Kai galvojame apie Japoniją, prieš akis dažniausiai iškyla neoninėmis šviesomis pulsuojantis Tokijas arba rafinuotas, geišų paslaptimis dvelkiantis Kiotas. Tačiau tikroji Japonijos siela, jos seniausių legendų ir pirminių tikėjimų lopšys, slypi visai kitur. Vos keliasdešimt minučių traukiniu nuo modernaus Osakos triukšmo, ir jūs atsiduriate Naroje – mieste, kuris buvo Japonijos sostinė dar prieš Kiotą. Čia, VIII amžiuje, gimė japoniška kultūra, menas ir budizmo didybė.
Nara nėra tik dar vienas taškas turistiniame žemėlapyje. Tai vieta, kurioje ribos tarp gamtos, žmogaus ir dieviškojo pasaulio visiškai ištirpsta…
Šventieji parko gyventojai
Pirmas dalykas, kurį pastebėsite vos išėję iš Naros traukinių stoties, yra elniai. Jie čia negyvena aptvaruose ar zoologijos soduose. Daugiau nei tūkstantis Sika veislės elnių laisvai vaikštinėja miesto parkuose, kerta gatves, ilsisi šventyklų šešėliuose ir drąsiai, bet mandagiai prieina prie praeivių.
Šintoizmo tradicijoje šie elniai laikomi paties griaustinio dievo Takemikazuchi pasiuntiniais. Šimtmečius jie buvo taip saugomi, kad už elnio nuskriaudimą grėsė griežčiausios bausmės. Šiandien jie – neatsiejama Naros tapatybės dalis ir pagrindinė turistų atrakcija.
Nusipirkę specialių elnių sausainių (shika senbei), patirsite vieną žaviausių akimirkų savo kelionėje: šie protingi gyvūnai, prieš priimdami skanėstą, jums nusilenks. Tai siurrealistiškas, šiek tiek komiškas, bet be galo žavus žmogaus ir gamtos ryšio atspindys, primenantis, kad esate šalyje, kurioje pagarba įaugusi į kraują net gyvūnams.
Eidami gilyn į Naros parką, neišvengiamai prieisite (Todaidži) šventyklos kompleksą. Net jei esate matę dešimtis šventyklų Azijoje, ši atims žadą.
Peržengę didingus Nandaimon vartus, kuriuos saugo rūsčios, iš medžio išskaptuotos sargų skulptūros, išvysite Pagrindinę salę (Daibutsuden). Tai vienas didžiausių medinių pastatų pasaulyje. Stovint priešais šį architektoninį stebuklą, žmogus pasijunta neįtikėtinai mažas. Tačiau tikrasis pasigėrėjimo objektas laukia viduje.
Prieblandoje, apsuptas smilkalų dūmų, sėdi Didysis Naros Buda (Daibutsu). Penkiolikos metrų aukščio ir šimtus tonų sverianti bronzinė statula spinduliuoja neapsakomą ramybę ir galią. Legendos byloja, kad šiai statulai nulieti prireikė beveik viso to meto Japonijos bronzos rezervo. Apėję statulą išvysite ir vieną medinį šventyklos stulpą su skyle apačioje. Sakoma, kad tas, kuriam pavyks pro ją pralįsti (skylė yra lygiai tokio paties dydžio kaip Budos šnervė), kitame gyvenime pasieks nušvitimą.
Tūkstančio žibintų miškas: Kasuga Taisha
Jei Todai-ji simbolizuoja budizmo didybę, tai Kasuga Taisha šventykla yra gryniausia šintoizmo – senosios japonų gamtos religijos – išraiška. Kelias link šios šventyklos veda per magišką, samanomis apaugusį pirmykštį mišką.
Abiejose tako pusėse stovi šimtai akmeninių žibintų. Dalis jų padengti storu žalių samanų sluoksniu, liudijančiu prabėgusius šimtmečius. Pačioje šventykloje nuo stogų svyra bronziniai žibintai. Nors jie uždegami tik du kartus per metus per specialius festivalius, net ir dieną šviesos ir šešėlių žaismas čia kuria mistišką atmosferą. Tai vieta apmąstymams, kur girdisi tik vėjo šlamesys senų kriptomerijų viršūnėse ir tolumoje traškanti elnio nulaužta šakelė.
Skoniai, kurių nepamiršite
Kelionė į Narą nebūtų pilnavertė be vietinių skonių atradimo. Būtinai užsukite į Nakatanidou parduotuvėlę, garsėjančią greičiausiu mochi (tradicinių ryžių pyragėlių) Japonijoje. Stebėti, kaip meistrai sinchroniškai, milžinišku greičiu daužo ryžių masę mediniais kūjais, šaukdami tradicinius ritmą palaikančius šūksnius, yra atskiras spektaklis. Ką tik paruoštas, dar šiltas, pavasariniu kiečiu kvepiantis mochi su saldžia raudonųjų pupelių pasta – tai skonis, kurio ilgėsitės grįžę namo.
Laiko tėkmės pamoka
Nara – tai ne tas miestas, kuriuo bėgama norint užsidėti varnelę lankytinų objektų sąraše. Tai vieta, kuri priverčia sulėtinti tempą. Čia, kur po senovinėmis pušimis ilsisi dievų pasiuntiniai, o seniausios šventyklos tebesaugo tūkstantmetes maldas, supranti tikrąją Japonijos esmę. Nara nemėgina jūsų apakinti modernumu; ji tiesiog atveria duris į praeitį ir leidžia joje pabūti…
Geros viešnagės!
Bendraukime. Klausk ir dalinkis savo patirtim.