Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kitą dieną po visų Las Vegų išsiruošėm iki Grand Kanjono. Dar viena valstija į aplankytųjų sąrašą – Arizona:) Tik pravažiavus skiriamąjį ženklą iš karto pasikeitė kraštovaizdis. Tikrai neįtikėtina, kaip Kalifornijoj, Nevadoj ir Arizonoj skiriasi kalnai. Atrodo, gi valstijos greta viena kitos, bet ne, nors gamta ir sausa visur, bet skirtinga. Arizonoj uoliena visur tarsi sudėliota laiptukais, iš sluoksnių. Tikrai labai gražu buvo žiūrėt pro langą pakeliui iki pačio Kanjono. Nuo Las Vego iki kanjono važiavom apie tris valandas, tai irgi truputį aptirpo kojos. Bet nenuvažiuoti būtų gėda:)
Likus 15 mylių iki Kanjono pasibaigė asfaltuotas kelias ir gerą valandą nedideliu greičiu dardėjom žvyrkeliu. Bet vaizdai dar gražesni nei iki tol. Keisti augalai (matyt kažkokios rūšies kaktusai) ir staiga prieš mašiną ant kelio išėjusios karvės:) Gražios tokios, laukinės. Praėjo sau lyg niekur nieko, atsipūtę:) Mūsų mašinos bagažinės viena dalis truputi neužsidaro, tai pripūtė labai daug dulkių į mašinos vidų:) Tai merginos, sėdėjusios gale, buvo truputį apdulkėję:) Šiaip ten labai smarkiai dulkės kyla važiuojant, tai užsuktais langais didžiąją dalį kelio važiavom. Ir dėl to eilinį sykį sėdėjom siaubingai sukaitę ir suprakaitavę.
Įvažiavę į kanjono teritoriją susimokėjom 20 dolerių už parkingą ir turėjom palikti mašiną. Kokia nesąmonė, toliau negalima nei važiuoti, nei eiti pėsčiomis, būtina važiuoti jų autobusais. O ten kelio koks kilometras ar du maksimum, toks juokingas atstumas. Bet nu ką darysi, tiek atvažiavom ir apsisukti tai irgi nesąmonė būtų. Tai susimokėjom po 33 dolerius už pavažiavimą jų autobusu (lupikai). Mes buvom kanjono vakarinėje dalyje, tai ten yra dvi lankytinos vietos: Eagle Point ir Guano Point. Visų pirma mus nuvežė į Eagle Point, kur yra stiklinis tiltas virš kanjono, už kurį reikia susimokėti dar 30 dolerių :D nemokėjom ir nėjom, nes tas tiltas kokių 3 metrų ilgio ir ten tikrai neverta eiti.
Bet ten taip gudriai padaryta – visas kanjono kraštas aptvertas tokia virvele, kurios negalima peržengti. Aišku, tada beveik nieko nesimato. O jeigu nori pamatyt – eik ant tiltuko. Tai mes buvom labai nusivylę, kad beveik nematom kanjono. Tiek visokiose nuotraukose buvau mačius gražių vaizdų, o dabar nepamatėm nieko panašaus:/
Kadangi kanjonas yra indėnų valdose, tai ten buvo pastatytas toks nedidelis amfiteatriukas, kuriame rodė nedidelį šou apie tradicinius indėnų šokius ir padėkos dainas dievams. Negalėjau atplėšt akių nuo jų drabužių. Iš kur jie anksčiau traukdavo karoliukus siuvinėjimui? :)
Nuotraukose yra indėniška lėlytė, siuvinėta rankomis. Graži labai, bet kainavo 2000 dolerių, tai kažkaip nesusigundžiau:)
Ten tie autobusai kursuoja kas kokias dešimt minučių, tai po indėnų pasirodymo ir pasivaikščiojimo po suvenyrų parduotuvėlę, susėdom į autobusą ir važiavom dar kokius 2 kilometrus iki Guano Point. Va čia tai likom išsižioję, nes atvažiavom į nerealiai nuostabią vietą. Čia jau niekas nebuvo aptverta, ir tie, kas mokėjo už stiklinį tiltelį, tikriausiai labai pasigailėjo. Savo rankom ir kojytėm galėjom lipti, kiek ir kur norėjom :) Koks ten aukštis. Atsitupi nusifotkint ant krašto ir baisu, kad nenudardėtum žemyn:) Liko krūva nuotraukų, kurios atrodo kaip wallpaperis. Aišku, vis tiek tas grožis neatsispindi :P Jau net ir karštis buvo nebesvarbus, nes grožis nugalėjo:) Aikčiojom tiesiog. Džiaugiuosi tokiomis galimybėmis.
Atsisveikinę su Kanjonu vakare vėl grįzom į Las Vegą.
Ugnė
Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.
Bendraukime. Klausk ir dalinkis savo patirtim.