Disneilendas - pasakų šalis

Kokia dovana labiausiai nudžiugintų dešimtmetį? Patikrintas atsakymas – kelionė į Disneilendą!

Tad ir susiruošėm su krikštasūniu ilgąjį kovo savaitgalį į pasakų šalį ir vaikams, ir suaugusiems :)

Kadangi tiesioginių skrydžių į Paryžių tinkamom dienom nebuvo, pasirinkome Ryanair skrydį iš Kauno į Frankfurtą, o iš ten, išsinuomoję automobilį, patraukėme per Vokietiją, Liuksemburgą ir Prancūziją link romantiškojo Paryžiaus. Kelionė automobiliu truko kelias valandas, tačiau gražūs vaizdai neleido nuobodžiauti. Vakare atvykome į Paryžių. Pabandėme susirasti nakvynę, tačiau tiek viešbučių kainos, tiek parkavimo galimybės vis labiau baidė nuo minties nakvoti Paryžiuje. Tad kelias valandas skyrėme trumpai pažinčiai su Prancūzijos sostine. To užteko įsimylėti šį miestą iš pirmo žvilgsnio. Daviau sau pažadą – aš čia dar būtinai sugrįšiu. Eliziejaus laukai, Luvro muziejus su garsiąja piramide (deja, tik iš išorės), Senos pakrantės, ir, žinoma, vizitine miesto kortele tapęs Eifelio bokštas, ypač įspūdingai apšviestas atrodęs vakare. Kadangi Disneilendas šiek tiek nutolęs nuo miesto, nusprendėme neeikvoti kitos dienos laiko ir nakvynę susiradome netoli pramogų parko. Pigu ir patogu. Ryte papusryčiavę, patraukėme link kelionės tikslo – Disneilendo. Jau automobilių stovėjimo aikštelėje pasitiko muzika, kokia dažniausiai skamba V. Disnėjaus animaciniuose filmuose. Ji mus lydėjo visą dieną ir kūrė nuotaikingą atmosferą :) Kuo toliau – tuo spalvingiau: V. Disnėjaus personažai - Miegančioji gražuolė su septyniais nykštukais, Plutas, peliukas Mikis, ančiukas Donaldas, žuviukas Nemo ir kt. - įvairiausiais pavidalais (skulptūromis, iškabomis, persirengėliais) vis priminė, kad esame pasakų šalyje. Disneilendas skiriamas į dvi dalis: Disneilendo parkas ir Volto Disnėjaus studijos parkas. Bilietų kainos taip pat skiriasi, priklausomai nuo to, į kurį parką ketinate eiti: pirmą, antrą ar abu. Pasirinkome bendrą bilietą. Pagal paaiškinimus nusprendėme, kad pirmiausia pramogausime pirmajame, o vėliau, kiek liks laiko, apsilankysime antrajame ir pažiūrėsime, kaip kuriami filmai (kadangi dėl vaiko atvažiavom, tai prioritetą skyrėm atrakcionams). Taigi, Disneilendo parke mus pasitiko daugybė atrakcionų, pramogų ir dideliems, ir mažiems: Alisos labirintas, Miegančiosios gražuolės pilis, vaiduoklių pilis, Indianos Džonso traukinys, Robinzono medis, kosmoso misija, neįtikėtinas 4D kinoteatras, „Raketa“, kruizas laivu ir daugybė kitų atrakcijų. Šypsena iš veido visą laiką nedingo nė vienam kompanijos nariui :) Visą dieną prisipramogavę bei išbandę beveik visus atrakcionus, patraukėme link Volto Disnėjaus studijos parko. Buvo likę pora valandų iki parko uždarymo. Ir pasigailėjome, kad nėjome čia iš karto... Drįsčiau teigti, kad parko pavadinimas ir aprašymas klaidina lankytojus. Taip, čia galima pamatyti, kaip kuriami filmai, tačiau čia dar yra tokių atrakcionų, kurių nepamiršime visą gyvenimą :) Deja, spėjome išbandyti tik tris. Įspūdingiausias iš jų buvo „Hollywood Tower Hotel“! Čia papuoli tarsi į spektaklį, kurio aktoriai vaidina taip įtikinamai, kad patiki, jog viskas vyksta iš tikrųjų. Jau iš lauko pro apgriuvusias ir skylėtas šio „viešbučio“ sienas pamačius, kaip „smagiai“ vėžina liftu, ruošiausi ekstremaliai pramogai, bet to, ką teko patirti, tikrai nesitikėjau. Adrenalino dozę gavom ilgam :) Visiems, kas lankysis Disneilende, rekomenduoju šį atrakcioną :) Be abejo, daug įvairių emocijų suteikė ir „Aerosmith“ kalneliai :) Greičio čia per mažai nebuvo... :) Kaip ir dauguma pasakų, taip ir mūsų baigėsi laimingai. Miegojom kaip negyvi :) Na o kitą rytą atsikėlę vėl per Prancūzijos miestelius, kaimelius, laukus ir klonius patraukėme link Frankfurto Hahn oro uosto, iš kur sėkmingai pakilę sėkmingai nusileidome Kauno oro uoste. Daiva

... Skaityk toliau!

10 labiausiai paplitusių kalbų pasaulyje

Kalba neabejotinai yra viena svarbiausių žmogaus funkcijų – jos dėka išreiškiame savo poreikius, mintis, mėgaujamės literatūros, muzikos, radijo, kino ar kt. teikiamu džiaugsmu. Na o kuo daugiau kalbų mokėsime, tuo paprasčiau bus mums šiame pasaulyje :) Pateikiame pasaulyje labiausiai paplitusių kalbų sąrašą.

Prancūzų kalba. Kalbančių: 129 mln.
Dažnai apibūdinama kaip romantiškiausia kalba pasaulyje, prancūzų kalba paplitusi daugybėje pasaulio šalių, tarp kurių Belgija, Kanada, Ruanda, Kamerūnas ar Haitis. Žinoma, ir Prancūzija.
Pasakyk „Labas“ prancūziškai – „Bonjour“.

Malajų kalba. Kalbančių: 159 mln.
Malajų kalba paplitusi Malaizijoje ir Indonezijoje. Kalbančiųjų skaičius nėra visiškai tikslus, nes malajų kalba turi labai daug tarmių. Be to, malajų kalba, Indonezijai tapus nepriklausoma, tapo šios valstybės oficialia kalba, nors ji šiek tiek skiriasi savo žodynu.
Pasakyk „Labas“ indonezietiškai – „Selamat pagi”.

Portugalų kalba. Kalbančių: 191 mln.
XII a. portugalų kalba ir kultūra sparčiai išplito (padedant keliautojams Vasco da Gama ir kt.). Būtent dėl ankstyvų ekspedicijų portugalų kalba įsitvirtino visame pasaulyje, ypač Brazilijoje, Makao, Angoloje, Venesueloje, Mozambike.
Pasakyk „Labas“ portugališkai – „Olá“.

Bengalų kalba. Kalbančių: 211 mln.
Kalba yra kilusi iš sanskrito, tačiau ji labai susimaišė, labiausiai su persų kalba. Bangladeše, kuriame yra daugiau nei 120 mln. gyventojų, bengališkai kalba bene visi žmonės. Bengalų kalba paplitusi ir Indijoje, Vakarų Bengalijos valstijoje.
Pasakyk „Labas“ bengališkai – „Ei Je“.

Arabų kalba. Kalbančių: 246 mln.
Arabų kalba yra viena seniausių pasaulio kalbų ir paplitusi Viduriniuosiuose Rytuose (daugiausia Saudo Arabijoje, Kuveite, Irake, Sirijoje, Jordanijoje, Libane ir Egipte). Be to, arabų kalba plačiai paplitusi po visą pasaulį dar ir dėl to, kad šia kalba užrašytas Koranas.
Pasakyk „Labas“ arabiškai – „Al salaam a’alaykum“.

Rusų kalba. Kalbančių: 277 mln.
Daugiausia rusų kalba vartojama didžiojoje Rusijoje. Nesunku rusiškai susikalbėti ir su postsovietinių valstybių gyventojais, ypač vyresniąja karta. Tai labiausiai geografiškai išplitusi kalba Eurazijoje ir plačiausiai vartojama slavų kalba.
Pasisveikinkite rusiškai – „Здравствуйте”.

Ispanų kalba. Kalbančių: 392 mln.
Šia kalba lengvai susikalbėsite beveik visose Pietų ir Centrinėje Amerikos šalyse, jau neminint Ispanijos, Kubos ar JAV. Šiuo metu maždaug 332 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąją (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba.
Pasisveikink ispaniškai – „Hola“.

Indų kalba. Kalbančių: 497 mln.
Indijoje vartojama kalba yra įvairi ir turi daugybę dialektų, iš kurių populiariausia yra hindi. Iš viso yra apie 209 indų kalbos. Jei norite nors kiek pramokti trečios pagal populiarumą pasaulyje indų kalbos, paprasčiausias ir greičiausias būdas – pasižiūrėti indišką filmą.
Pasisveikink indiškai – „Namaste“.

Anglų kalba. Kalbančių: 508 mln.
Anglų kalba yra oficiali kalba daugumoje pasaulio valstybių. Angliškai kalbant galima išgirsti net pačiame atokiausiame pasaulio kampelyje, pradedant Naująja Zelandija, Zimbabve, Karibais, Honkongu, Pietų Afrika ir baigiant Kanada.
Net ir nemokėdamas anglų kalbos, pasisveikinti tikriausia galėtų kiekvienas – „Hello“.

Kinų kalba. Kalbančių: daugiau nei milijardas.
Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų. Šios kalbos išmokti nėra lengva, nes kiekvienas žodis gali būti ištartas keliais skirtingais būdais, o tas pats skiemuo gali reikšti keliasdešimt skirtingų sąvokų.
Pradėkite nuo pasisveikinimo – „Ni hao“.

... Skaityk toliau!

Išvykos į JAV gamtą

Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Šįsyk su įspūdžiais iš gamtos. Pasirinkom Lassen Volcanic parka šiaurinėj Kalifornijoj. Iš tikrųjų tai aklai bedėm į žemėlapį, nes Kalifornijoj tokių a lia gamtinių parkų yra visa galybė. Ir tikrai nenusivylėm:) Laimingas pasirinkimas:)) Dar visai faina būtų nuvažiuoti į Sekvojų nacionalinį parką, bet jis siaubingai toli, tai mums neužtektų dviejų dienų nuvažiuoti pirmyn atgal. O skraidymams lėktuvais neturim pinigų. Ir šiaip automobiliais važiuoti tikrai šimtą kartų smagiau:) Kas važiavo, tas žino:)

Iš namų išvažiavom kažkur prieš 9 valandą ryto. Nors kelias ganėtinai tolimas (~180 mylių), bet su trumpais atsijungimais į miegą, visai greitai ten atsiradom. Parke atsidūrėm per pietus, BET mes truputį buvom apsižioplinę ir mūsų mašiniukui pritrūko degalų, tai 7nis žmogeliukus palikom kopti į kalną link kažkokio ežeriuko, o mes trys žmonės važiavom iki artimiausios degalinės pamaitinti savo transportą. Aš visą kelią pramiegojau, tai nei vaizdų, nieko, neatsimenu:] Žinau, kad grįžom po dviejų valandų ir tada jau su abiem mašinom pajudėjom gilyn į parką. Per jį visą nutiestas asfaltuotas kelias, tai judėjimui jokių problemų. Ir žemėlapy yra nurodytos trasos, kur jau pasistatai mašiniuką ir tada keliom valandom su kuprine eini į įvairias trasas, kur laukia kažkokie objektai (ežerai, kriokliai, garuojantys karjerai, spalvotos smėlio kopos ir t.t).

Vingiuotais keliais palaipsniui kilom aukštyn. Vaizdai tikrai žodžiais nenusakomi. Važiavom išsižioję ir vis kartojom “neįtikėtina”:) Reklaminiame lankstinuke skaičiau, kad kadangi šis parkas yra vulkaninės kilmės, tai absoliučiai visi kalnai jame yra vulkanai, arba bent jau jų dalys. Iš tikrųjų tai nežinau, ar tie vulkanai yra aktyvūs ar jau mirę, bet tam tikrose vietose iš uolienų rūksta sodrūs garai, tai, matyt, gyvybės ten dar įmanoma atrasti. Žemėlapyje buvo pažymėtas punktas “lava beds”, bet jis buvo per daug toli, tai mes neturėjom laiko nusigauti iki jų ir pažiūrėti. Bet greičiausiai ten tiesiog likę grioviai, kuriais yra tekėjusi lava, nes labai abejočiau, kad ten galima pamatyti tokią raudoną ir garuojančią tikrą lavą. Bijočiau ten būt, kad neužlietų:)

Tarp kitko, pakeliui gausu ženklų su užrašais “falling rocks”, ir tikrai savo kailiu patyrėm, kad tokie kelio ženklai ne be reikalo ten pastatyti. Tiesiai po ratais keli moteriško kumščio dydžio akmenukai nuriedėjo. Tai gerai, kad taip ir prariedėjo toliau, nes buvom truputį išsigandę iš to netikėtumo, kad jie vis tik krenta iš tikrųjų.

Gyvūnija parke tikrai gyvuoja. Voveriukų pilna ant kiekvieno kampo, o dar buvo ir stirniukų, bet neturėjau fotiko po ranka, kai tolumoj per žolę prašuoliavo.

Pirmą dieną mes per daug nelindom gilyn į parką, nes būtinai turėjom susirasti kempingą, kuriame planavom apsistoti. Prieš išvažiuodami nupirkom 7vietę palapinę, kurioje pagal amerikietiškus gabaritus, aišku, vietos buvo gerokai daugiau, taigi tilpom visi dešimt:) Truputį susirėmę pečiais miegojom, bet tai nieko tokio, vis tiek ten vietos užtektinai. Galima visu ūgiu atsistoti:) Aišku, būtų labai faina tokį daiktą parsivežti į Lietuvą, bet svoris labai didelis, tai, matyt, neverta. Bet kad negulėtų dabar nenaudojama, tai bandysim išvalyti ir grąžinti atgal į parduotuvę, nes Amerikoj grąžinti galima viską:)))

Miškas visai panašus į lietuvišką mišką, bet vien tai, kad yra specialiai įrengtos šiukšlių rūšiavimo dėžes ir kad jos apskritai yra, primena, kad vis dėlto esame ne Lietuvoje. Stovyklavietė-kempingas tikrai neįtikėtinai tvarkingas. Vos įvažiavus yra nemokami vokeliai, kuriuose reikia palikti 16 dolerių už naktį stovyklos žemės plotelyje. Dieve, būtų Lietuva, tai seniai nei pinigų, nei vokelių ten nei kvapo nebūtų, o čia niekas neima:)

Palapinę pasistatėm visai prie pat ežero, tai visi, išskyrus mane, vakare dar sušoko išsimaudyt. Nors aš irgi aukščiau kelių sulindus buvau:) Vanduo tikrai buvo pasakiškas. Ir ryte vėl patys drąsiausi lėkė maudytis, bet man tai tikrai buvo per šalta vien pagalvojus. Brrr. Pusryčiai man buvo kur kas smagesnė dalis:) Pavalgę susikrovėm savo šmutkes visi ir pajudėjom tyrinėti parko. Turėjome du didesnius tikslus žemėlapyje ir abu labai sėkmingai įgyvendinom.

Visų pirma pajudėjom link Kings Creek krioklių. Pakeliui dar, aišku, stojom visur prie gražesnių objektų. Tai man didžiausias įspūdis, aišku, kalnų ežerai visokie. Sodriai MĖLYNA, matyt, tiesiog čia būdinga:) Ir šiaip vandens skaidrumas stebinantis. Tikrai rojus.

Dar truputį užkniso kelio darbai, nes jeigu jų nebūtų buvę, tai būtume susisukę kur kas greičiau. Bet tą krioklių trasą vis dėlto pasiekėm ir tikrai ne mažiau nei dvi valandas ten užtrukom pirmyn atgal. Nepasakyčiau, kad kelias buvo lengvas, nes kojelės tai tikrai nemenkai pavargo. Ir, aišku, iš batų nieko neliko – purvini purvini. Pagrindinis krioklys neabejotinai vertas dėmesio. Toks didžiulis. Gaila, neišeina parodyti garsu:) Kas esate matę krioklius, tai žinot, kad vandens šniokštimas didina įspūdį:)

Antra trasa žemėlapyje buvo “bumpass hell”. Neturiu supratimo, kaip tiksliai išversti, bet ten tokios rūkstančios uolienos. Ir DIDŽIULĖ smarvė. Fui, visai kaip supuvę kiaušiniai. Tikrai, nemeluoju. Turim viena chemiką, tai sakė, kad čia sieros vandenilio dujos išsiskiria. Dar vėjas buvo atpūtęs tų garų į mūsų pusę, tai, pasirodo, ne tik dvokia, bet ir degina – tokie karšto vandens burbuliukai. Aišku, nuotraukose nelabai kas matosi, bet ten tie vandens telkinukai virte virė.

Na ir dar vieną išvyką į gamtą turėjom. Buvom pačioj tikriausioj dykumoj:) Tradiciškai ankstų rytą dešimties žmonių ekipažiukas susikrovė kuprinytes, į mašiną įsimetė grilį, pamarinuotos vištytės, vaisių ir DAUG geriamo vandens. IR pajudėjo per jau beveik savą Nevadą. Važiavom į šiaurinę jos dalį, link Black Rock Desert dykumos. Važiavom ilgai + kaip visada, labai nuvargino karštis. Po gerų keturių valandų pamatėme didžiulius smėlėtus laukus - va kas yra vadinama dykuma - kai aplink nėra nieko:) Tikrai vau. Ir dar maloniai dvelkė vėjelis, tai tikrai nustebino. Žodžiu, visi aikčiodami prisilakstėm ant to smėlio ir, aišku, buvo krūvos fotosesijų. Susėdom į savo mašiniukus ir vaikinai truputį “padraskė” mašiniukus per tą dykumos smėlį. Buvo didžiuliai debesys dulkių, bet užtat kaip smagu:)

Po dykumos nuvažiavom prie ežero, kuris vadinasi Pyramid Lake. Skaičiau truputį prieš važiuojant internete apie jį, tai, kiek supratau, jis yra didžiausias vandens telkinys, likęs iš legendinio Lake Lohan, kuris prieš kažkiek milijonų metų buvo padengęs beveik visą Nevados teritoriją. Paskui prie jo atsikraustė indėnai, kurių rezervacijos, beje, yra išlikusios ir iki šiol. Didžioji dalis žemės aplink Pyramid Lake priklauso šiandieniniams indėnų palikuoniams, tai iš tiesų ten daug privačių valdų, į kurias teoriškai nelabai galima įvažiuoti be gentį įrodančių dokumentų. Nu bet mes įvažiavom. Ir mūsų su strėlėm neužpuolė, tai, vadinasi, labai nenusižengėm:) Ai, o dėl ko vadinasi Pyramid Lake? Tai todėl, kad kažkur 19tam amžiuj dėdė Džonas Fremontas netyčia atrado šitą ežerą ir viena uoliena, stūksanti tame ežere, jam pasirodė panaši į Egipto piramides, nes, greičiausiai, buvo jas matęs. Tai ėmė ir pavadino Piramidės ežeru. O ta uoliena tikrai labai panaši į Piramidę:) Mes ją matėm iš kito kranto, nes, kiek supratau, turistai į tą zoną jau kelis metus neįleidžiami, nes vandalai gerokai aplaužė natūralią uolieną ir sugadino tą kraštovaizdį.

Žodžiu, tokios gamtinės išvykos buvo tikrai nuostabios:) Esu kupina teigiamų emocijų ir gerų įspūdžių. Ir net pailsėjusi.

Ugnė
... Skaityk toliau!

10 labiausiai užterštų pasaulio vietų

Pateikiame jums sąrašą vietovių, kurias rekomenduojame aplenkti ar bent jau susimąstyti prieš planuojant savo keliones. Na o jei vis dėlto ryšitės, pasirūpinkite tinkama apsauga. Saugokite save.

Dzeržinskas, Rusija
Antrojo pasaulinio karo metu tai buvo cheminių ginklų gamybos centras, tad nenuostabu, kad 300 000 šio miesto gyventojų gyvenimo trukmė yra trumpiausia visame pasaulyje. Juk atliekos laidojamos tiesiog žemėje. Vidutinė gyvenimo trukmė čia siekia vos 45 metus. Tai 15-20 metų mažiau nei vidutinių Rusijos gyventojų ir perpus trumpiau nei vakariečių.

Kabwe, Zambija
Antras pagal dydį miestas šioje Pietų Afrikos valstybėje, kurioje iki 1987 m. veikė viena didžiausių švino lydyklų pasaulyje. Tad dabar miestas kenčia nuo itin didelio užterštumo nuo sunkiųjų metalų, kuris gali smarkiai pakenkti vaikų smegenų ir nervų veiklai. Kraujo tyrimai rodo, kad švino kiekis kraujyje kartais viršija 50 mikrogramų decilitre, o kai kur net ir 100.

La Oroya, Peru
Nors tai yra viena mažiausių bendruomenių šiame sąraše (35 000 žmonių), dėl amerikiečių darbų išgaunant šviną, varį ir cinką, tai yra viena iš labiausiai užterštų vietovių pasaulyje.

Linfen, Kinija
Šio miesto, esančio pačiame Kinijos anglakasybos regiono centre Shanxi provincijoje, gyventojai kosti, dūsta nuo dulkių ir naudoja vandenį, užterštą arsenu, kuris išsiskiria naudojant iškastinį kurą. Be to, itin didelis užterštumas sąlygoja ir prastą matomumą.

Norilsk, Rusija
Miestas, esantis už Poliarinio rato, turi vieną didžiausių metalo lydymo kompleksą, o kartu ir vieną smarkiausių smogų. Iš šios vietos į orą patenka tiek daug teršalų, kad 30 km spinduliu aplink miestą nėra nė vieno žaliuojančio žolės lopinėlio ar krūmo. Užterštumas (su sunkiaisiais metalais) paplitęs 60 km atstumu.

Sukinda, Indija
Čia veikia viena didžiausių chromo, naudojamo nerūdijančio plieno gamybai, kasyklų, ir 2,6 mln. gyventojų naudoja vandenį, kuriame yra kancerogeniškų šešiavalenčio chromo junginių. Šešiavalentis chromas yra labai nuodingas ir pavojingas.

Tianying, Kinija
Pasak Kinijos vyriausybės, šis miestas yra švino produkcijos centras Kinijoje ir yra vienas iš aštuonių labiausiai užterštų regionų šalyje. Švino koncentracija ore ir dirvožemyje 8,5 – 10 kartų viršija nacionalinius sveikatos standartus, o švino dulkės teršia pasėlius net 24 kartais labiau nei leidžiama.

Vapi, Indija
Šis miestas, įsikūręs industrinio Indijos regiono pakraštyje, Gujarat valstijoje, globoja daugiau kaip 1000 įvairių gamyklų, tarp jų naftos, pesticidų, farmacijos ir kitų chemikalų atliekų sąvartynus. Gamyklos labiausiai teršia nuotekomis, tačiau atliekų čia daugiau nėra kur dėti, tad galiausiai viskas virsta šiuklšlynais.

Sumqayit, Azerbaidžanas
Tai dar vienas Sovietų Sąjungos toksiško palikimo paveldėtojas. Šiame mieste gyvena 275 000 žmonių ir visi kenčia nuo didelės sunkiųjų metalų, naftos, cheminės taršos. Todėl vietinių sergamumas vėžiu yra 22-51 % didesnis nei kitų Azerbaidžano gyventojų, o jų vaikai kenčia nuo įvairių genetinių ydų, tokių kaip protinis atsilikimas ar kaulų ligos.

Černobilis, Ukraina
Vienas baisiausių pasaulyje nelaimingų atsitikimų atominėje elektrinėje vis dar nuodija net 5,5 mln. žmonių ir tiesiogiai įtakoja spartų susirgimų skydliaukės vėžiu skaičiaus didėjimą. Nelaimė taip pat smarkiai pakenkė ir šalies ekonominiam bei ūkiniam vystymuisi.

... Skaityk toliau!

Grand Kanjonas

Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kitą dieną po visų Las Vegų išsiruošėm iki Grand Kanjono. Dar viena valstija į aplankytųjų sąrašą - Arizona:) Tik pravažiavus skiriamąjį ženklą iš karto pasikeitė kraštovaizdis. Tikrai neįtikėtina, kaip Kalifornijoj, Nevadoj ir Arizonoj skiriasi kalnai. Atrodo, gi valstijos greta viena kitos, bet ne, nors gamta ir sausa visur, bet skirtinga. Arizonoj uoliena visur tarsi sudėliota laiptukais, iš sluoksnių. Tikrai labai gražu buvo žiūrėt pro langą pakeliui iki pačio Kanjono. Nuo Las Vego iki kanjono važiavom apie tris valandas, tai irgi truputį aptirpo kojos. Bet nenuvažiuoti būtų gėda:)

Likus 15 mylių iki Kanjono pasibaigė asfaltuotas kelias ir gerą valandą nedideliu greičiu dardėjom žvyrkeliu. Bet vaizdai dar gražesni nei iki tol. Keisti augalai (matyt kažkokios rūšies kaktusai) ir staiga prieš mašiną ant kelio išėjusios karvės:) Gražios tokios, laukinės. Praėjo sau lyg niekur nieko, atsipūtę:) Mūsų mašinos bagažinės viena dalis truputi neužsidaro, tai pripūtė labai daug dulkių į mašinos vidų:) Tai merginos, sėdėjusios gale, buvo truputį apdulkėję:) Šiaip ten labai smarkiai dulkės kyla važiuojant, tai užsuktais langais didžiąją dalį kelio važiavom. Ir dėl to eilinį sykį sėdėjom siaubingai sukaitę ir suprakaitavę.

Įvažiavę į kanjono teritoriją susimokėjom 20 dolerių už parkingą ir turėjom palikti mašiną. Kokia nesąmonė, toliau negalima nei važiuoti, nei eiti pėsčiomis, būtina važiuoti jų autobusais. O ten kelio koks kilometras ar du maksimum, toks juokingas atstumas. Bet nu ką darysi, tiek atvažiavom ir apsisukti tai irgi nesąmonė būtų. Tai susimokėjom po 33 dolerius už pavažiavimą jų autobusu (lupikai). Mes buvom kanjono vakarinėje dalyje, tai ten yra dvi lankytinos vietos: Eagle Point ir Guano Point. Visų pirma mus nuvežė į Eagle Point, kur yra stiklinis tiltas virš kanjono, už kurį reikia susimokėti dar 30 dolerių :D nemokėjom ir nėjom, nes tas tiltas kokių 3 metrų ilgio ir ten tikrai neverta eiti.

Bet ten taip gudriai padaryta – visas kanjono kraštas aptvertas tokia virvele, kurios negalima peržengti. Aišku, tada beveik nieko nesimato. O jeigu nori pamatyt – eik ant tiltuko. Tai mes buvom labai nusivylę, kad beveik nematom kanjono. Tiek visokiose nuotraukose buvau mačius gražių vaizdų, o dabar nepamatėm nieko panašaus:/

Kadangi kanjonas yra indėnų valdose, tai ten buvo pastatytas toks nedidelis amfiteatriukas, kuriame rodė nedidelį šou apie tradicinius indėnų šokius ir padėkos dainas dievams. Negalėjau atplėšt akių nuo jų drabužių. Iš kur jie anksčiau traukdavo karoliukus siuvinėjimui? :)

Nuotraukose yra indėniška lėlytė, siuvinėta rankomis. Graži labai, bet kainavo 2000 dolerių, tai kažkaip nesusigundžiau:)

Ten tie autobusai kursuoja kas kokias dešimt minučių, tai po indėnų pasirodymo ir pasivaikščiojimo po suvenyrų parduotuvėlę, susėdom į autobusą ir važiavom dar kokius 2 kilometrus iki Guano Point. Va čia tai likom išsižioję, nes atvažiavom į nerealiai nuostabią vietą. Čia jau niekas nebuvo aptverta, ir tie, kas mokėjo už stiklinį tiltelį, tikriausiai labai pasigailėjo. Savo rankom ir kojytėm galėjom lipti, kiek ir kur norėjom :) Koks ten aukštis. Atsitupi nusifotkint ant krašto ir baisu, kad nenudardėtum žemyn:) Liko krūva nuotraukų, kurios atrodo kaip wallpaperis. Aišku, vis tiek tas grožis neatsispindi :P Jau net ir karštis buvo nebesvarbus, nes grožis nugalėjo:) Aikčiojom tiesiog. Džiaugiuosi tokiomis galimybėmis.

Atsisveikinę su Kanjonu vakare vėl grįzom į Las Vegą.

Ugnė


... Skaityk toliau!

10 patarimų fotografuojantiems

Nuo skaitmeninių fotoaparatų atsiradimo bene kiekvienas gali vadintis fotografu. Su skaitmeniniu fotoaparatu nemokamai galima pridaryti tūkstančius nuotraukų, todėl su šių patarimų pagalba galite eksperimentuoti ir tobulėti. Tik atminkite, kad šie patarimai – tik bendros gairės, tad net ir sulaužę visas šias taisykles, galite padaryti nuostabių nuotraukų.

	Režisuokite savo nuotraukas Atviros ir tiesios nuotraukos kartais gali atrodyti puikiai, tačiau fotografuojant šeimos portretą ar bet kokią žmonių grupę, pasistenkite nuotrauką surežisuoti ir padaryti išties puikų kadrą. Panaudokite dekoracijas arba pabandykite fotografuoti iš netikėto kampo. Tegul jūsų fotografuojami subjektai atsiskleidžia nuotraukoje.
	Fotografuokite vertikaliai Dauguma žmonių fotografuoja fotoaparatą laikydami horizontaliai. Tačiau kai kurie objektai tiesiog prašosi būti fotografuojami vertikaliai, pavyzdžiui, Eifelio bokštas. Dažnai taip darytos portretinės fotografijos taip pat pavyksta geriau (ne veltui vertikalios nuotraukos dažnai vadinamos tiesiog portretinėmis). Tiesiog prieš fotografuodami pakreipkite fotoaparatą į šoną ir pažvelkite į norimą užfiksuoti vaizdą dar kartą – skirtumą tikrai pastebėsite. Ši taisyklė galioja ir priešingu atveju – ketindami fotografuoti vertikaliai, pabandykite pakreipti fotoaparatą į horizontalią padėtį.
	Lauke naudokite blykstę Lauke fotografuojant įjungta blykstė gali neįtikėtinai pagerinti rezultatą. Naudokite blykstę šviečiant saulei, kad pašviesėtų tamsūs šešėliai prie fotografuojamojo akių ir nosies – tai itin svarbu, jei saulė šviečia iš už fotografuojamojo. Apsiniaukusią dieną blykstė taip pat pataisys nuotrauką – pašviesins veidus ir išskirs juos iš bendro fono.
	Naudokite vienspalvį foną Apkrautas ar margas fonas gali labai blaškyti ir nukreipti dėmesį nuo fotografijos objekto, todėl geriau rinktis vienspalvį ar bent jau kuo švelnesnių ir ramesnių spalvų foną. Jei jau nėra galimybės keisti fono, tuomet bent jau įdėmiai apžiūrėkite jį ir įsitikinkite, kad jūsų fotografuojamas subjektas nebus su nežinia iš kur atsiradusia lazda, styrančia iš galvos. Jei taip, keiskite kampą.
	Fokusuokite Dauguma šiuolaikinių skaitmeninių fotoaparatų tą leidžia. Dažniausiai fotoaparatas automatiškai sufokusuoja vaizdą, kai jūs iki pusės nuspaudžiate fotografavimo mygtuką. Kartokite tą daugybę kartų, kol pavyks išgauti tikrai įdomią nuotrauką.
	Nusileiskite iki jų lygio Tai ypač svarbu, kai fotografuojate gyvūnus, vaikus ar ką nors, esančio žemiau akių lygio. Atsiklaupkite ir padarykite nuotrauką iš fotografuojamo subjekto perspektyvos – nuotrauka taps kur kas profesionalesnė ir gražesnė. Ši taisyklė galioja ir įprastoms nuotraukoms – vietoj fotografavimo stovint, pabandykite pažvelgti į objektus iš skirtingų aukščių ir kampų – išvysite visai kitokį pasaulį ir padarysite nuostabių ir unikalių nuotraukų.
	Pažink savo fotoaparatą Daugumoje fotoaparatų blykstė veikia automatiškai, tačiau neprošal būtų perversti savo fotoaparato vadovą ir padaryti keletą bandymų. Tik atminkite, kad blykstės negalima naudoti per arti, nes objektai bus pernelyg apšviesti ir išblyškę.
	Priartėkite Priartėjęs prie objekto išvengsite daugybės nereikalingų trukdžių – dėmesys garantuotai teks fotografuojamam objektui. Pabandykite fotografuoti taip, kad subjektas užimtų visą ieškiklio plotą (beje, tai leis padaryti vienas geriausių portretinių fotografijų). Tiesiog ignoruokite fotografuojamojo prieštaravimus, jei jam atrodys, kad esate pernelyg arti (kai kurie žmonės labai nemėgsta savo fotografijų stambiu planu).
	Stebėkite šviesą Šviesa yra bene svarbiausias dalykas fotografijoje. Todėl prieš fotografuodami turėtumėte į ją atsižvelgti. Gali tekti keisti kampą, poziciją ar kai kuriuos objektus nuotraukoje, kad galėtumėte optimizuoti šviesą. Žmonėms fotografuoti rinkitės debesuotą dieną – ypač venkite aukštai esančios saulės ir negražių šešėlių. Vaizdingas fotografijas gausite, jei rinksitės ankstyvą rytą ar ankstyvą vakarą – nuotraukose išryškės ilgi, gražūs šešėliai ir sodrios spalvos.
	Pasitraukite iš vidurio Tik viena gudrybė ir iškart pastebėsite skirtumą – necentruokite subjektų. Beveik kiekviena pradedančiojo fotografo nuotrauka yra centruota. Jei fotografuojamą subjektą pastumsite į nuotraukos šoną, liksite nustebintas rezultato. Pamėginkite!
Papildomas patarimas – fotografuokite daug! Tobula nuotrauka gali būti viena iš tūkstančio, todėl ir padarykite tūkstantį nuotraukų. Galbūt jums ir nepavyks, tačiau kuo daugiau bandysite, tuo daugiau šansų turėsite. Ir turėkite gerą kompiuterinę programą, su kuria galėsite dar šiek tiek patobulinti kadrus.

... Skaityk toliau!