantimis ekskursantai), „na tai tada, matyt, metas palakstyt“… ir pabėga nuo mūsų!

Tokiais visokiais būdais pamatėme praktiškai visą senamiestį, nes maršrutas kirto jį praktiškai visą, nors ir dėl šalčio buvo kiek sutrumpinta programėlė. Ji buvo rūpestinga kiek įmanoma rūpintis dideliais suaugusiais vaikais. Po ekskursijos apšarmoję, bet dėkingi turėjome ~5 valandas laisvo laiko iki suplanuotos vakarienės.

 

Vakarienė ir naktinis pasivaikščiojimas

Kadangi buvome susiplanavę tradicinį alaus maršrutėlį po pasirinktus barus, kažkaip tikėjomės kukliai, greitai pavalgyti, kaip būna gana įprasta grupinėse vakarienėse, bet čia ir vėl buvo Staigmena! Mus pasitiko labai jauki vieta, su pilnu stalo serviravimu, nuoširdžiu ir labai tvarkingu aptarnavimu, žvakėmis, vynu, trimis elegantiškais patiekalais, malonia stalelio kompanija bei kava. Vakarienė truko dvi labai malonias valandas ir po visko nelabai ko ir tesinorėjo, bet vis tiek nutarėme dar pavaikštinėti ir kur nors užeiti – juk Taline tik vieną vakarą.

Prisikirtę savo planą sutrumpinome iki vieno vietinio baro. Be to, šaltis niekur nedingo, tad vaikštinėti nors ir labai gražu, bet norisi skubiau. Taip ir išėjome ieškoti link simpatijas užkariavusio Depeche Mode fanų kampo. Ir jo neradome! Niekur niekur niekur.. Prasmego žemę skradžiai:) Tad keliavome į „Hell Hunt“ – pasiutusį vilką. Kalbėjome, jog pas mus įdomesni barai būtinai turi vadintis angliškai, nes lietuviškai čia neskamba kažkodėl… o štai čia tai tikrai geras pavadinimas! Beje, Talino senamiesčio gatvės buvo praktiškai tuščios, barai tai tušti, tai sausakimši, viduriuko nėra… Patys estai laksto be šalikų, prasisegę striukes ir taip baugino mus sužvarbusius. „Hell Hunt“ mus pasitiko tarptautine publika, gera muzika ir aktyviu judėjimu, teko palaukti, kol gavome padoresnį stalelį.

Likome patenkinti pasirinkimu, puikus baras, kainos gana padorios – alaus rūšių gal dvidešimt, smagus kolektyvas, o ir žmonės labai atsipalaidavę:)

Įdomu tai, kad mes gyvenome tikrai geroje senamiesčio vietoje ir parėjome namo vos per kelias minutes!

Kelionė namo

Lyginant su karališka vakariene, pusryčiai buvo kukloki. Bet veikiausiai todėl, kad prieš mus visi viską suvalgė. Aš dar norėjau pasivaikščiot truputį po miestą, nes buvo giedra giedra, bet kadangi vėlai atsikėlėme, tik papusryčiavome ir išsikraustėme. Visi džiaugsmingai pasisveikinę, pasidaliję įspūdžiais draugiškai sulipome į autobusą ir pajudėjome… ~150 metrų. Po to pavažiavome dar daugiausiai vieną kilometrą… ir užgesome. Po ilgų bandymų atgaivinti užšalusią autobuso dalį išgirdome dvi žinias: gerą ir blogą. Bloga ta, kad sugedome, gera – kad galėsime valandėlę pavaikštinėti po miestą. Taigi, žinią priėmiau gan džiugiai ir dar truputį pablūdinėjome po šaltį.

Deja, autobusas taip ir neužsikūrė, ir laukėme estiško autobuso, kuris mus parveš. Žinant estų būdą, jų „valanda“ truko dvi, bet galiausiai atvažiavo visai naujas ir puikus laineris! Taigi, vėluodami maždaug tris valandas, patraukėme link Lietuvos. Anot kelionės plano, dar turėjome užsukti į Miunhauzeno muziejų Latvijoje, kuris mūsų laukė net po darbo valandų. Pakeliui mums daug papasakojo apie Latviją ir Estiją bei pažiūrėjome dramą apie sniego laviną. Visai nieko filmas, beje.

Pats muziejus yra šaunus lankytinas objektas šeimoms. Apsilankiusiems siūloma pasiversti į personažus, matuotis kostiumus, kabo daugybė kreivų veidrodžių, o po trumpos, bet energingos ir spalvingos ekskursijos po pašėlusią ekspoziciją dar galima aplankyti ir vaškinių figūrų kolekciją.

Kelionė atgal vežantis tiek daug įspūdžių tiesiog pralėkė. Be to, dėl gedimų ir šiokio tokio vėlavimo spaudėme kaip reikiant, tai vėlavome tik valandą nuo numatyto grįžimo grafiko.

Reziumuojant – per dvi paras išgyvenom labai daug smagių nuotykių, gavome daugiau nei mums siūlė organizatoriai. Dėka superinio kelionės pasiūlymo mes vis tiek sutaupėme nemažai pinigų ir apsilankėme dar viename mieste, į kurį visada norėjome nukeliauti! Rekomenduoju!

Dovilė

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.