Saarema Eesti

Visi tik aplinkui kalba apie atostogas, Ispanijas, Karibų salas ir kitas svečias šalis, o man tenka kiurksoti darbe… Bet nebūčiau aš, jei ko nors nesugalvočiau. Švenčių dėka išpuolė puikus ilgas savaitgalis… Hmm.. puiki proga nulėkti kur nors tolėliau nei jau pabodusi Palanga. Kadangi neplanuoti dalykai būna geriausi, sėdom su draugų company į auto ir pasinėrėm i keliones malonumus. Pirma mintis, šovusi į galvą, aplankyti Pabaltijo šalis, tiksliau Estiją. Kodėl gi ne, juk ir čia yra nematytų vietų.

Penktadienio vakaras. Kelionė į Saremo salas startuoja pagal visus planus - vėluodama pora valandų. Prisipučiam padangas, kurių viena, kaip vėliau paaiškėjo, “šiek tiek” leidžia, leidžiamės Latvijos kryptimi. Čia pasienyje ir prasideda visas kelionės žavesys. Sutiktas latvis pasienietis pasirodė esąs tikras patriotas - teko išklausyti skundą, jog be reikalo Saaremo salos buvo atiduotos estams, o Būtingė - lietuviams. Išklausę pabumbėjimus (pagal horoskopą, ginčas su pasieniečiais nėra gera lemiantis ženklas :) ) patraukėme toliau. Latviai pasirodė ganėtinai draugiški padarai - retas kuris mums nemirksėjo šviesomis. Na gerai gerai, lempos buvo nesureguliuotos, taip kad tokių “pasisveikinimų” sulaukėme sočiai :) Visgi po truputį stūmėmės link Estijos. Pakeliui stabtelėjom prie jūros (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo viena iš poros vietų, kur galima nemokamai ir paprastai sustoti), buvo vėsoka, bet norinčių atsigaivinti vandenyje atsirado. Vos įvažiavus į Estiją mirksėjimas liovėsi, nusprendėm, jog tai dėl lėtos vietinių reakcijos :) Saulei pakilus jau stovėjom prie perkėlos ir laukėme kelto, kas savaime jau buvo atrakcija, nes šalia bastėsi keletas girtų suomių. O girtas suomis - juokingas padaras. Mūsų egzempliorius kažkodėl po truputį karpėsi savo džinsus, kol galų gale iš jų pasidarė sijonėlį ir lakstė aplinkui. Smagus vaizdelis :) Na bet galų gale persikėlėm į salą. Atvykdami turėjom daugiau mažiau aiškų planą, ką, kaip ir kada aplankyti, tačiau viskas gavosi taip, kad nė vienas planas neišsipildė. Bet nusivylusių nebuvo, nes kelionės ekspromtu turi savo žavesio. Ekskursiją pradėjom nuo Kuresarės miestelio, kuris kažkuo priminė Šventają. Ganėtinai tvarkingas, švarus miestukas, daug turistų, draugiška liaudis, informacijos turistams - per akis. Galima rinktis maršrutus tiek pėsčiomis, tiek ir dviračiais, tik turėk laiko viskam. Antras žingsnis - Kuresarės pilis. Pradžioj buvo dvejojančių ar verta užsukti, nes kelionės nuovargis šiek tiek trukdė entuziazmui, tačiau ryžomės ir nė minutės nesigailėjom. Įdomu pamatyti tiek ir pačią pilį bei jos užkaborius (pasak turistams skirtos informacijos, tai autentiška XIII a. pilis), tiek ir dailės eksponatus bei iškamšas. Pvz., ar žinojot, kad Estijoje vilkai laksto su plastilininiais liežuviais, o bebrus vadina kobromis? :) Beje, užlipus į viršutinį aukštą galima nusipirkti giros buteliuką už 30 kronų, šia galimybe ir pasinaudojom :) Vėliau - kempingo paieškos šiaurinėje Saremo salos dalyje. Vienas, neaišku kur ir koks, kitas, kaip paaiškėjo nuvažiavus, visiškai tuščias. Nuvažiuojam į Leisi miestuko informacijos centrą. Pasirodo, jog čia dirbanti mergina apie kempingus žino gerokai mažiau nei mes. Ta proga ją ir apšviečiam apie aplinkinius kempingus. Nors vienas geras darbas į mūsų daržą :) Galų gale, susirandam sodybą, kurios šeimininkas leidžia turistams statytis palapines kieme. Toks kieminis kempingas. Be mūsų čia dar gyvena suomis, kaip nekeista - blaivas. Taip beklaidžiojant ateina vakaras - Joninės. Planus važiuoti į Kuresarę, pakeitė šeimininkas, papasakojęs, jog netoli nedidelė vietinė bendruomenė daro savo šventę. Ta “nedidelė” kaip paaiškėjo yra ne mažiau 600 žmonių, viskas iš esmės kaip ir Lietuvoje, išskyrus vieną esminį skirtumą - tarpusavio bendravimą. Toks vaizdas, jog stebi vieną didžiulę šeimą, kuri tarpusavyje labai šiltai bendrauja. Taip ir nenusprendėm, ar čia visi estai tokie, ar tiesiog gyvenimas saloje nori nenori priverčia žmones tapti labiau kolektyviškais. Beje, laužą pradėjo kurti labai iš anksto, bet vėlgi, matyt, malkos estiškos…lėtai dega… :) Antra diena. Nutariam aplankyti salos gale esantį palinkusį švyturį. Taip prasideda kelionė Saremos žvyrkeliais. Pakeliui užsukom apžiūrėti stačių skardžių; vaizdai įspūdingi - skardis minimum 30-40 metrų aukščio, saugumo atitvarų jokių. Įdomu, kiek turistų per metus nukrenta? :) Vėliau pasukam kiek ne tuo keliu, ir visai netikėtai užtaikom ant karinio miestelio griuvėsių. Vėlgi pasiteisino taisyklė, jog tai, kas įdomu, nebūtinai pažymėta turistų žemėlapiuose. Vaizdai stebinantys - pusiau sugriuvę didžiuliai pastatai, kambarys su stalu, ant kurio nukritę dalis stogo, milžiniškas kambarys vaikams su didžiule lovyte kūdikiams, garažas su storomis betoninėmis durimis. Taip beklaidžiojant ateina ir vakaras, bet kadangi net ir 12 nakties, dar nėra tamsu (o juk dar tik 10 :) ), nusprendžiam tęsti kelionę link švyturio. Vėliau tenka atsisveikinti trumpam su mašina, nes kelias link švyturio skirtas pėstiesiems. Pakilęs rūkas, netoliese besibastančios lapės ir vėlus metas gerokai pagyvina kelionę pėsčiomis. Visgi po 12 nakties pradėjo temti, taip kad švyturio apžiūrą nusprendėm atidėti neribotam laikui. Vargais negalais parsibastėm atgal į savo kieminį kempingą, kuris po ganėtinai varginančios dienos mums atitiko minimum 4 žvaigždučių viešbutį :) Trečia diena. Keliamės, pakuojamės. Anksčiau svarstytas planas aplankyti Taliną atidedamas vėlgi neribotam terminui, dėl laiko trūkumo :) Nusprendėm, jog patogiau pakeliui bus aplankyti Jūrmalą (beje, šiam planui vėlgi nebuvo lemta išsipildyti :) ). Dar vienas planas iš Saremos persikelti tiesiai į Latviją irgi atkrenta - pasirodo, jog kaip tyčia pirmadieniais šie keltai neplaukia… Užsukam į bariuką, kurį vietiniai vadina ekologišku ir desertą gaunam KAMU jahu. Na ką, tenka grįžti taip, kaip ir atvažiavom: atstovim porą valandų kamštyje prie kelto į Estiją ir pajudam namolio. Nors nemaža kelio dalis Latvijoje tęsiasi palei jūrą, tačiau sustoti nusimaudyti sekėsi sunkiai - arba tai privati teritorija be pravažiavimo, arba jūros krantas - vieni akmenys, arba per dumblius vandens nematyti. Taigi, kol pavyko rasti privažiavimą, atėjo vakaras, pakilo šaltas vėjas ir dingo visi maudynių norai, bet nors radom neblogą paplūdimį, kuris dabar saugiai pažymėtas mūsų žemėlapyje :) Na o toliau jau rutina: kelionė, vairavimas, susimirksėjimas su kiekvienu vairuotoju ir galų gale - namai. Eglė Burneckytė

Keliaukite su šeima kitaip

Kas sakė, kad sėkminga šeimyninė kelionė būtinai turi būti savaitė su žymiuoju peliuku Mikiu, dviejų savaičių kasdieninis gulinėjimas prie jūros Šventojoje arba atostogos, praleistos Egipto ar Turkijos viešbučio teritorijoje su „išsisėmusiais“ animatoriais? Pateikiame kelionės vietas, kurios ilgam įsimins ir jums, ir kitiems šeimos nariams.

	Lego pasaulis Kopenhagoje, Danija „Nuostabi, nuostabi Kopenhaga!“ – susižavėjęs sakė Hansas Kristijanas Andersenas. Ir jis neklydo – šis Danijos miestas yra puiki vieta trumpam atokvėpiui su šeima. Pradėkite kelionę nuo lengvo pasivaikščiojimo po miestą, aplankydami Anderseno Mažosios Undinėlės statulą, didžiuosius Tivoli sodus, kuriuose įsikūrę atrakcionai džiugina vaikus jau nuo 1843 m. Būsimieji architektai ir jų tėvai galės smagiai praleisti dieną Legolende tarp daugybės įvairaus dydžio ir spalvų konstrukcijų.
	Kalėdų senelis ir 1001 Šiaurės elnių, Laplandija Kalėdos nebūtų Kalėdomis be sniego, Kalėdų senelio ir gausybės šiaurinių elnių, tad nėra geresnės vietos pasidžiaugti visu tuo vienoje vietoje kaip Laplandijoje, Suomijoje. Gerokai virš Šiaurės poliarinio rato keliaujama rogėmis, aplankoma Kalėdų Senelio būstinė ir paštas, apsupti didžiulėmis pušimis, ledo viešbučiais ir Šiaurės pašvaiste. Apsistokite Rovaniemi – pavargę nuo kalėdinio šurmulio galėsite paslidinėti po apylinkes ar atsipūsti saunoje. Tik neleiskite vaikams vartyti meniu restoranuose – jiems tikrai nepatiktų, jei sužinotų, kad valgo elniuką Rudolfą...
	Škotijos keliais Škotija yra kur kas daugiau nei nuskurę galvijai, stiprus viskis ir ūkanotos aukštumos. Kelionę pradėkite nuo Loch Neso – retas kuris atsispiria trumpam žygiui po Lochneso ežero apylinkes, tikėdamasis išvysti legendinę pabaisą. Tuomet keltu vykite į Hebridų salas pasižiūrėti ruonių, mormonų, delfinų. Pasukę Pietų link, grįžkite į Edinburgą apsilankyti žymiajame vasaros Fringe festivalyje, kuriame laukia įvairaus pobūdžio pramogos visai šeimai. Svetainėje www.edfringe.com galite sužinoti daugiau apie patį festivalį ir jo programą.
	Žiema Alpių trasose, Austrijoje Net 55 proc. kalnų kurortų lankytojų - šeimos su nepilnamečiais vaikais. Kurortų administracijos supranta, kad būtent šis klientų segmentas atneša daugiausia pajamų. Todėl stengiasi visokeriopai jį skatinti. Jei nusprendėte slidinėti su šeima – Austrija puikiai tiks. Dauguma slidinėjimo kurortų turi net kelių lygių trasas, pritaikytas įvairaus lygio slidžių ir snieglenčių mėgėjams. Čia rasite daugybę mokyklėlių, kuriose dirbantys visada pasirengę Jums pagelbėti profesionalai ant slidžių pastatys visus: ir mažuosius, ir suaugusius. Austrijoje labai palankus kainos ir kokybės santykis.
	Ant kupranugario kupros Kaire, Egiptas Apsilankymas Kaire garantuos, kad net ir triukšmingiausių kūdikių riksmai paskęs miesto kakofonijoje, o maištingi paaugliai apsvaigs nuo naujų potyrių. Pradėkite nuo išvykų po muziejus, kur būsite pritrenkti faraonų lobių prabangos (mažiesiems ypač patiks mumijų kambarys), tuomet pasivaikščiokite po miesto gatveles ir paragaukite vietinių skanėstų. Jei nejaučiate uždarų patalpų baimės, aplankykite Gizos piramidę ir jos ankštus koridorius, o vakarop leiskitės į išvyką po dykumos kopas. Apsistokite viename iš daugybės prabangių viešbučių, kur jūsų mažieji galės pliuškentis baseine pačiame istorijos šešėlyje.
	Oazės Omane Mažiau žinomas Jungtinių Arabų Emyratų kaimynas Omanas yra puiki vieta neįprastai šeimyninei kelionei, kur keliautojų laukia skaidrus pakrančių vanduo, poilsiui su vaikais tinkami kurortai, viliojančios dykumos kopos ir subtropinis klimatas. Atskriskite iki Muskato, pasigrožėkite tradiciniu baltu pajūro kurortu, o tuomet leiskitės į šeimyninę kelionę kupranugariais po dykumą ir stovyklaukite kaip tikri beduinai. Galėsite tinginiauti Sharkiya regiono paplūdimiuose, pakeliui aplankę Ras al-Jinz vėžlių rezervatą. Šalis draugiška, tad ir jūsų vaikams patiks nuolat girdimas ahlan wa salan (sveiki atvykę ir prašom). Ši kelionė gali tapti iš tiesų puikia Viduriniųjų Rytų odisėja visai šeimai.
	Stovyklavimas JAV Kelionėje po JAV jūsų šeimos laukia daugybė smagių nuotykių. Pradėkite kelionę nuomotu automobiliu iš Niujorko ir palengva riedėkite Vakarų link iki žavingo San Francisko. Smagiausias dalykas tokioje kelionėje – viena ar kelios nakvynės palapinėje viename iš nacionalinių JAV parkų stovyklaviečių. Nieko nėra smagiau kaip kiekvienos kelyje praleistos dienos vakare su šeima susėsti prie laužo, pavakarieniauti ir aptarti prabėgusios dienos įspūdžius bei rytojaus maršrutą. Susiplanuoti kelionės maršrutą padės JAV nacionalinių parkų svetainė www.nps.gov.
	Vaivorykštė dykumoje, Radžastanas, Indija Galbūt ten ir sausa, tačiau nereiškia, kad nespalvinga: Radžastane žavi tūkstančiais vaivorykštės spalvų mirguliuojantys sariai. Būtent ši Indijos valstija yra ypač gerai prisitaikiusi prie turistų ir pasirengusi juos supažindinti su įvairiaspalve savo kultūra. Šis pasirengimas apima viską – ir apgyvendinimą, ir susisiekimą. Keliautojai kviečiami įžengti į senąjį pasakišką labirintų Jaisalmer miestą; pasižvalgyti po mėlyną Jodhpur miestą ar auksu tviskančius valdovų rūmus.Vaikai tiesiog apsvaigsta nuo daugybės galimybių keliauti kupranugariais, drambliais ar rikšomis, o nepamirštamos Indijos spalvos, kvapai, vaizdai ir garsai lydės visą kelionę.
	Ryškios šviesos, didelis miestas – Tokijas, Japonija Bet kokio amžiaus vaikai kraustosi iš proto dėl įvairiausių technologinių žaislų ir žaidimų. Mažieji spirgės iš susijaudinimo, gavę galimybę pažaisti Hello Kitty, kol kiti pasiners į Dragonball pasaulį. Tikri Kitty gerbėjai ir entuziastai neturėtų praleisti progos ir apsilankyti Kitty „namuose“ Sanrio Puroland. Vėliau pakilkite į Tokijo bokšto specialią observatoriją, iš kurios giedrą dieną matosi visas kelias iki Fiji kalno. Apsilankykite www.tokyowithkids.com ir raskite daugiau pasiūlymų, kaip praleisti laiką Japonijos sostinėje su vaikais.
	Draugiškas kraštas, Fiji Tėvai, trokštantys poilsio ir atgaivos, turėtų apsilankyti Fidžyje, milžiniškame žalumos salyne Ramiojo vandenyno pietuose. Čia būsite šiltai sutikti ir aprūpinti viskuo, ko gali prireikti. Daugumoje Fidžio salos kurortų kiekvienam vaikui yra skiriama auklė, tad galėsite būti ramūs, kad jūsų mažyliai nenuobodžiauja ir puikiai leidžia laiką. O tuo metu jūs galėsite lepintis SPA malonumais ar palaimingai gulėti saulėtame paplūdimyje. Fidžio gyventojai yra labai draugiški, tad jūsų vaikais bus puikiai pasirūpinta – nuo maitinimo iki žaidimų bei pramogų.
	Keliavimas Ozo žemėje, Australijoje Išsinuomokite namelį ant ratų, pasiimkite mėgstamos muzikos ir traukite į kelionę po Australijos platybes. Gamtos mylėtojai džiaugsis nematytais gyvūnais, besislapstančiais po uolomis, švariu ir grynu oru bei maisto gaminimu ant atviros ugnies stovyklavietėje.Važiuokite pro Ulluru (Ayers uolas), kad patirtumėte kelionės dykuma ypatumus, susipažinkite su vietiniais gyventojais, pamatykite, kaip mokomi vaikai, stebėkite kengūras ir dar daug kitų pramogų.

Jei manai, kad reikia dar įtraukti neįprastų, tačiau tinkamų šalių šeimos kelionėms į šį sąrašą, parašyk daiva@zigzag.lt.

Šalis, į kurią norisi vėl sugrįžti. Malta

Lėktuvas jau leidžiasi. Bet kur??? Nejaugi į jūrą? Pagaliau išvystame salą. Valio! Puolame prie iliuminatorių dairydamiesi. Labai smalsu, kokia ta Malta. Prieinu prie autobuso ir oi... Nerandu durų, tik vairuotojo. Maltoje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Taigi, dar ilgai maišėmės ir vis pro vairuotojo duris derindavome įlipti. Visuomeniniai autobusai labai žavūs, seni, geltoni, dažname net durų nėra, o jų ir nereikia, vis vien niekada durys nėra uždaromos. Net ir važiuojant. :)

Labai įsiminė pirmas pasivažinėjimas visuomeniniu transportu. Stovime autobusų stotelėje, o autobusai važiuoja ir pravažiuoja net nestabteldami. Na kas čia per dyvai? Pasirodo, šioje šalyje autobusai stabdomi kaip pas mus taksi - ištiesta ranka. O norint išlipti, tereikia patempti už virvutės. Ir suskambėjęs skambutis signalizuoja vairuotojui, kad yra norinčių išlipti. Brangi šalis, bet kas pigu, tai visuomeninis transportas, galima įsigyti bilietą už 3,5 euro (jei dar nepasikeitė kaina) ir visą dieną važinėtis autobusais. Iš visų stotelių vyksta autobusai į sostinę Valetą. Taigi, galima drąsiai važinėti po šalį nebijant pasiklysti. Kiekvieną sekmadienį mieste Marsaxlokk vyksta žuvies turgus. Pamačiau tokių žuvų, kokias tik paveiksliukuose ar kaip eksponatus esu mačiusi, o ne kaip galimą būsimą patiekalą. Aišku, prekiaujama ne tik žuvimi, šiame turguje vietiniai apsiperka, jis nėra skirtas tik turistams su būdingais tik turistams skirtais neskoningais suvenyrais. Turgaus prekeiviai neįkyrūs, leidžia ramiai apžiūrėti prekes, neįkalbinėja pirkti. Čia nenusiderėsi 50% kainos, nes jos jau tikros pateikiamos. Nusipirkau vietos gamybos sausainių su anyžiais, labai gardūs ir mums neįprasto skonio. Labiausiai sužavėjo saugumo jausmas, kuris apima būnant šalyje. Gidas pasakojo, kad dar prieš gerą šimtmetį už vagystę buvo nukertama ranka. Vagystės išgyvendintos iki šiol, nebent koks šalies svečias pasišiukšlina. Katalikiška šalis, tokioje mažoje šalyje šitiek daug veikiančių bažnyčių. Ir jas lanko ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Pažiūrėjus, kaip jaunimėlis linksminasi, gal ir ne veltui į bažnyčias paskui skuba :) Nustebino naktinis maltiečių jaunimo gyvenimas. Dienomis tokie ramūs, pamaldūs, neišsišokantys, šeštadienio vakarais vyksta į vieną San Giliano rajoną. Ir ten linksminasi, oi kaip linksminasi;) Trijose susikertančiose gatvėse virte verda naktinis gyvenimas. Pilna restoranų, naktinių klubų, diskotekų, kiekvienas ras savo skonio, įėjimas nemokamas. Yra kazino, striptizo klubas. Į pastaruosius užeinant reiks parodyti tapatybės korteles. Maltoje man net futbolas patiko. Na kaip gali nepatikti, kai užeini į kavinę, muzika garsiausiai plyšauja, o per didžiulį ekrana rodo, kaip 22 vyrukai vaikosi vieną kamuolį. O jei dar gerai sutampa muzikos ritmas ir bėginėjimas vyrukų, smagiai galima pasijuokti. Bet geriau jau tyliai, nes futbolas pas juos antrasis tikėjimas (labiau nei pas mus krepšinis). Salos vulkaninės kilmės, todėl labai vertinama dirbama žemė. Ji labai tausojama, saugoma, kad vėjas neišpustytų. Per metus nuimami 2-3 derliai. Garsiausi amatai: stikladirbystė ir sidabro ir aukso filiganiniai gaminiai. Filiganiniai gaminiai - tai iš sidabrinės ar auksinės vielutės gaminami ažūriniai papuošalai. Kokie jie nuostabūs, rankų darbo papuošaliukai. Moterų svajonė, gal nėra tokios moters, kuri pamačiusi tokį grožį juo nesusigundytų. Sakoma, kad jei nevalgei kaktusų - nebuvai Maltoje. Taigi, aš dar į ją sugrįšiu pasivaišinti kaktusais (vaisiais), pasimaudyti jūroje, kuri kaip iš atviruko, pasigrožėti grotomis, salomis, augalėliais, kurie net akmens plyšelyje sugeba išaugti ir ....nuostabiųjų papuošalų - na kada gi moterims jų užtenka. Jolanta

Cinque Terre: neprilygstamas regionas Italijoje

5 nedideli kaimeliai, įsirėžę į uolas tarp jūros ir kalvų, sudaro Cinque Terre regioną. Čia yra daugybė veiklos sričių: nuo laipiojimo uolomis ar plaukiojimo iki vyno degustavimo ar grožėjimosi nuostabiais saulėlydžiais. Įsigykite Italijos traukinių pasą ir susipažinkite su kiekvienu kaimeliu atskirai. Regioną sudaro Monterosso, Varnazza, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore kaimeliai.

Keliavimas traukiniu ar pėsčiomis yra patogiausias ir lengviausias būdas aplankyti visas šias gyvenvietes. Automobiliams pritaikytų kelių čia nėra labai daug. Cinque Terre pavadinimas verčiamas kaip „penkios žemės“, kas ir nurodo regioną apjungiant penkis kaimelius. Didžiausias iš jų yra Monterosso al Mare. Čia rasite paplūdimį, pilį ir XVII a. vienuolyną, kuriame yra išlikusių vertingų meno kūrinių. Tai yra labiausiai turistų lankoma regiono vietovė. Monterosso yra įspūdingas miestelis, padalintas tunelio ir kalnų. Eidami iš Vernazza, atsidursite sename miestelyje su paplūdimiu priešakyje. Būtinai skirkite laiko pasivaikščioti ir pasigrožėti puikiais vaizdais, aplankyti daugybę parduotuvėlių ir restoranų, įsikūrusių jaukiose gatvelėse. Yra ir naujesnė miesto dalis, tačiau ji tikrai žavumu nepranoks senamiesčio. Šioje dalyje galima rasti šiuolaikiškesnių restoranų ir viešbučių. Vis dėlto, nors ši dalis taip pat graži ir įdomi, jai trūksta šarmo, kuris juntamas senamiesčiuose. Toliau seka Vernazza, neretai vadinama šio regiono numylėtine. Lankytojus traukia Apvalusis bokštas ir viduramžiškų įtvirtinimų griuvėsiai. Turistų ypač mėgstamas uostas, kurį galima nesunkiai rasti šalia kaimelio aikštės. Dieną galima praleisti vaikštinėjant po kaimelį, o vakarop pasukti link aikštės skaniai pavalgyti vienoje iš kavinukių. Galėsite įsitaisyti prie uosto ir vakarieniauti žvelgiant į banguojančią jūrą arba palydint saulę. Kita stotelė – Corniglia. Šis kaimelis skiriasi nuo kitų Cinque Terre regione tuo, kad Corniglia įsikūręs ne prie pat jūros. Miestelis žymus dėl vynuogynų ir alyvuogių sodų. Kaimelyje galima aplankyti San Pietro bažnyčią, vieną įdomiausių gotikinių paminklų Ligūrijoje ir Cinque Terre. Bažnyčia pastatyta 1334 m. ant XI a. koplyčios pamatų. Kiek žemiau prie bažnyčios aikštės yra akmeninis pastatas su gotikinėmis arkomis. Norint pasiekti Corniglia reikia kopti aukštyn akmeniniu taku, kurį sudaro 377 laipteliai. Galima eiti keliu, vedančiu į kaimelį iš traukinių stoties. Tai nuostabi gyvenvietė su kvapą gniaužiančiais vaizdais. Neaplenkite jo! Ketvirtasis šioje kelionėje kaimelis – Manarola, įkurtas XII a. ir laikomas tipiška Cinque Terre stiliaus gyvenviete. Sutikti šilti ir draugiški vietiniai žmonės sustiprins įspūdį, jog regionas yra žavus ir vertas aplankyti. Nepraleiskite ir stabtelkite apžiūrėti gotikinės bažnyčios, esančios ant kalvos virš gyvenamosios kaimelio zonos. Bažnyčia datuojama 1338 m. Visai šalia jos galima aplankyti ir Manarola kapines, iš kurių takeliu galima lengvai pasiekti akmenuotą paplūdimį ir praleisti jame keletą atokvėpio valandų. Paskutinė Cinque Terre stotelė – Riomaggiore. Tai piečiausia regiono gyvenvietė, graikų įkurta dar VIII a., o nuo 1276 m. užimta ir valdyta venecijiečių. Lankytojai žavisi nuostabia viduramžiško stiliaus bažnyčia, puošiančia visą miestelį. Dar vienas objektas, kurį būtina aplankyti Riomaggiore – tai Saint John Baptist bažnyčia. Ji smarkiai prisideda prie viso šios gyvenvietės peizažo ir tikrai yra verta apžiūrėti. Tarp daugybės įvairių traukos objektų šiame kaimelyje yra ir Via dell‘Amore – Meilės takas, vingiuojantis palei pakrantę, virš jūros, siūlantis nepamirštamų vaizdų ir jungiantis miestelį su Manarola. Po trumpo šio puikaus regiono pristatymo vis dėlto reikia patiems nuvykti ir jį apžiūrėti. Tai iš tikrųjų nuostabus kelionės maršrutas, ypač mėgstantiems kopimą kalnais, plaukiojimą ir vaikščiojimą. Galite būti ramūs, kad nuobodžiauti neteks – veiklos galės rasti kiekvienas keliautojas. Tie, kurie ne itin žavisi aktyviu poilsiu ir norėtų daugiau atokvėpio, irgi gali nesibaimindami rinktis šį kelionės maršrutą. Jaukūs restoranėliai, miestelių aikštės, kuriose galima ramiai stebėti vietinius gyventojus, ar nuostabūs atsiveriantys gamtovaizdžiai, kurių neįmanoma neįamžinti fotoaparatu – visa tai ramesniems ir pasyvesniems keliautojams. Vykite čia nedvejodami, nes tai gali tapti geriausia ir įsimintiniausia jūsų gyvenimo kelione.

Trumpai apie atostogas Kos saloje, Graikijoje

Kaskart planuodama atostogas ieškau keliautojų patarimų internete, o suradus mintyse visuomet dėkoju tiems, kurie pasidalina savo kelionių įspūdžiais ir patarimais. Šįkart savo įspūdžiais ir patarimais pasidalinsiu ir aš. Taigi, trumpai apie atostogas Kos saloje, Graikijoje.

Kelionė Laikas 2010 m. birželio pabaiga – liepos pradžia. Pirkome paskutinės minutės kelionę, išvykimas iš Varšuvos, kelionių organizatorius – ITAKA. Kadangi lenkiškai nesuprantam, buvo šioks toks diskomfortas, bet visi gidai moka anglų kalbą, tai paklausus visuomet paaiškindavo viską, ko mums reikėjo. Kelionė vyko sklandžiai, tiesa, skrydžiai buvo naktį (iš Varšuvos apie 22 val., iš Kos – apie 2 val. nakties; kelionės trukmė – apie 3 val.). Skrendant atgal šioks toks nepatogumas yra tai, kad kambarį viešbutyje reikia palikti iki 17 val., o autobusas į oro uostą išveža tik apie vidurnaktį, žodžiu, lieka ilgas vakaras – nei pliaže gulėt, nei po miestą slampinėt :) Beje, už papildomą mokestį kambaryje galima pasilikti, kiek širdis geidžia. Kos sala: lankytini objektai ir kiti atostogų malonumai Apsilankymas Kos saloje buvo mano pirma pažintis su Graikija. Aš Graikiją visuomet įsivaizdavau kaip baltų namukų su mėlynom langinėm šalį. Turėčiau pastebėti, kad Kos saloje toks vaizdas – gana retas (išskyrus Zia kaimą). Čia daugiau visokių „griuvėsių“, archeologinių vietų, liudijančių turtingą salos istorinę praeitį. Bene žymiausias turistinis objektas – Asklepio – senovės laikų ligoninė-sanatorija, kurioje Hipokratas plėtojo medicinos mokslą. Kos sala – Hipokrato gimtinė. Į Asklepio iš Kos miesto centro galima važiuoti mini traukinuku, dviračiu (atstumas – apie 4 km, tiesa, visada į kalną), motoroleriu ir, aišku, automobiliu (apie nuomos kainas žr. skiltyje „Transportas“). Pati sala nėra labai įspūdinga nei gamta, nei architektūra. Įdomesnis objektas – terminiai šaltiniai (Thermes; atstumas nuo Kos miesto – apie 10 km). Tiesa, kai lauke karšta, o birželio pabaigoje jau tikrai karšta (apie 30 laipsnių), ten geriau važiuoti naktį – tada maudynės karštame vandenyje būtų didesnis malonumas. Dar viena galima ekskursija – išvyka į Zia kaimą, kur labai gražus saulėlydis ir galima pamatyt programą "Graikų naktis". Programos esmė – vakarienė restorane, klausantis graikiškos muzikos ir stebint šokėjų pasirodymus. Čia toks labai komercinis reikalas, bet nuotaikos negadina. Galima plaukt ir į kitas salas. Mes buvom Nisiros, kur yra gražus miestelis – salos sostinė (čia jau yra baltų namukų su mėlynais langiukais) ir vulkanas (užgesęs jau). Galima pasivaikščiot po vulkano kraterį ir šiaip pasigrožėt netradiciniu kraštovaizdžiu. Na, o didžiausias salos malonumas – geras oras ir bekraščiai smėlio paplūdimiai: vieną dieną vienas, kitą dieną kitas. Bene egzotiškiausia viena – Agio Stefano Beach – čia gulint pliaže visą dieną galima grožėtis mažute salele su maža balta bažnytėle. Geresni plaukikai gali ten ir nuplaukti (per dieną matėsi ne vienas toks narsuolis). Transportas Saloje labai malonu važinėtis dviračiu, yra daug dviračių takų (nuomos kaina parai – 3-5 eurai). Galima nuomotis motorolerį (15-20 eurų parai) ir su juo apvažiuot visą salą, nes atstumai nuo Kos miesto nėra dideli, toliausiai iki Kefalos – apie 40 km. Automobilio nuomos kaina – nuo 40 eurų parai. Autobuso bilietas mieste kainuoja apie 1 eurą (kaina didesnė perkant autobuse ir važiuojant naktį). Kelionė mini traukinuku į Asplepio (į abi puses) – 5 eurai. Viešbutis Apollon Hotel, 4 žvaigždutės, pusryčiai ir vakarienė. Internete galima rasti labai prieštaringų atsiliepimų apie šį viešbutį, bet mano bendras įspūdis – buvo geriau, nei tikėjausi. Pusryčių pasirinkimas labai ribotas ir per savaitę visiškai nusibodo, o vakarienei jokių priekaištų. Pasirinkimas gal ir nėra labai didelis, bet tikrai pakankamas (2-3 pagrindiniai patiekalai, įvairios salotos, kelių rūšių makaronai su 2-3 rūšių padažais, vaisiai, kelių rūšių desertai), o skonis tikrai geras. Paminėsiu, kad esu labai išranki maistui :) Viešbučio teritorija didelė ir labai žalia (savotiškas kontrastas išdegusiai salos gamtai). Žodžiu, tikras botanikos sodas, kuriame auga visos mūsų kambarinės gėlės, tik 10-20 o gal ir daugiau kartų didesnės. Teritorijoje yra tvenkinukas, tiesa, nelabai įspūdingas, su gulbėm ir pelikanu, o šalia viešbučio – aptvaras su stirnom ir stirniukais (ar kažkokiais panašiais gyvūnais). Turėtų patikt vaikams. Viešbutis ramioje vietoje, nors yra tavernų ir parduotuvių. Nuo viešbučio iki Kos miestelio centro – apie 30 min. kelio pėsčiomis. Galima važiuoti autobusu (važiuoja maždaug kas pusvalandį, gal kiek rečiau). Tiek mano padrikų įspūdžių apie atostogas Kos saloje. Nors tai buvo mano pirmas apsilankymas Graikijoje, bet iš to, ką teko girdėt ir matyt, tai daryčiau išvadą, kad Kreta tikriausiai atitinka mūsų Palangą, Santorini – Nidą, o Kos – Šventąją. Žodžiu, paprasta sala, su gerais smėlio paplūdimiais, kur pilna barų ir parduotuvių, bet beveik nėra baltų namukų su mėlynom langinėm. Gerai tai ar blogai, spręskite patys :) Neringa

Atsiminimai iš stovyklos „Fearless Waterfalls“ Kroatijoje

Klausiat ar mėgstu rašyti rašinius? Atsakau „ne“, bet mane „paėmė“ įkvėpimas. Tai parašysiu laiškelį VISAI stovyklai. Apie šią stovyklą sužinojau iš savo draugės. Ji pasiūlė važiuoti kartu, aš sutikau iš karto, o tik tada sužinojau apie programą. Truputį išsigandau anglų kalbos, nes su ja nelabai draugauju. Tačiau jau pačią pirmą stovyklos dieną įsitikinau, kad veltui eikvojau laiką tokioms mintims. Vadovai puikūs, vadoviukai nepamirštami, kompanija nereali, programa, aplinka ir atmosfera buvo tiesiog puiki!

Tie pasisėdėjimai ant molo, maudynės Adrijos jūroje, ekskursijos, bemiegės naktys, nauji draugai, įdomios diskusijos ir linksmos pamokos – štai kas padarė šią stovyklą nerealią. Žinoma, jeigu ne jūs, gerbiami vadovai, ši stovykla nebūtų tokia kokia yra. Linkėjimai galiorkai: Jūs nuostabūs! Tai pastebėjau jau pačią pirmą dieną. Tie mūsų nesąmoningi bajeriai tikrai įgavo prasmę. Tai neįkainojama patirtis ir labai gerai praleistas laikas. Jūs: Patricija, Grete, Evelina, Silvija, Ieva, Laura, Vita, Aini, Liudvikai, Edvinai, Rolandai bei Agne, PRIVALOTE žinoti, kad be Jūsų Viena nebūtų Viena, o Gracas nebūtų Gracas.:))) Mylius Jus! Laima Š. Nuoširdžiai norėčiau padėkoti tikrai labai geriems žmonėms – Violetai, Danguolei, Agnei, Edvinui, Lidijai, Rolandui, nes tik jie stengėsi iš visų jėgų ir padarė stovyklą pačią pačią pačią nuostabiausią! Jūs esate linksmi ir žiauriai tikri žmonės, net žodžių trūksta... Ech, taip gaila bus visus palikti... Dėkoju už suorganizuotą stovyklą ir tikiu, kad kitais metais ji bus dar puikesnė!:) Gretė L. Teatro repeticijos, fotografijos pamokos, Adrijos jūra, apsilankymas Krka nacionaliniame parke, maudynės labai sūriame ežere ir ten sutikti asiliukai, Viena – tai įspūdžiai, kuriuos man malonu prisminti. Į programą įtraukti objektai tikrai įspūdingi, buvo įdomu juos pamatyti. Vadovai, nuoširdžiai dėkoju už Jūsų pastangas padaryti mūsų atostogas linksmas, įdomias ir naudingas. Čia patirtus įspūdžius ir pažintus žmones tikrai bus malonu prisiminti. Ačiū už puikiai praleistą laiką ir sėkmės kituose projektuose. Justė M. LOVE YAAA ALL, BABIES!!! Laura P. Pažintinė kūrybinė anglų kalbos stovykla „Fearless Waterfalls“ (Bebaimiai kriokliai)