Kas ten „TOKIO“ yra Turkijoje? Iš aplinkinių nuolat išgirstu sakant, kad vykstame atostogauti į Turkiją. Vis kirbėjo mintis, na kas ten TOKIO yra Turkijoje, kad masiškai visi kasmet, o kiti net po kelis kartus per metus, vyksta į šią šalį…
Nuvykau … Pamačiau ir pati įsitikinau, kad ten praleistas laikas – tikros atostogos, ypač kai imi paketą „AI“ (viskas įskaičiuota). Atostogaujant apima relaksas, tokia euforija… Tas karštis, gausus maisto pasirinkimas, visi patogumai viešbutyje, o jei dar šalia gera kompanija arba esi dviese su savuoju MAČO… Vienu žodžiu – NUOSTABU! Aišku, jų kultūra, gyvenimo stilius ir elgsena savotiška, bet apie viską iš eilės…
Šį kartą pasirinkome graikiškąjį ir labiausiai europietišku Turkijos miestu vadinamą Bodrumą. Šiandien daugeliui Bodrumas asocijuojasi ne tik su gražiu graikiško stiliaus miesteliu, puikiomis pakrantėmis, bet ir su išskirtiniu naktiniu gyvenimu, barų gatve, visą naktį veikiančiais restoranais.
BODRUMAS – labai labai kalnuota vietovė. Aplink vien kalnai ir pakalnės, tačiau toks miesto reljefas suteikia savotiško žavesio ir gaivumo jausmą. Važiuodamas kalnuotomis miesto gatvėmis, nuo kalniuko regi mielą mažų baltų namukų miestelį, įlanką, jūrą, laivus… Palmės, maži mėlynai balti autobusiukai ir tie mažyčiai balti stačiakampiai namukai suteikia miestui egzotikos ir švaros jausmą. Čia net Mc‘Donaldo pastatas, skirtingai nuo standartinių, įrengtas baltame namuke. Fantastika. Žinoma, stebint kiekvieną Bodrumo miesto detalę atskirai supranti, kad iki tvarkos ir harmonijos dar tolimas kelias. Yra ir gražių namų, europietiškų vilų, tačiau daugelis čia gyvena gana vargingai, ypač skurdesnis gyvenimas išryškėja pasukus už miesto centro. Saulės iškaitintoje žemėje varganai styroja keletas perdžiūvusių daržovių, lyg tikėdamosis kažko žemėje rasti apatiškai vaikšto vištos, kalakutai, o karvės vietoje mums įprastos žalios žolės valgo sudžiuvusį, tik vietomis pabertą šieną. Kiemeliai labai nedideli ir kuklūs. Toks keistas jausmas aplankė. Mintimis nuklydau į vaikystės laikus, kai viskas buvo kur kas paprasčiau nei dabar, kai miestai ir kiemai dar nebuvo išgražinti moderniais kūriniais, gatvėse vyravo nerašytos taisyklės ir daugelis gyvendavome paprastai, kukliai, bet savaip mielai. Taigi, pabuvojus Turkijoje supratau, kad mūsų šalis yra sparčiai pažengusi technologijų ir miestų išsivystymo lygyje. Smagu, kad kelionės padeda įvertinti tai, ką turi šalia savęs, bet įprastai to nepastebi ar nevertini. Grįžęs supranti, kad gyveni tikrai gerai…
Kalbant apie EISMĄ susidaro toks vaizdas, jog čia galioja nerašytos vietinės taisyklės. Keliai platūs, tačiau be juostų. Nepaisant didelės benzino kainos (apie 7 Lt/l), gatvėje išsidriekia mašinų kamščiai. Įdomumo dėlei paminėsiu, kad viešojo transporto bilietų kainos taip pat nėra labai pigios. Vykdami nuo Yahsi miestelio iki Bodrumo (apie 11 km) ir atgal sumokėjome 6 USD/žm.
TURGUS. Žymusis Bodrumo turgus. Va čia mokesčių inspekcija tikrai turėtų ką veikti : D Tačiau čia viskas kur kas paprasčiau nei pas mus. Ir prekybos stilius čia kitoks. Vos įžengęs į turgų būsi apsuptas įvairiausių vardinių ženklų prekių… Prekybininkai maloniai kabinasi tau į parankę, tiesia ranką ir leidžiasi į derybų pokalbį. Čia Tommy Hilfiger, HUGO BOSS, Lacoste bei kitais žymiais ženklais ženklintas prekes galima įsigyti vos už keliolika dolerių. Žinoma, prekės kaina priklausys nuo to, kaip išsiderėsi. Tau sakys kainą, pvz. 40 USD, tačiau gali išsiderėti ir tą pačią prekę įsigyti vos už 15 USD ar dar pigiau. Tik leiskis į pokalbį ir tuščiomis tikrai neišeisi : ) Dažniausiai turistai pasitinkami tokiomis standartinėmis frazėmis: „Hi“, „Hello“, „привет“, „where are you from“, „give me your hand, my friend“, „tell your price“ ir pan. Žinoma, aš nebūčiau aš, jei nesugalvočiau kažko gudraus. Plaukų ir akių spalva bei per kelias dienas įrudusi oda leido man jaustis „lyg sava“, todėl išmokau keletą frazių jų kalba. Nuėjusi į turgų, kai pristojo įkyrūs prekeiviai, užtikrintu balsu tariau jiems „iji giunler“ (laba diena). Net pati nustebau ir šyptelėjau iš neapsakomo džiaugsmo, kai turkų prekybininko veidas persimainė ir rimtu balsu pasakęs „iji giunler“ nusigręžė. Wau. Jokio priekabiavimo, jokio siūlymo. Fantastika. Buvau palaikyta „saviake“ : ) Kitur pasakius „indirim“ (nuolaida) pavyko nemažai nulygti ir laikrodį įsigijau už tikrai gerą kainą :) Žinoma, neužmiršau ir padėkoti „tešekiur ederim“ (ačiū). Nenustebkite, jei prekeiviai rodys išskirtinį dėmesį. Merginas jie tiesiog nulydi akimis ir mintimis (tik neaišku, ar labai padoriomis) : D Tiesą pasakius, prekybinėje sferoje vyras užleido valdžią man. Visas vadžias perėmiau į savo rankas, nes su merginomis jie kur kas mieliau lygstasi, bendrauja ir koketuoja. Būkite tam pasiruošę ir priimkite tai kaip smagų žaidimą. Žaidimo prizas – prekės už gerą kainą.
Tęsiant temą apie TURKŲ DĖMESĮ, galiu pasakyti, kad vienas merginas išleisti į vietas, kur yra daug turkų, tikrai nėra gerai. Turkų dėmesys merginoms ir moterims viršija visas ribas. Kartais net šalia esantis vyras jiems tiesiog neegzistuoja. Į ataką turkai paleidžia visus savo ginklus, nuo nuostabiausių nepakartojamų kokteilių, prisipažinimų meilėje iki išmoktų pagrindinių žodžių lietuviškai (pvz. „laba diena“, „gero apetito“, „kaip sekasi“). Tiesą pasakius, vos pirmą dieną būnant viešbutyje vyras susinervinęs pasakė, kad bijo mane vieną paleisti, nes turkai lyg vilkai ištįsusiomis seilėmis zuja aplink moteris : ) Šmaikštus palyginimas, tačiau dalis tiesos yra. Iš dalies galėčiau ir padėkoti įkyriesiems turkams : D Visų atostogų metu dėmesio iš savo vyro tikrai netrūko, nepaleido nė per žingsnelį, lepino ir ant rankų nešiojo :D Smagu…
Kalbant apie PINIGUS, vietinė valiuta yra lyra, tačiau atsiskaityti galima ir doleriais bei eurais. Pamirškite faktą, kad dolerio vertė yra lygi euro vertei. Nebėra taip, kad daiktas kainuos 1 dolerį arba 1 eurą. Praėję laikai. Viskas skaičiuojama ir verčiama pagal numatytą kursą, todėl nesivarginkite keisdamiesi dolerius ir iš karto vežkitės eurus. Tiesą pasakius jie net apsidžiaugia, jei moki eurais, o ne doleriais. Ir dar, paplitęs mitas, kad 1 doleris barmenams ir kambarinėms yra aukso vertės. Tikrai ne. Visos kelionės metu bandžiau suprasti, kokios vertės yra doleris. Iki galo taip ir nesupratau. Pavyzdžiui, kambarinei palikome 1 USD ant lovos, tai iš rankšluosčių išvyniojo nuostabias gulbes. Kitą kartą palikus neradome nei dolerio, nei jokių gulbių. Pažįstami tris kartus iš eilės kasdien palikdavo po 1 USD, tačiau nė karto papuošto kambario nerado. Na, o kioske pirkau kramtomą gumą, tai už ją sumokėjau 2 USD… Kaip ir nieko įspūdingo, jei už 1 USD net neįperki kramtomos gumos…
Na, o mūsų pirmoji diena (tiksliau naktis) viešbutyje prasidėjo nuo ADAPTACIJOS PRIE ORO SĄLYGŲ ir žaidimo su oro kondicionieriumi :) Atsigulėme ir ramia galva nusistatėme 19 °C šilumos (Bodrume tuo metu buvo virš 40 °C). Atsibundame. Šalta… Nusistatome 20, 21, 22, 23, 24, 25 ir štai kambaryje 26 °C šilumos ir mes jaučiamės puikiai :D Tiesą pasakius, lauke karštis didžiulis, visi deginasi prie jūros palindę po skėčiais arba mirkdami vandenyje. Vienas iš Bodrumo privalumų – tai gana vėjuota vietovė, todėl net esant +30 °C ar +40 °C smagus šaltas vėjelis atgaivina sielą. Atsigaivinti taip pat galima išsimaudžius Ėgėjo jūroje. Vanduo čia gana vėsus (apie 22-25 °C šilumos), nes į jūrą įteka kalnų šaltinio vanduo. Įbridus į vandenį maloniai būsite nustebinti jo švarumu, skaidrumu ir sūrumu. Net nuplaukus toli toli nuo kranto galima regėti dugną ir smagiai plaukiančias žuveles (nors gylis yra tikrai didelis). Žinoma, buvo dienų, kai negelbėjo nei vanduo, nei vėjas. Juokinga, tačiau tokiu atveju atsišaldydavome grįžę į kambarį (prie kondicionieriaus). Kelionės metu tiek pripratau prie karščio, kad dabar Lietuvoje man šalta. O vos grįžus į Lietuvą, miegojome po dvejomis antklodėmis, nes buvo laaabai šalta (iš +40 °C grįžome į +13 °C).
Lauke labai karšta, net vakarai maloniai šilti. Eini vakare prie jūros, braidai sau patenkintas ir net keista, kad esi be švarkelio. Karštis – nuostabu, tačiau tokiu oru norisi tik gulėti prie jūros, degintis ir ramiai sau gurkšnoti kokteiliukus. Šios kelionės metu nusprendėme visiškai atsijungti nuo visko ir tiesiog relaksuoti. Manau, nesuklydome. Bijojome, kad karštis nuvargins mūsų pavargusius kūnus :), todėl atsisakėme visų ekskursijų. Savarankiškai nuvykome tik į Bodrumo miestą. Dabar gal šiek tiek gailiuosi, nes EKSKURSIJŲ siūlė tikrai įdomių: Kleopatros sala, Pamukalė, Efesas, raftingas, Vėžlių sala, pasiplaukiojimai su delfinais, kelionė laivu, kelionė greitaeigiu kateriu iki Graikijos Koso salos ir k.t. Bet bus dar tų ekskursijų… Vietoje ekskursijų turėjome galimybę visiškai „atsijungti“ nuo realybės ir pasinerti į pasaka vadinamą poilsį bei relaksaciją.
Kai prisimenu, taip nuostabu buvo dienomis nuo saulės slėptis po skėčiu su viltimi, kad vis tiek įdegsi. Ir įdegėme! Nuostabu buvo matyti linksmus visų poilsiautojų veidus. Nuostabu, kai maitinimas 7 kartus per dieną ir gali rinktis, ką nori valgyti… Nuostabu, kad jautiesi kaip ponas, visų aptarnaujamas… Nuostabu, kai gali įbristi į jūrą ir tau šaltas vanduo negelia kojų… Nuostabu, kai atsikeli ir nueini gulti kada nori, bet vis tiek jautiesi pailsėjęs… Nuostabu, kai kas vakarą tarsi dalyvauji naujame pokylyje, kuriame įvairiausios programos, žaidimai ir romantiška vakarienė… Nuostabu, kai guli paplūdimyje prie jūros, stebi žvaigždes ir turi laiko pasvajoti… Nuostabu, kai netikėtai, būnant visai svetimoje šalyje, išgirsti lietuviškas dainas (tuo pasirūpino gerieji lietuvaičiai)… Aplinka, atmosfera, jausmas, būtis – viskas čia nuostabu. Namie to nebūčiau galėjusi pajusti… Namie tiesiog patys darbai užsikrauna kiekvienam ant pečių: namų ruoša, indų plovimas, maisto gaminimas, kambarių tvarkymas, nebaigtų darbų užbaigimas, derinimasis prie kitų, mąstymas, ką veikti ir t.t. ir t.t. neleidžia žmogui atsipalaiduoti ir atostogos tampa tarsi neužbaigtų darbų įgyvendinimu. ILSINTIS TURKIJOJE (ar kažkur kitur), JAUTIESI tarsi negyvenamoje saloje, tarsi pabėgęs nuo visko ir visų, ir jautiesi gyvas, laimingas, patenkintas, to nusipelnęs… Žinote, grįžusi iš po kelionės, supratau, kad tikrai verta dirbti, kad sau galėtum leisti dar kartą keletą dienų atitrūkti nuo realybės, pabūti pasakoje, pabūti nesuvaržytu, laisvu žmogumi…
… ką aš čia pasakoju… Tiesiog nuvykite ir patys įsitikinkite, kaip Turkijoje yra išties… Juk niekas geriau neapsako įspūdžių, kaip kultūros matymas sava akimi :) Todėl visiems linkiu pačių geriausių ir įsimintiniausių potyrių…
Pailsėjusi Dovilė
Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.