Vos prieš kelias dienas musulmoniškose šalyse prasidėjo Ramadano mėnuo. Tai svarbu periodas šios religijos tikinčiųjų tarpe, veikiantis ir jų kasdienį gyvenimą. Šio laikotarpio ypatumus pajunta ir šalies svečiai, keliautojai. Todėl pateikiame trumpą informaciją, ką reikėtų žinoti apie Ramadaną keliaujant.

Ramadanas – tai šventas musulmonų pasninko mėnuo. Tai didelė šventė, kurios metu musulmonai suartėja su Alachu bei stengiasi nusipelnyti jo atleidimo ir malonės dėl atliktų nuodėmių. Tai mėnulio mėnuo, skirtas apsivalymui, pasninkui ir maldai. Jį minėti liepia viena iš 5 islamo priesaikų.

Įdomu tai, jog Ramadanas atsirado daug anksčiau negu pati islamo religija. Užuominų apie susilaikymą nuo maisto ir malonumų gausu Biblijoje ir Naujajame Testamente. Vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių – Jėzaus Kristaus pasninkavimas dykumoje 40 dienų.

Ramadanas yra devintasis mėnuo musulmonų kalendoriuje. Jo pradžią tradiciškai nurodo jauno mėnulio pasirodymas, islamiškose šalyse ir bendruomenėse neretai sukeliantis nesutarimų dėl tikslios datos. Islamo mėnulio kalendorius yra 11 dienų trumpesnis negu Grigaliaus, tad Ramadanas kiekvienais metais švenčiamas vis anksčiau (Ramadano mėnesių kalendorius).

Ramadano laikotarpiu nuo saulės patekėjimo iki jos laidos nevalgoma, negeriama, susilaikoma nuo rūkymo, lytinių santykių bei nepamirštama garbinti dievą. Žmogus, atsisakydamas valgio savo noru, gali pajusti kitų žmonių kančią. Būtent dėl šios priežasties Ramadano metu vyksta itin daug labdaringų akcijų. Per Ramadaną labdara musulmoniškose šalyse pašoka iki aukštumų – didžioji dalis islamo išpažinėjų nusprendžia aukoti būtent per šventąjį mėnesį. Prie labdaros prisideda ir mečetės bei religinės organizacijos, kurios kiekvieną vakarą vargingai gyvenantiems žmonėms siūlo nemokamą maistą. Turtingesnės musulmonų šeimos prieš pirmąją Ramadano mėnesio dieną vargingai gyvenančioms šeimoms dovanoja krepšius su svarbiausiais maisto produktais. Sakoma, kad žmogus, pats negalintis laikytis pasninko, turi tris kartus per dieną pamaitinti vieną vargšą.

Vasarą pasninkas tampa daug sudėtingesnis, nes dienos šiuo metu ilgesnės ir karštesnės.

Be abejo, keliautojai, neišpažįstantys islamo religijos, prie labdaros gali ir neprisidėti, bet pagarbą rodyti pasninkaujantiems – būtina. Turite gerbti tradicijas ir papročius tos šalies, kurioje esate. Net jei tai ir triukšmingoji Turkija – reikėtų vengti valgyti, gerti, rūkyti, triukšmauti ar nepadoriai elgtis viešoje vietoje.

Tad jeigu planuojate atostogas saulėtose musulmoniškose šalyse – Egipte, Maroke, Turkijoje, Tunise, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar kt. – reikėtų kai ką žinoti iš anksto.

Kaip musulmonai gyvena Ramadano laikotarpiu?

Per Ramadaną žmonės keliasi dar prieš aušrą, kad sukalbėtų pirmąją dienos maldą ir pavalgytų, nes vėliau, pakilus saulei, jie nebegalės nieko įsidėti į burną. Pasninkas prasideda su saulėtekiu ir baigiasi su saulėlydžiu. Dirbantiems žmonėms dažnai sunku susikaupti, kai skrandis reikalauja maisto, visos mintys dienai įsibėgėjus sukasi vien apie tai, kaip saulei nusileidus galima bus pavalgyti. Dažnai dėl energijos stokos ir mažo produktyvumo dirbantys žmonės baigia darbą anksčiau.

Tik nusileidus saulei vakarienės stalai nukraunami daugybe patiekalų. Vakarienė pradedama stikline vandens ir saujele datulių. Vėliau vaišinamasi sultimis arba iš datulių pagamintu saldžiu gėrimu, rožių vandeniu ar saldžiavaisiu pupmedžiu, kuris dažnai patiekiamas su kedro riešutais ir razinomis. Vėliau ragaujami kiti patiekalai. Dažniausiai tai sunkūs, riebūs, pasižymintys dideliu angliavandenių kiekiu ir maža maistine verte. Kiekvienas Ramadano laikotarpio vakaras – lyg šventė, kuomet susirenka šeimos ir draugai prie šventinio stalo, o didžiųjų miestų gatvės prisipildo maisto ir juoko. Naktinis šventimas patraukia net ir didžiausius miegalius.

Nors ir nevalgo dienomis, per Ramadaną musulmonai svorio dažniausiai priauga. Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau bemaž svarbiausia iš jų ta, kad pasninkavimas ir mažas fizinis aktyvumas dienos metu iššaukia besaikį valgymą saulei nusileidus. Be abejo, prie to prisideda ir riebūs patiekalai.

Ramadano laikotarpio išimtys

Korane rašoma, jog sergantys, vyresnio amžiaus, keliaujantys žmonės, nėščiosios ar krūtimi maitinančios motinos bei brandos nesulaukę vaikai gali būti atleisti nuo pasninkavimo, jei tai turėtų neigiamos įtakos jų sveikatai. Be to, pasninkas gali tapti ir „negaliojančiu“. Tai gali nutikti esant kelioms aplinkybėms: prasidėjus menstruacijoms ar pogimdyviniam kraujavimui, vėmimui, ir, žinoma, pasninko sulaužymas valgant ar geriant. Visais šiais atvejais Koranas nurodo, kad tikintieji turi pratęsti pasninkavimą kaip įmanoma greičiau, kompensuodami dienas, per kurias nepasninkavo, naujomis dienomis.

Jeigu nesilaikoma Ramadano

Nesilaikymas Ramadano islamo religijoje reiškia, kad po mirties tikintysis nepateks į Jannah (rojų), net jeigu tai būtų tik viena ar kelios dienos per visą mėnesį. Prieš kelerius metus Alžyre šeši žmonės net buvo pasiųsti ketveriems metams į kalėjimą, nes nesilaikė pasninko ir dienos metu valgė viešoje vietoje.

Kita Ramadano pusė

Ramadanas – televizijos sezono piko metas. Televizijos pateikia savo svarbiausias programas ir skaičiuoja didžiausią žiūrovų skaičių Ramadano laikotarpio naktimis, kai baigiasi pasninko valandos. Arabų ir vis dažniau turkų kūrėjai visus metus ruošiasi šiam mėnesiui, sukurdami 30 miniserialų. Kiekvieną Ramadano dieną parodoma po vieną šio serialo seriją.

Šiuo laikotarpiu nepavyksta pasiekti pirkimo ir vartojimo karštinės, kylančios per Kalėdas, tačiau Ramadanui tenka garbinga antroji vieta. Tada tikrai krinta dirbančiųjų produktyvumo lygis, stoja valdžios institucijų darbas, bet prekybos centrai yra perpildyti. Greitojo maisto restoranai teikia specialius naktinio maisto pasiūlymus savo klientams, o egiptiečiai šiuo metu perka beveik dvigubai daugiau maisto nei įprastai.

Prieš atvykstant

Ramadanas paveikia ir turizmo bei pramogų sektorių. Nors ir daugelis vietų dirba nustatytomis valandomis, tačiau pasistenkite daugelį dalykų, pavyzdžiui, viešbučius, paslaugas užsisakyti iš anksto, dar prieš prasidedant Ramadano mėnesiui, nes jo metu kyla daug nesusipratimų ir viskas vėluoja. Didžioji dalis restoranų dieną nedirba ir atsidaro tik vakare, todėl nepamirškite to ir rezervuokite staliuką. Keliaukite į turistines miesto vietoves, kur maitinimo įstaigos dirba lankstesniu grafiku, nes kitaip liksite alkani.

Ramadano pabaiga

Pasibaigus Ramadanui islamiškose šalyse vyksta didžiulė šventė (Turkijoje vadinama „Bairam“, Egipte – „Eid ul – Fitr“), kuri trunka nuo 3 dienų iki savaitės ir prilygsta mūsų Naujiesiems Metams. Ši šventė vainikuoja pasibaigusį Ramadaną, prasideda naujo mėnulio, vadinamo Shawwal, pasitikimu. Pirmoji šios šventės diena yra svarbiausia. Jos metu žmonės meldžiasi mečetėje, dėkoja Alachui už suteiktą stiprybę, aukoja labdarai. Puošiami miestai, kaimai, namai, žmonės įprastai apsirengia naujais drabužiais, dovanoja vieni kitiems dovanas ir švenčia. Šiuo periodu atostogauti mėgsta vietiniai gyventojai, viešbučiai būna perpildyti, tad keliones geriau įsigyti iš anksto.

Nors Ramadanas ir yra kiek sudėtingas bei neįprastas metas turistams, tačiau jį tikrai verta išvysti ir pajusti viešint musulmoniškoje šalyje.