Nuotykiai Italijoje

Prieš kelias savaites, gimimo dienos proga keliavau į Italiją. Skridau pas draugę, tačiau iš Vilniaus į Florenciją nusigauti teko vienai. Skristi lektuvu iki Romos buvo lengviausia kelionės dalis. Vėliau teko rasti autobusą, kuris veža į traukinių stotį ir savarankiškai nusipirkti bilietus. Nekreipiant dėmesio į faktą, jog Romoje mane perpūtė vėjas, sąžiningai galiu pasakyti - tai buvo tikrai ne taip sudėtinga, kaip aš įsivaizdavau. Baimė ir stresas užpuolė tuomet, kai supratau, jog aš ir kažkoks "naujas draugas japonas" nepasižymėjome bilieto, o geraširdis italas, nemokantis anglų kalbos, vietoj "50 eurų bauda" pasakė "5 years jail". Išsigandau LABAI. Tačiau suvokiau, jog reikia veikti. Pasikviečiau "naują draugą" ir nuo paskutinio vagono ėjau iki pačiojo pirmo, ieškodama konduktoriaus. Radau. Šiaip ne taip paaiškinau, kokia bėda mus ištiko, o jis ramiai bilietėlyje pradurė skylę ir paleido mus atgal į savo vietas. O italas, nemokėjęs anglų kalbos, susirūpinęs laukė mūsų, o sulaukęs teiravosi, ar tikrai viskas gerai, ir kurį laiką laužyta anglų kalba mus kalbino. Florencijoje taip pat įvyko keletas kliurkų, tačiau didžiausia buvo paskutinę dieną. Kadangi mano lėktuvas iš Romos turėjo kilti anksti ryte, man teko į Romą važiuoti vakare ir oro uoste praleisti naktį. Tam buvau morališkai nusiteikusi. Atvykus į oro uostą, susikompaktavau ant kėdučių, ėmiau snausti, bet paaiškėjo, kad oro uostas nuo 00:00 iki 4:30 nedirba! Ir mus, apie penkiasdešimt žmonių, suvarė į "Arrivals" skyrių, kuriame buvo 6 kėdės ir nieko daugiau, todėl labai draugiškai visi gulome ant žemės ir naktį leidome nedidelėje patalpoje, panašioje į autobusų stotį. Kad to nebūtų gana, lėktuvas ilgai nekilo, nes piloto žodžiais sakant, "Turėjome šiokių tokių problemėlių, dėl kurių mums nereikėjo jaudintis". Deja, aš bijau skristi, tad įsikibau nagais į kėdės ranktūrius ir jau buvau bepradedanti pasitikti savo likimą... Dėkui Dievui pakilome, o aš, naktį praleidusi be miego, snausdama ant lagamino ir ant žemės, pramiegojau visas tris skrydžio valandas. Ši kelionė man LABAI patiko. Nes negana to, jog pamačiau nuostabią Florenciją ir Boloniją, po šios kelionės supratau, jog galiu viską. Jei ir atsitinka kas nors ne taip kaip planavai, pasistengęs visuomet gali išsisukti. Tik reikia nebijoti, žmonės visuomet pasirengę tau padėti. Pastebėjau, kad jei kalbėdamas su italu bent vieną žodį pasakysi itališkai, jis įvertins tavo pastangas ir 100% pagelbės. Taip kad nebijokime keliauti, pažinkime pasaulį, jis be galo nuostabus! Viktorija

Skaityk toliau »

Kur geriausia išmokti vietinės virtuvės paslapčių

	Vienas geriausių suvenyrų (ar lauktuvių), kokį galima parsivežti iš kelionių, yra vietinės virtuvės patiekalų receptai, - pagamintais valgiais galėsite surengti pietus ar vakarienę ir pavaišinti savo draugus. Juk tai geriau nei magnetukas ant šaldytuvo, ar ne? Štai kur galite išmokti kvapniausių, spalvingiausių nacionalinių virtuvių paslapčių.
	Luang Prabang, Laosas Mažytis Laosas dažnai užgožiamas šalia esančių Vietnamo ir Tailando, tačiau ramus ir savitas Pietryčių Azijos kraštas taip pat turi unikalią ir puikią virtuvę, ypač buvusiame karališkame mieste Luang Prabange. Anksti atsikėlę pasivaikščiokite po miestą, paaukokite vietos vienuoliams ir pasimokykite vietinės virtuvės gamybos paslapčių, tokių kaip jąew bąwng, pagardo su čili ir džiovinta buivolo oda, arba khai phųn, džiovintų upės dumblių, pakeptų su sezamo sėklomis. Abu yra skanesni nei gali pasirodyti, o su šaltu Lao alumi khai phųn yra vienas populiariausių baro užkandžių. Tamarind restorane ant ežero kranto organizuojami kasdieniai maisto gaminimo kursai, į kuriuos įtrauktas ir apsilankymas vietiniame turguje.
	Stambulas, Turkija Geografinis Europos ir Azijos susikirtimo taškas gali pasigirti įspūdinga virtuve, kurią įtakojo Osmanų imperijos plėtra toli už Bosforo sąsiaurio. Vietiniuose turguose ir restoranuose pajusite visą kvapų ir skonių įvairovę, nes čia galima rasti tiek produktų ir prieskonių iš Vakarų, tiek iš Rytų kraštų, besidriekiančių už Mažosios Azijos. Vaišinkitės nuostabiais gatvėse parduodamais patiekalais, pvz., midye tava (įdarytos midijos) ar sumuštiniais su šviežia žuvimi iš Eminönü uosto. Be paminėtų, tradiciniai Turkijos patiekalai yra yayla çorbasi (jogurtinė sriuba su mėtomis), imam bayıldı (įdaryti baklažanai). Pastarasis patiekalas pažodžiui verčiamas kaip „imamas nualpo“, kaip aliuzija į šio patiekalo tobulumą ir įspūdį, kai jis buvo pirmą kartą pagamintas ir paragautas. Elegantiškame Sultanahmet restorane Cooking Alaturka organizuojami 4 valandų maisto gaminimo kursai, kurie užbaigiami jaukiais pietumis.
	Oaxaca, Meksika Nacionalinė Oaxaca virtuvė yra puikus įrodymas, kad meksikiečiai turi daugiau nei nachos ir burritos. Maisto mylėtojų miestas pramintas kaip ‘lugar de siete moles’ („septynių apgamų vieta“), o vieno žymiausių mieste padažų su čili ir šokoladu galima paragauti beveik visuose restoranuose ir turguose. Apsilankykite Abastos turguje, kur galėsite paragauti tradicinių pusryčių patiekalų, pvz., huevos oaxaqueños, kiaušinių, virtų pomidorų-čili sriuboje. Po to galėsite išgerti tradicinės mezcal degtinės ir užkąsti chapulines (kepintais žiogais). Oaxaca šokoladas yra puikus, ypač, jei vabzdžiai jums ne itin patinka. Maisto gaminimo pamokos Casa Crespo Bed & Breakfast rengiamos El Teatro Culinario restorane.
	Banks Peninsula, Naujoji Zelandija Be žygių po kalnus, plaukiojimo su delfinais, išvykų su kajakais, siūlome apsilankyti vaizdingose Banks Peninsula apylinkėse ir susipažinti su vietinės virtuvės subtilybėmis. Šeštadienio rytą rekomenduojame aplankyti vieną geriausių ūkininkų turgų Lyttelton, aplinkinių pasiteirauti apie rengiamus maisto gaminimo kursus. Sekmadienį galima sudalyvauti She Chocolate School gretimame paplūdimyje. Vaikštant netoli Akaroa uosto galima užtikti ne vieną vietą, patiekiančią nuostabaus skonio sūrio ir vyno. Akaroa, buvusi Prancūzijos kolonija, ir Akaroa maisto gaminimo mokykla orientuojasi į vietinių, natūralių produktų naudojimą, įskaitant ir daug šviežių jūros gėrybių.
	Hoi An, Vietnamas Dauguma turistų atvyksta į Hoi An pasidomėti kolonijiniu miestu, kurio vystymąsi veikė Prancūzijos, Portugalijos ir Japonijos valdžios, ar atsinaujinti savo garderobą, įsigijus naują vietos siuvėjų ar batsiuvių darbą. Rami gyvenvietė taip pat yra puiki vieta pramokti gaminti vietnamietišką maistą, pvz., cao lau, makaronų patiekalą (recepto atsiradimą įtakojo japoniški soba makaronai). Rekomenduojama juos apibarstyti trupintais bánh da ryžių krekeriais. Hoi An turgus, esantis ant upės kranto, yra vienas geriausių Vietname. Ir nors turgus veikia naktį, neužsibūkite, kad iš pat ryto galėtumėte atsikelti ir apsilankyti žuvų turguje. Į maisto gaminimo kursus Red Bridge Restaurant and Cooking School įtraukiami ir apsilankymai vietiniuose ūkiuose bei turguose.
	Chiang Mai, Tailandas Vienas didžiausių Tailando miestų, „Šiaurės Rožė“, gali pasirodyti kaip modernus ir šiuolaikiškas didmiestis, istorinį palikimą slepiantis kažkur giliai. Vienas iš būdų ištrūkti iš šurmulio yra pasinerti į įtraukiantį maisto gamybos procesą. Prieš užsirašant į kursus verta apsilankyti garsiajame miesto naktiniame turguje. Žinomas turgus veikia kiekvieną naktį visą savaitę. Nuo šventyklos vartų nutiesiami audeklai apima visą turgaus plotą ir padaro turgų vienu didžiausių maisto prekybos centrų po atviru dangumi. Į Chiang Mai Thai Cookery School pamokas įtraukiami apsilankymai turguje. Galima rinktis ir 1-5 dienų kursus.
	Toskana, Italija Toskana – puiki vieta saulėtoms atostogoms su puikiu vynu ir maistu. Čia neapsieinama be tradicinių patiekalų su alyvuogių aliejumi, pecorino sūriu, šviežiu šalaviju, rozmarinu bei čiobreliu. Dauguma patiekalų gaminama su artišokais, šparagais, laukiniais grybais, tad itališka virtuvė yra paprasta ir sveika. Toskanos regione yra daugybė maisto gaminimo mokyklų; vienos geriausių įsikūrusios atokesnėse senoviškose fermose. Kaip ir daugumoje kitų pasaulio vietų, susipažinti (tik neskubant!) su Italijos virtuvės subtilybėmis puikiai tiks vietiniai turgūs. Tutti a Tavola siūlo 1-4 dienų kursus su apgyvendinimu Toskanos akmeninėse vilose vietiniuose vyndarystės ūkiuose.
	Fez, Marokas Marokietiška virtuvė turi berberų, maurų, Viduržemio jūros ir arabų tautų virtuvės bruožų, ypač kalbant apie tradicinius patiekalus – kuskusą, tajines ir aštrias merguez dešreles. Norėdami paragauti autentiškų vietinių patiekalų, skirtų ne turistams, vykite link maisto prekystalių šalia Jardin Public arba turgų, esančių greta Bab Bou Jeloud. Neišvažiuokite iš miesto neparagavę nuostabaus tajine ir gaivinančios mėtų arbatos. Lahcen‘s Moroccan Cooking organizuoja rytinį apsilankymą vietiniame turguje (souq) ir pamokas restauruotame riad (tradiciniame Maroko dvaro kieme).
	San Sebastian, Ispanija Nors ispaniškos tapas pastaraisiais metais kaip vienas pagrindinių užkandžių itin išpopuliarėjo visame pasaulyje, nieko stebėtino, kad geriausiai jų receptus ir subtilybes žino patys ispanai. Šiauriniame San Sebastiano mieste užkandžiai vadinami pintxos, o dažniausiai patiekiami aštuonkojai, grybai, morcilla (kraujinė dešra) ir ančiuviai. Užsukite į vieną kitą barą, paragaukite skirtingų užkandžių ir pajusite tikrą ispaniškos virtuvės tobulumą. San Sebastiane, El Txoko del Gourmet, siūlomi 2-5 dienų kursai, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas tapas ir cazuelitas (skirtingi patiekalai, kepami atskiruose indeliuose).
	Goa, Indija Indijos virtuvė yra tokia pat įvairi kaip ir visa Indijos kultūra ir pati šalis, tačiau pradėti pažintį su Indijos virtuve rekomenduojama nuo pietvakarinės valstijos Goa. Čia juntama portugalų kolonijinė įtaka. Tradiciniai Goa patiekalai yra chouriço dešros su zesty masala pasta, kreminis bebinca ryžių pudingas ir svarbiausias regiono patiekalas – aštrus vindalho karis. Išbandykite jų visų, o vėliau bandykite pagaminti patys. Branca‘s Cooking Classes siūlo tiek Goa, tiek kitų Indijos regionų tradicinių patiekalų gamybos pamokas.

Ar teko kur mokytis nacionalinių virtuvių paslapčių? Pasidalinkit įspūdžiais el. paštu daiva@zigzag.lt

Skaityk toliau »

Chamonix – A Dream come true...

Pranzūzija, Chamonix 2008.03.08-03.17 ...A Dream come true... tokia fraze pasitinka kiekvieną, įsigijusį slidinėjimo pasą, seniausias (daugiau nei 200 metų), stambiausias (daugiau nei 10 tūkstančių vietinių gyventojų) ir bene pats žinomiausias Prancūzijos Alpių kurortas - Chamonix. Slėnyje 1035 m aukštyje įsikūręs miestelis atveria vaizdą į didžiausią Vakarų Europos viršukalnę Monblaną (Mont Blanc, 4810 m). Didingo kalno vaizdas lydi nuolatos. Ar nutviekstas rytinės saulės spindulių, ar gaubiamas vakaro sutemų, pro lietaus užuolaidas ar taršomas sniego pūgos, o gal tiesiog paslaptingai paskendęs rūke... užburianti ir viliojanti stichija. Ko vertas rytas, kai pramerkus akis žvilgteli per stoglangį ir išvysti JĮ, jau nušviestą ankstyvos saulės spindulių, kai visas miestelis dar prieblandoje. Ko vertas vakaras, kai stebi Viršukalnę palengva dingstančią naktyje kažkur tarp žvaigždžių ir mėnulio pjautuvėlio. Taigi, kelionė ieškoti savosios slidinėjimo svajonės. Mintys apie Chamonix jau rezgėsi dar praėjusiais metais. Kaip parodė greitai tirpstančios laisvos vietos, šiai vietai yra daug neabejingų. Vienuolika (7+4) dūšelių, ekipiruotų ir pasirengusių atsėdėti ilgą kelionę. Slidės, lentos, lazdos, dėžės, maišai ir maišeliai, kibirėliai, stiklainiai, kuprinės ir krepšeliai, pilni mantos, maisto atsargų, kažkokiu stebuklingu būdu rado savo vietas busike. Apie 2000 km įveikti prireikė 25 val. Apie 40 min. iš jų suvalgė kamštis Vokietijos greitkelyje ir vieninteliai šveicarai sumąstė pasidomėti, kiek žmonių yra susėdę autobusiuke. Atvykom, užsiregistravom, išsidėliojom mantą. Išvargę vairuotojai pajutę pirmąsias atsipalaidavimo minutes iškrito pogulio kas sau. Kiti gi, nenorėdami trukdyti saldžių sapnų, išsiskirstė kas į miestą, kas į nuomos punktus, kas iš karto susisuko apšilimui į artimiausius snieguotus šlaitus. Visiškai arti apartamentų Les Planards krėslinis keltuvas ir viena mėlyna, viena raudona dirbtinio sniego trasos bei varlinukas. Ranka pasiekiamas pavasariško oro ir dirbtinio sniego kokteilis nesuviliojo. Pastudijavom informacinius biuletenius ir daugiau nei 4 val. pradiniam setui pasirinkom Les Houches zoną. Pasikliaudami principu „lipam į tą autobusą, į kurį lips dauguma“ apsigavom, ir, apvažiavę Chamonix miesto centrą, grįžom į ten, kur pradėjom. Na gal pašaliečiam ir įdomiai atrodėm, tačiau atsitiktinis turas parodė, kaip viskas koncentruota nedideliame slėnyje. Kelios pagrindinės gatvės, kuriose verda pagrindinis miestelio gyvenimas, nemenkas judėjimas siauromis gatvėmis, aibė statybų ir rekonstrukcijų. Patogiai ir gausiai išdėstytos informacinės rodyklės bei kryptys, orientuotis tikrai paprasta. Pasiskaitom tvarkaraštį ir jau su reikiamu skibusu už 8 km pasiekiame tikslą. Les Houches... šiek tiek ispaniška dvasia atsiduodantis slidinėjimo zonos pavadinimas. Tačiau čia tik išdaiga nepratusiam prie frankoniško leksikono ir tarmės. Jei paklausi kelio į Las Hočes, tikriausiai nuvyksi visur, kur tik įmanoma, bet tik ne ten. La Uš - vietiniams bus priimtinesnis ir ausiai malonesnis skambesys. Prancūzų kalbos vingrybes dar ne kartą primins, kad tai, ką matai ir skaitai, ne visada yra taip, kaip yra. Ši sritis pakankamai neaukštai 950-1900 m, todėl dalis trasų pamaitinamos dirbtiniu sniegu. Pasikėlimas dviejų tipų gondolomis bei krėslinuku. Viršuje daugiau vyrauja bugeliukai. Labai patogi zona pradžiamoksliams. Trasos driekiasi pagrindinai miškingu landšaftu, nuo kurso niekur labai nenukrypsi. Bet trasos tai pinasi kapitaliai, čia lyg mėlyna, čia, žiūrėk, susisuka su raudona, o susigundysi per ankstyvu posūkiu - atsidursi juodoje. O ji pirmai dienai buvo per rūgšti. Šlapia, sumušta į gubrus. Bandėm prisiminti teoriją ir praktiką, tačiau jos užteko neilgam, po įveiktų kokių 5 gubrų čiuožimą baigiau pilvu. Kitiems sekėsi panašiai, kas dar bandė kovot, bet ir baigė lygiai taip pat, o kas tik padėkojo už pasiūlymą ir ramiai nulipo pėstute. Tačiau vidinis pyktis dėl gubrų vėl vijo į tą pačią galerą. Jau anksčiau buvau nusižiūrėjęs „spuoguotą“ šlaitą po keltuvais. Deja, pirmas kartas ir nebuvo labai sėkmingas, apledėjusios viršūnėlės greit sumėtė į šalis ir švystelėjo lauk. Iš naujo teko vertint sniego sąlygas ir susikaupt prieš nusileidimą. Padėjo: atsigavo ritmas kojoms ir rankoms, atsirado greičio kontrolė, lazdos smigo ten, kur reikia, ir slidžių kantai padoriau braukė kauburiukus. Visai smagi slidinėjimo savaitės pradžia – užskaitom. Antroji diena, ir visa komanda vieningai juda į Brevent–Flegere regioną. Gondolinis keltuvas (Planpraz) kyla iš priešingos Chamonix slėnio pusės nei gyvenome. Aukščiausias taškas – 2525 m. Pagrindinės trasos įsikūrusios 2400-1900 m aukštyje. Slidinėjimo sąlygos labai nesužavėjo: žmonių pakankamai daug, posiaurės ir vis labiau ruduojančios trasos (pagrinde pietiniai šlaitai). Cholerikė padavėja bare ir begėdiškai didelės kainos. Nuotaiką pataiso keli pasikėlimai Brevent kabina į 2525 m. aukštį, iš kurio galimi du tarpusavyje persipinantys juoda spalva pažymėti nusileidimai. Visiškai kita atmosfera ištrūkus iš to didžiojo šurmulio. Kavinaitėje pasitinka su šypsena ir kainų politika truputį priimtinesnė, trasos jau baltos ir nebereikia baimintis atsitiktinių susidūrimų. Į dienos pabaigą pradeda kilti vėjas, genami lietaus pritvinkę debesys. Miestelyje lyja, tačiau džiaugiamės ir trinam rankas – kitą dieną viršuje gausim naujo sniego. Iš ryto kamuoja nežinia, internetas netransliuoja optimistinių prognozių. Visur tas pats pranešimas: kol kas nedirba, sekite informaciją vėliau. Nervai nelaiko ir galutinai neapsisprendę judame į Les Grands Montets regioną. Deja, pilna papėdė slidininkų, kurie chaotiškai zuja aplink. Oro sąlygos nedėkingos ir vienintelė kabina nekelia viršun. Ilgai nedvejojam ir judam toliau į Le Tour (Balme Area). Ilgoka eilutė prie gondolos ir keliamės į nežinomybę. Interaktyvus žemėlapis apačioje rodo, kad lyg ir kažkas dirba, dar keli keltuvai – pasirengimo stadijoje. Snyguriuoja ir vėjuota. Apie 200 m. aukščiau išlaipinimo taško matome veikiantį bugeliuką. Neblogas apšilimas pėsčiomis ir nesmagiai ilga eilutė. Panašu, kad visi slidininkai ir snieglentininkai, kiek jų čia atvyko, susispietė aplink tą patį bugelį. O jis šelmis turi jėgos. Kai trūktelna, tai lengvesni į orą pašoka. Snieglentininkams visai sunku, vienas kitas pajuda iš pirmo karto, dauguma, pasivolioję sniege, procedūrą kartoja antrą, trečią kartą. Tolumoje matosi, kaip ant šlaitų ardosi snowkaiteriai. Vėjuko tikrai netrūksta ir į kalną užčiuožti. Eilės reikalai pasitaiso, kai pajuda ir keturvietis. Pakylam į maždaug 2100 m. Sniego privaryta virš galvos, bet jį išnaudot galima tik mėlynuose šlaituose, kitur nedirba keltuvai. Sunkiai pavyksta, nes pusnys gerai pristabdo. Iriamės nuo kalno iki dar vieno veikiančio bugelio. Gražus pūkštelėjimas visu ūgiu į poros metrų supustytą keterą (nepasisekė pramušti čiuožiant – per lengvas), kadangi pasirinkimas nedidelis ir oras vis labiau keičiasi į blogąją (na čia dar reikėtų pagalvoti ar tikrai į blogąją!!!) pusę, apsistojame ties vieninteliu veikiančiu keturviečiu. Pasidairius į šalis, visai neblogai. „Sugadinam“ keletą dar nepaliestų šviežio ir minkšto sniego šlaitų, radę kelis natūralios sandaros halfpipe‘us, pasimurkdome juose. Dangiškoji mana be sustojimo su rūko prieskoniais. Kol nučiuoži ir pakyli, pėdos jau ir vėl užpustytos. Kas dar buvo ir kitomis, saulėtomis, dienomis, labai džiaugėsi šlaitų įvairove ir gražia panorama, o ir žmonių kiekis tokiomis dienomis ten mažesnis, nes pagrindines mases sutraukdavo kiti regionai. Internetas su visom orų prognozėm nuduso ir likom tik su nuojauta. Ji mums pakuždėjo judėti anapus Monblano į Italiją, Domaine de Courmayeur. Atstumas 24 km, iš kurio 11,6 km - Monblano tunelis (http://www.tunnelmb.net). 1957-1965 m. statytas 11,6 km ilgio, 8,6 m pločio ir 4,35 m. aukščio inžinerinis tvarinys. Po 1999.03.24 gaisro, nusinešusio 39 gyvybes, tunelis rekonstruotas prifarširuojant įvairia sekimo, stebėjimo ir kontrolės technika, pažangiausiais evakuaciniais sprendimais ir ištisą parą budinčiu operacijų centru bei gelbėtojais. Įvykusią tragediją mena Prancūzijos pusėje įrengtas memorialas. Vienkartinis 40 EUR mokestis, nuolatinės saugumo instrukcijos per radiją, įvairiaspalvės šviesos ir švieselės. Parkingas prie keltuvų tik išvažiavus iš tunelio.

Reikalinga skipaso registracija vietinėje kasoje. Įsigytas Monc-Blanc Unlimited pasas leidžia tik vieną kartą apsilankyti šiame itališkame kalnų masyve. Oras leido pakilti į 2256 m aukštį, tačiau maksimaliai gali pasikelti į 2755 m. ir leistis netvarkomais šlaitais, o taip pat į šį kurortą galima patekti ir nuo Chamonix pažibos Aiguille du Midi (3842 m) perskridus slėnį panoramine gondola. Tai plataus profilio kurortas visiems slidinėjimo lygiams. Lėkštesni šlaitai pajusti slidžių masę ir statesnės nuokalnės pirmiesiems posūkiams. Freerider‘ius vilioja turai po netvarkomus šlaitus. Mes ir suradom smagiai pripustytą nuokalnę po gondolomis. Gavom ir pudros, ir šlapios košelės, ir smagų gyvatuką miške, kuriame aktyviai treniruojami pradedantieji, ir skanų štrudelį su alumi už mažiau eurolitų nei Prancūzijoje, negavom tik juodos trasos (uždarė prieš nosį), off-piste nusileidimų nuo Cresta Youla (2624 m.) ir Cresta D‘Arp (2755 m.), ir kas žino, ar tik nebūtume likę be vienintelio keltuvo, keliančio į mūsų slėnį. Pakilęs vėjas atjunginėjo vieną keltuvą po kito. Griežtas italų operatorius, tik įsitikinęs, kad mums tikrai būtina pasiekti viršų ir kažkur anapus kalno esantį parkingą, surikiavo į eilutę prie labai jau pavargusio ir vėjo plaikstomo dvivietuko. Visus kitus maloniai itališkai pasiuntė... žemyn. Reikia matyt tą vaizdą, kaip karštai jis žodžiais ir gestais įrodinėjo savo tiesą... pietietiškas temperamentas...

Saulė ryškiai nušviečia viršūnes, ir diena daug žadanti. Judame į Argentiere miestelį į vieną iš aukščiausių regionų - Les Grand Montets (3275 m). Pagrindinė viršūnė po sniegingos nakties dar nepriima, bet pakilus gondolomis į 2765 m. atsiveria platūs nepaliesto sniego klodai. Su pasimėgavimu ariame vis naujas nuokalnes. Daug visokių peraukštėjimų, uolų keterų, radus saugų pravažiavimą tarp jų, vėl gali leistis tai statesniais, tai lėkštesniais šviežiai iškritusiu sniegu padengtais laukais. Šios vietos kaip medus traukė daugumą slidininkų ir snieglentininkų, bet vietos pakako visiems. O apie trasas jau seniai nebuvo net minties. Palyginti didelė masė žmonių perėjusi šiais šlaitais per pusdieni į nieką pavertė visą purumą, tačiau po pietų atsivėrė nauja galimybė – pradėjo veikti kabina kelianti į Les Grand Montets viršukalnę. Pradžioje situacija buvo chaotiška, žmonės spietėsi tai prie įeigos vartelių, tai prie kasų. Šnekos nekonkrečios, oficialios informacijos negauname. Gediminui šiaip ne taip pavyko išsiaiškinti, kad kelia tik su rezervacijomis. Spėjame gauti vieną iš paskutiniųjų. Pakilę atsiduriame dar nepatirtoj stichijoj. Vėjas 90 km/h, ledo varvekliai ir prišalusio sniego barzdos, metaliniai laiptai žemyn (gal kokių 200 vnt. – šiaip žiauriai nepatogu ir slidu). Juodai pažymėti, netvarkomi nusileidimai, vedantys kažkur ten... apačion. Apie 60 kolegų kaip mat išsiskirsto kalnų platybėje. Leidomės ir džiaugėmės visi iš širdies, apsupti uolėtų viršukalnių, žvalgydamiesi į plyšiais išvagotą ir mėlynai šviečiantį Aržentjė ledyną (Glacier D‘Argentiere). Dar viena puraus sniego dozė, dar vienas gilesnis įkvėpimas prieš gražiai nubalintą skardį, dar daugiau naujų patyrimų leidžiantis siaurais kanjonais. Gera valanda gryno malonumo. Būtinai čia sugrįšime kitą dieną.

Įspėjame! Jūs patenkate į aukštų kalnų pasaulį. Toks užrašas pasitinka Aiguille du Midi viršūnėje (3842 m). Atsidūrėme erdvėje virš debesų, kur žemė susilieja su dangumi, ir kur jautiesi toks mažas šioje saulės, akmens, sniego ir vėjo karalystėje. Pati įspūdingiausia diena per visą kelionės laiką. Čia mes buvome naujokai, tad kad nekiltų bereikalingų nemalonumų, mūsų viešnagę neženklinamoje, žmogaus dirbtinai neprižiūrimoje begalės maršrutų zonoje prižiūrėjo vietinis gidas. Nuotykis prasidėjo, kai nuo keltuvo perėję kirstinę olą (tunelį) kalne leidomės apsnigta ketera. Surišti viena virve, prisilaikydami šoninių lynų ir pasislidinėdami balansavome ties bedugnės kraštu tiesiogine to žodžio prasme. Likom sužavėti atsivėrusios erdvės, gerai neįsiklausę į gido nurodymus, leistis tik! paskui jį, ir susigundę ruoželiu nepaliesto sniego, dviese per daug priartėjom prie ledo properšos. Neįgudusi akis iš viršaus neišskyrė melsvesnio sniego lopinėlio, žiūrint iš apačios, jis buvo matyt visu savo pavojingu grožiu. Atsidūrus pietinėje kalno pusėje buvo labai karšta, sniegas bemat sunkėjo. Žvelgiant iš aukšto gali stebėti, kaip po slėnį išsibarstę slidininkai ir turistai, maži tarsi skruzdėlės jie juda tik jiem žinomomis kryptimis. Slėnio apačioje stūkso vienas didžiausių ledynų Europoje – Ledo jūra (Mer de Glace). Spengianti tyla. Plyšių, kavernų, akmenų mėlynumas. Judame per jį. Nuolydis nedidelis, bet įsibėgėti netrunki. Apeidamas plyšius vingiuoji tarp akmenų, ledo luitų. Snieglentininkai šauniai iriasi išsinuomotomis lazdomis. Apie 3,5 val. neprailgsta. Akys raibsta nuo vaizdų. Laikas nuo laiko stabtelime paklausyti gido apie virš mūsų pakilusias viršukalnes, mėgiamus freeride‘erių maršrutus. Smagų nusileidimą vainikuoja pakilimas laiptais iki gondolinio keltuvo ir Montenvers traukinuko, miškeliu vingiuojančio į Chamonix. Neaišku, kas labiau vargino: ar slidinėjimas, ar lipimas laiptais (~300 laiptų) su slidėmis ant pečių. Velniška treniruotė. Ir taip šaunią dieną nutariame pabaigti dar vienu nusileidimu nuo Les Grand Montets. Toks pats šaunus sniegas kaip ir dieną prieš tai. Efektingas salto per ledo lęšį. Pavojus, kurį sunku įžvelgti tarp pusnių. Akimirka suvėluotas posūkis, o gal priimtas neteisingas sprendimas (vėliau analizuojant situaciją vis tik vertėjo čiuožti tiesiai per jį). Laikas tarsi sustojo. Virš galvos matai savo slides, užpakalis trenkiasi ir braukia per ledą, per sniegą ir vėl per ledą, vertiesi kūliais kol sustoji sniego masėje. Minkštoji skauda, bet nieko rimto. Sniego virš kelių ir lipimas ieškoti slidės užėmė kvapą. Per likusias dienas jau kartojome aplankytus regionus. Didžiausio populiarumo mūsų kolektyve sulaukė Le Tour ir Les Grand Montets. Geru oru Les Grand Montets kėlė ir be rezervacijos, bet eilutėje tekdavo prastovėti po gerą valandą. Paskutinę diena taip pat pasirinkome pamėgtą Les Grand Montets. Norėjosi išnaudoti vakarykštę rezervaciją, tačiau oras buvo prieš mus. Su kiekvienu nusileidimu sąlygos buvo vis šiurkštesnės. Sniegas ir rūkas taip įsišėlo, kad pradėjo nesimatyt ir slidžių. Ką tik iškritęs sniegas viliojo ir gundė, bet sveikas protas paskutinę dieną neleido prisidaryti nesąmonių.

Bandymai

Les Grand Montets kalno tarpiniame punkte susigundėm iškaba „Dynastar Test Center“ ir nutarėm pabandyt „palaužyt“ jų Freeride serijos slides (reikalinga miesto sporto prekių parduotuvėje paimti skrajutę ir užpildytą pateikti centre). Gediminas išsirinko Dynastar Legend Pro Rider 186cm, profilis-124/97/116, radiusas-29. Aš paėmiau 184 cm Dynastar Legend Mythic Rider, 122/88/110, radiusas 23. Kažkaip dėl dydžio man ir dabar kyla abejonės, ar mano 172 cm ir 67 kg reikėjo tokių ilgų. Padarėm bandomąjį nusileidimą. Gediminas nunešė slides atgal iš karto. Po prie kojų lipusių Volkl Gotama, šios buvo per sunkios ir per kietos. Aš dar nutariau jas kartelį pajodinėt per puriuosius šlaitus nuo Les Grand Montets viršukalnės. Puriame sniege, žinoma, visai kitoks pojūtis nei su karveriais. Sniegas mažiau veliasi aplink ir, be abejo, mažiau smenga į gilų sniegą. Bet ta masė ant kojų tikrai jaučiasi, kai reikalinga nusileist per statesnį šlaitą. Šuolis atima daug jėgų. Na žinoma dar reikėtų pridėt faktorių, kad su tokio tipo slidėm pirmą kartą ir iškart išaiškėja visi technikos trūkumai, o jų tokio tipo slidės atleisti negali. Vertinti, patiko ar nepatiko, sudėtinga. Reikia priaugti iki tokių slidžių, ir viskas susiveda į tą žemės (tik jau baltos) lopinėlį, kurį turi apš***. Grąžindamas slides atgal nesusilaikiau nenumetės replikos apie jų svorį, darbuotojas dar paantrino, kad vis tik, kaip Gediminas minėjo, jos yra kietokos ir tą bandys taisyti kitų metų serijoje.

Apsaugos

Prisiminus praėjusių metų slidinėjimus užtrasėje tarp neūžaugų pušaičių, uolų ir akmens luitų, prisiminus Gedimino nučiuožimą galva per sušalusio sniego grumstų nuošliaužą, slidinėjimui nutariau įsigyti šalmą. Per aštuonias dienas čiuožinėjimo nepajutau jokio diskomforto. Nebuvo nei šalta, nei per daug karšta. Daug patogiau nei su kepure: nesmunka, negraužia, gerai ventiliuojasi, akiniai sėdi žmoniškai, na ir, žinoma, pagrindinė funkcija – gerai apsaugo. Nereikia baimintis, kad gali gauti iš suktuko slidžių galais. O jei ir gauni, tai gali drąsiai pasakyt: No problem! Ir tikrai bus No problem! O ne You F**king A**hole. Žiūrėk, kaip neši slides. O sakyt ar atsipirko - tai 100 proc. TAIP, nors ir nesuskaldžiau, kaip kad kai kas įsivaizduoja atsipirkimą, bet tikrai buvo daug maloniau girdėti šalmo tyrr tyrr tyrr per ledą ir grumstus (griūvimas Les Grand Montets), nei visa tai jausti savo makaule. Vietiniai ekipiruotę papildo sniego kastuvėliais, elektroniniais signalizatoriais, taip pat neretas kyla su ABS (Avalanche Airbag system) kuprine.

Dar viena pamoka, kurią išmokau, tai į kalnus nežengti be apsauginio kremo. Saulutė labai klastinga ir arši. Jei skruostus, smakrą gali apsisaugoti augindamas barzdą, tai nosies išgelbėti nepavyks. Pradžiai bus šilta ir gera, po to raudona, mėlyna, lupsis, niežtės ir skaudės. Ne patys maloniausi pojūčiai. Vaistinėje įsigijau Daylong FPS 16 apsauginį kremą. Pradžiai baiminausi, kad apsaugos faktorius mažokas, bet vaistininkės įkalbėtas, kad didesnio kalnams nereikia, nusiraminau. Neapgavo. Kremas puikiai atliko savo funkciją. Jis ilgalaikis (veikia ~8 val.) bei nebijo drėgmės. Kažkiek nukentėjo tik lūpos, bet truputis „Nivea repair and protection“ ir viskas norma. Pasisekė ne visiems taip gerai. Nuo saulės nukentėjusių buvo ir peršasi išvados, kad su kremais reikia atsargiai. Patartina išsiaiškinti, kaip kremai ilgai išlaiko apsauginę funkciją, ar bijo drėgmės. Kaip galima derinti su kitomis apsauginėmis priemonėmis ir kremais. Gal gautas kremų mišinys įgaus atvirkštinį poveikį? Prieš naudodami priemones būtinai pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.

Viso Chamonix slidinėjimo regiono trasų žymėjimas – kažkoks rebusas...pagal paveikslėlį vienas numeris, natūroje kitas... panašu, kad jos sužymėtos nuo viršūnės ir skaičius mažėja kalno papėdės link... per savaitę taip dorai ir nepasisiekė atsirinkti, kas prie ko. O iš kitos pusės, kai trasomis praktiškai nesinaudota, labai ir nepergyvenom ir nesistengėm minti šių prancūziškų mįslių. Didesnis orientyras buvo keltuvai. Beje keltuvai, tai deja ne pirmos jaunystės. Per trumpą apsilankymą Les Houches kurorte spėjom vieną krėslinuką praminti „Piktuoju“. Atsisėsi per vėlai - gausi per kojas, bandysi anksčiau sėstis ir kojomis amortizuoti – kirs kupron, net atšoksi. Tai pastebėtina ir pablogėjus oro sąlygoms, naujesnės gondolos kyla viršun su sniego ištroškusiais, o lygiagrečiai esantys krėslinukai atjunginėjami ir nuo pūgos slepiami angare.

Bet šiaip įspūdžiai patys geriausi. Čia gamta tarsi specialiai sukūrė idealų „poligoną“ tiek patyrusiems, tiek pradedantiems slidininkams. Aibė galimybių užtrasės slidinėjimams, alpinistams ir mėgstantiems tiesiog pasivaikščioti kalnuose. Bendrai tariant: Chamonix – Do or Die!

P.S.: Žodynas
Šmurkštaras – negeras žmogus;
Šiknius – labai negeras žmogus;
Kerėpla – nerangus, negerai nešantis slides, ne vietoje stovintis, maišantis (ypatingai, kai bandoma padaryti nuotrauką)
Budintis – darai valgyti, plauni indus, kai kiti ilsisi. Visa laimė, grafikas slenkantis.
O taip pat Bonjour, Bonsoir, Je ne mange pas six jours

Mindaugas

Skaityk toliau »

Apie kelionių draudimą keliaujantiems į užsienį

Dažnai klausiate savęs ir kitų, kam reikalingas draudimas ir kada derėtų draustis keliaujant atostogauti. Atsakome į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su kelionių draudimu.

Ne paslaptis, jog nauja aplinka, pasikeitusios klimato sąlygos gali palikti ne tik neišdildomus įspūdžius, bet ir sukelti netikėtų pavojų. Tiesa, kad nedaugelis prieš kelionę pagalvoja apie gresiančias nelaimes. Deja, niekada negali žinoti, kur tyko nelaimė. Ir jei ji užklups kelionėje, dažniausiai vaistai, medicininė pagalba ir panašios paslaugos kainuos žymiai brangiau nei čia, Lietuvoje. Todėl ruošdamiesi į kelionę nepamirškite į rankinę įsidėti ne tik bilietus, asmens dokumentus, bet ir kelionės draudimo polisą.

Skaityk toliau »

Valentino dovana - savaitgalis magiškame Taline

Kaip šiandien atsimenu tą dieną, kai draugas paskambino ir pasakė: „Kraukis lagaminus, savaitgalį praleisime ne Lietuvoje“. Iš džiaugsmo net pamiršau visus klausimus „Kas?“, Kur vykstame?“... Tiesiog švytėjau iš laimės ir visai buvau pamiršusi net tai, kad savaitgalį Valentino diena... Taigi, vos praėjus kelioms dienoms, naktį savo automobliu iš Klaipėdos vykom link Panevėžio. Iš ten ekskursinis autobusas turėjo paimti mus ir vežti į Estiją. Tiesa, oras pasitaikė labai prastas. Snigo ir buvo didžiulis rūkas, tačiau kelionė iki Panevėžio neprailgo. Navigacija talkino rūke ieškant nežinomų kelių, o gera muzika leido visą kelią išlikti kelionių euforijoje :) Ilgai netrukus jau buvome Panevėžyje. Mus pasitiko ekskursijos autobusas. Kelionės metu gidė rengė įvairius žaidimus, viktorinas, paišėm, dainavom, minėm mįsles ir išdarinėjom įvairias išdaigas. Buvo tikrai smagu. Po ilgos kelionės iki Panevėžio teko šiek tiek ir numigti... Prabudome jau būdami Estijoje, žiūrėjome pro autobuso langus į nuostabius apsnigto Talino miesto vaizdus. Išlipę iš autobuso vaikščiojome painiomis senamiesčio gatvelėmis. Lauke buvo laaabai šalta, tačiau mintys apie tai, kad esame KELIONĖJE, nuostabi kompanija, šmaikšti gidė ir karštas pakelės vynas su Estijos firminiais kepintais migdolais neleido sušalti. O Talino senamiestis tikrai nuostabus... Ak, dabar su nostalgija pamenu, kaip užlipome į panoraminę aikštelę, atsivėrė nuostabus apšerkšnijęs Talinas... Tiek daug nuostabių vaizdų, kad net sunkiai pamenu, kokius žymius pastatus matėme :) Galbūt būtent tas šerkšnas ant senamiesčio namų stogų ir apkerėjo... Prieš lipant į apžvalgos aikštelę apsilankėme kavinukėje, padarytoje iš ledo. Idomus jausmas, jautėmės lyg kokie eskimukai :) Vaikščiodami po miestą priėjome Kreiserio undinėlės paminklą, pastatytą nuskendusiam Suomių įlankoje laivui atminti. Sakoma, kad priėjus prie šio paminklo reikia sugalvoti norą! Nežinau, tai stebuklas ar atsitiktinumas, tačiau noras išsipildė :) Taip pat netoliese buvo Piritos vienuolyno griuvėsiai. Nelabai girdėjau istorijos, tačiau pasivaikščioti didelėje erdvėje visai patiko. Turgaus aikštės viduryje iškėlusi rankas gaudžiau krentančias snaiges. Impulsyvi ir romantiška aš, bet tai leidžia mėgautis visais gyvenimo malonumais. Erdvė ir architektūra Turgaus aikštėje tokia sava ir miela akiai... Prie vienos rotušės stulpo pamatėme metalinį antkaklį. Gidė aiškino, kad čia kažkada buvo gėdos stulpas, prie jo rakinami asmenys už apkalbas, paslapčių paviešinimą, vagystes ir kitus dalykus. Įsivaizduojate, jei toks stulpas būtų Lietuvoje šiomis dienomis? :) Ir, žinoma, negalėjome praleisti suvenyrų parduotuvėlių... Žemutiniame Taline yra didžiosios gildijos namai, miesto šulinys (dabar jau nebeveikiantis). Šalia jo yra namas, kuriame, sakoma, yra daugiausiai vaiduoklių. Įdomu būtų naktį pasivaikščioti po tokį :D Įspūdį paliko mažoje siauroje gatvelėje esantys Viru (ne vyrų ;) ) vartai ir kiek tolėliau esantis pastatas, pavadintas „Trys seserys“. Taline apžiūrėjome Tompea pilį, keliavome ilga ilga gatvele, vadinama „Ilgąją“ koja. Matėme „Storosios Margaritos“ bokštą, Ilgojo Hermano ir „Žvilgsnio į tvirtovę“ bokštus ir dar visokius įžymius pastatus. Pabuvojome ir vietiniuose turgeliuose, kur apstu rankų darbo šiltų kojinių, kepurių, šalikų, skraisčių su siuvinėtais elniukais... Daug įspūdžių, vaizdų, tačiau neįmanoma aprašyti to, ką patiri pats būdamas ten ir alsuodamas to miesto kultūra, žvelgdamas į kiekvieną architektūrinį pastatą... Po ekskursijos nuėjome nusipirkti vietinio Vana Tallinn gėrimo, kurį iškart įsikūrę viešbutyje ir išbandėme :) Juk vietinę kultūrą reikia pajusti būnant toje šalyje! Nuostabus, saldus skonis... Puikiai tiko ir lauktuvėms :) Apšilome ir minutėlę pailsėję mėgavomės pirčių malonumais ir kartu su kitais vykusiais į kelionę baseine žaidėme vandens futbolą :) Vidurnaktį senamiesčio širdyje įsikūrusioje kavinėje mūsų laukė Valentino dienos vakarienė. Romantiška aplinka, Talino senamiesčio kerai turbūt taip užbūrė mano draugą, kad ryžosi neeiliniam žingsniui... Pašnibždėsiu. ;) Būtent Valentino dieną (tiksliau vidurnaktį), Talino senamiestyje man pasipiršo! : ) Tai buvo pats nuostabiausias momentas gyvenime. Tuo metu mintyse iškilo pasakos „Pelenė“ siužetas, o Talinas tapo dalis pasakos... Kaip tyčia, apkerėti jausmų grįžinėjant į viešbutį pasiklydome Talino senamiestyje, o pakeliui tolumoje matėme Naujojo Talino miesto siluetą... Supratome, čia tikrai dar grįšime! Tai buvo nuostabiausia Valentino dienos dovana, kurios neužmiršiu visą gyvenimą!... Pelenė, grįžusi iš Talino

Skaityk toliau »

Paskutinės minutės pasiūlymai ar išankstiniai pardavimai. Kada geriau pirkti kelionę?

Dažnai sulaukiame klausimų, kada geriau pirkti kelionę – ar laukti paskutinės minutės pasiūlymų, ar naudotis išankstiniais pardavimais, nors siūlomos atostogos atrodo dar taip toli. Dilema su rizikos skoniu. Kodėl? Skaitykite žemiau, kodėl rizikuojate ir kokios loterijos vyksta atostogų planavime.

Kas ta paskutinė minutė ir kaip sudaromi tokie pasiūlymai?
Paskutinės minutės pasiūlymai (last minute) daugeliui žinomi kaip pigių atostogų garantas. Visi esame girdėję istorijų, kaip Tomas išvyko atostogauti į Turkiją savaitei vos už 400 Lt, o Ieva Koso saloje ilsėjosi vos už 500 Lt. Tačiau niekas negali būti tikras, kad tokį pasiūlymą pavyks „pagauti“ būtent tada, kai atostogauti norisi labiausiai.

Paskutinės minutės pasiūlymas – tai specialiųjų kelionių pasiūlymų rūšis, kuomet siūloma įsigyti paslaugas su didžiule nuolaida per ypač trumpą laiką. Jis galioja tiek užsakomiesiems skrydžiams, tiek viešbučiams, tiek kruizams, tačiau dažniausiai - pilnai sudarytiems kelionių paketams, keliaujant autobusu ar lėktuvu. Svarbiausias šių pasiūlymų bruožas - labai ribotas vietų skaičius, į kurį pretenduoja visi kraštiečiai, laukiantys tokių pasiūlymų. Tad norėdami įsigyti paskutinės minutės kelionę, privalote būti labai greiti ir rezervuoti ją nedelsdami. Paskutinės minutės pasiūlymai visose kelionių agentūrose yra tie patys, todėl rekomenduojame negaišti laiko ir pinigų važinėjant po visą miestą ar skambinėjant per visas kelionių agentūras ir ieškant mažiausios kainos – kol bėgiojat, pasiūlymai dingsta. Galbūt atsiranda nauji. Tiesiog pasirinkite savo kelionių agentą, kuris žinos jūsų poreikius, pomėgius ir parinks geriausius ir tinkamiausius pasiūlymus būtent jums ar praneš apie atsiradusį labai labai gerą paskutinės minutės pasiūlymą.

Paprastai paskutinės minutės keliones renkasi tie keliautojai, kurie atostogoms nori skirti nedidelę sumą pinigų ir keliones planuoja likus vos porai savaičių ar mažiau iki išvykimo. Paskutinės minutės pasiūlymuose pateikiamos tik tam tikros datos, tam tikri kurortai, tam tikri viešbučiai, kuriuose dar yra likę vietų. Tai reiškia, kad tai gali būti ir ne patys populiariausi ar gera aptarnavimo kokybe pasižyminčios vietos. Tokių kelionių mėgėjai visuomet rizikuoja - ne visada pavyksta nuvykti ten, kur labiausiai norėjosi, tačiau galima atrasti naujų poilsio vietų už mažesnę kainą. Žodžiu, paskutinės minutės pasiūlymai – tikra loterija.

Kelionių organizatoriai (pvz., Novaturas, Teztour Lietuvoje, Itaka Lenkijoje ir kt.) specialiąsias kainas planuoja likus maždaug dviems savaitėms iki kelionės. Tuo metu pasiūlymo kainos būna mažesnės maždaug 10-30%. Jeigu iki kelionės lieka 1-3 dienos ir lėktuve/viešbutyje/kruiziniame laive dar yra keletas neužpildytų vietų, pateikiama specialioji žemų kainų paskutinė minutė. Tokių pasiūlymų kaina paprastai nukrenta nuo 50 iki 70 procentų. Tuomet norinčiųjų būna žymiai daugiau, nei vietų už šią kainą. Kurorto sezono pradžioje ir pabaigoje kelionių kainos būna mažesnės.

Kada galima tikėtis krentančių kainų?
Sparčiai pingančių kelionių pasiūlymų galima tikėtis likus iki kelionės pradžios:
- poilsinėms kelionėms - ne daugiau kaip 14 dienų.
- pažintinėms kelionėms - ne daugiau kaip 15 dienų.
- kelionėms į tolimus kraštus - ne daugiau kaip 30 dienų.

Ką dar reikėtų žinoti:
- Tokių pasiūlymų niekada nevykdo pigių skrydžių bendrovės (Ryanair, Wizzair, EasyJet ar kt.) ir kitos aviakompanijos, vykdančios reguliariuosius reisus.

- Paskutinės minutės pasiūlymas yra labai konkretus, be galimybės keisti datas bei viešbutį.

- Norinčių pigiai įsigyti kelionę visada yra daugiau nei vietų už gerą kainą, todėl privalote būti greiti.

- Niekas negali žinoti, kaip žemai gali nukristi kaina laukiant dar ilgiau.

- Jei turite specialių poreikių atostogų vietai, viešbučiui, pomėgių ir atostogų datas reikia suplanuoti dar prieš pusmetį ar pan., rekomenduojame paskutinės minutės pasiūlymų nelaukti, nes juose gali nebūti jūsų poreikius atitinkančių laikų bei vietų.

- Paskutinės minutės pasiūlymų būna labai mažai, išvis nebūna arba jų kainos būna gerokai aukštesnės per moksleivių atostogas, nes tuomet šeimos su vaikais vyksta atostogauti ir laisvų vietų lėktuvuose ir viešbučiuose lieka vis mažiau.

- Sezono įkarštyje, kuomet pasaulis masiškai atostogauja, ypač Europos kurortuose, - liepą ir rugpjūtį – tiek paskutinės minutės pasiūlymų, tiek paslaugų kainos yra gerokai aukštesnės.

Išankstiniai kelionių pardavimai
Jeigu iš anksto planuojate savo atostogas, jei svarbi vieta, į kurią vyksite ilsėtis, viešbutis, kuriame gyvensite, - impulsyvūs paskutinės minutės pasiūlymai tikrai ne jums. Tokiems keliautojams rekomenduojama keliones įsigyti kuo anksčiau, pasinaudojant išankstinio užsakymo nuolaidomis. Išankstiniai pardavimai paprastai vyksta du kartus per metus, pristatant artėjantį žiemos arba vasaros sezoną. Jie skirstomi į poilsinių, pažintinių kelionių (lėktuvu arba autobusu) pardavimus. Į žiemos sezono pardavimus įtraukti ir slidinėjimo pasiūlymai.

Dažniausiai pasitaikantys išankstinių pardavimų ypatumai
Tiek Teztour, tiek Novaturo išankstiniai pardavimai vyksta dviem etapais.

Pirmojo etapo metu pateikiamos kainos visuomet žemiausios, nuolaida gali siekti iki 50 %. Perkant kelionę pirmame etape galima rinktis iš visos numatytam atostogų sezonui pateikiamos kurortų ir viešbučių pasiūlos ir gauti mažiausios kainos garantiją iš kelionės organizatoriaus. Mažiausios kainos garantija reiškia, kad jei sezono metu pasirinkta kelionė (ta pati data, poilsio trukmė, viešbutis, kambario ir maitinimo tipas bei kitos kelionės sąlygos) būtų siūloma pigiau nei išankstinių pardavimų metu, kelionės organizatorius sugrąžina kainos skirtumą.

Pirkėjui suteikiama nemokama galimybė keisti kelionę, jei planai netikėtai pasikeistų. Galima keisti kelionės kryptį, datą, trukmę, kambario ar maitinimo tipą ne vėliau kaip numatytam terminui iki išvykimo. Svarbu tai, kad keliaujančių asmenų skaičius nėra keičiamas ir kelionės kaina perskaičiuojama pagal keitimo dieną galiojusias kainas. Šio etapo metu mokamas nustatytas avansas (įprastai ~200 Lt/asm.), o likusi suma - ne vėliau nei likus 21 d. iki išvykimo. Atsisakius kelionės sumokėtas avansas negrąžinamas.

Antrojo etapo metu kelionėms taikoma nuolaida būna mažesnė (15-40%) ir mažiausios kainos garantijos nebėra. Datos keisti nemokamai negalima. Iš anksto avansu mokama ne nustatyta suma, o procentas nuo kelionės kainos. Paprastai jis sudaro 20% kelionės kainos, o likusi suma mokama ne vėliau nei likus 21 d. iki išvykimo. Atsisakius kelionės sumokėtas avansas negrąžinamas.

Ką dar reikėtų žinoti:
- Kainos pagal išankstinius pirkimus netaikomos grupėms. Grupę sudaro 10 ir daugiau suaugusių asmenų, išvykstančių vienu metu tai pačiai kelionės trukmei, gyventi viename viešbutyje.

- Išankstinių pardavimų metu už kiekvieną kainą kelionių organizatoriai numato fiksuotą kambarių skaičių.

- Kai kurie kelionių organizatoriai numato papildomus privalumus perkantiems. Pavyzdžiui, suteikia papildomą nuolaidą automobilių parkavimui prie oro uosto, dovanoja nemokamą bagažo pakavimo paslaugą oro uoste ir pan.

- Išankstinių kelionių pardavimai keliaujant autobusais dažnai teikia terminuotus pasiūlymus.

- Pasibaigus išankstiniams pardavimams, kelionių kainos pakyla.

Ar naudotis išankstiniais kelionių pardavimais, ar laukti paskutinės minutės?
Esant galimybėms lengvai prisitaikyti prie kelionės datos, krypties bei riboto viešbučių pasirinkimo, labiau apsimoka laukti paskutinės minutės pasiūlymų. Tačiau jei atostogos planuojamos iš anksto ir turite specialių poreikių kurortui, viešbučiui, atstumui iki jūros, bendram servisui ir pan., keliaujate su kūdikiais, rekomenduojama naudotis išankstinių pardavimų pasiūlymais. Tuomet gausite būtent tai, ko norite, su nuolaida, mažiausios kainos garantija bei papildomais privalumais.

Norėdami gauti naujausius paskutinės minutės pasiūlymus, sekite naujienas zigzag.lt puslapyje „Facebooke“ arba užsisakykite zigzag.lt naujienlaiškį.

Jei norite pasidalinti savo patirtimi ar patarimais apie paskutinės minutės pasiūlymus ar išankstinius kelionių pardavimus, parašykite el.p. daiva@zigzag.lt.

Skaityk toliau »