Nuo Švarcvaldo girios iki Juodosios jūros 3000 km palei Dunojaus upę per Centrinę ir Rytų Europą. Kelionė su 22 dienų InterRail Global Pass bilietu.

DONAUESCHINGEN – SIGMARINGEN – ULM – DONAUWÖRTH – REGENSBURG – PASSAU – MELK – VIENA –BRATISLAVA – BUDAPEŠTAS – NOVI SAD – VUKOVAR – BELGRADAS – TIMISOARA – ORȘOVA – DROBETA – TURNU SEVERIN – CRAIOVA – CALAFAT – VIDIN – MEZDRA – RUSE – SOFIJA – BUKACHAREST – TULCEA

Jei norite savo kelionėje patirti viską: prisiliesti prie istorijos ir urbanistinio paveldo, grožėtis kerinčia gamta bei pažinti skirtingas kultūras, siūlome jums kelionę traukiniu su InterRail Pass bilietu palei Dunojų – aplankysite 7 šalis ir susipažinsite su Vidurio Rytų Europa bei žavinčia jos įvairove. Tokia kelionė nenuvils nė vieno – nei nuotykių ieškotojo, nei meno, istorijos ar gamtos mylėtojo.

Dunojus yra pati ilgiausia upė visame InterRail šalių tinkle. Prasidedantis kaip mažas kalnų upelis Vokietijoje, jis teka per dešimt skirtingų šalių ir baigiasi delta, įtekančia į Juodąją jūrą. Rytų Europos traukinių tinklas ne toks greitas kaip kituose regionuose, tačiau absoliučiai žavintis tuo, ko jau dažnai nebepajausi keliaujant modernesniais traukiniais. Vienas populiariausių ir gražiausių dviračių takų Europoje taip pat veda palei Dunojaus upę. Taigi, galite išsinuomoti dviratį ir pasimėgauti gražiais Dunojaus vaizdais.

Dunojus Vokietijoje

Vokietijos Donaueschingen miestas yra jūsų kelionės pradžia. Čia galite lengvai patekti traukiniu iš Strasbūro, Ciuricho ar Štutgarto. Šiame mažame miestelyje, pačioje Švarcvaldo girios širdyje, dvi mažos upės – Brigach ir Breg – susijungia ir suformuoja Dunojų. Įmantrus, primenantis fontaną paminklas juosia bei žymi šią vietą. Aplink Donaueschingen miestą yra daug puikių galimybių žygiams ir dviračių ekskursijoms Švarcvaldo girioje.

Iš Donaueschingen į Passau geležinkelis driekiasi palei upę, kur atsiveria įspūdingas miškų ir pilių, stūksančių ant kalvų, kraštovaizdis, važiuojama pro kelis mažus vokiškus miestelius su karkasiniais pastatais. Kiekvienas iš šių miestelių yra vertas viešnagės. Galima lengvai suplanuoti, kur sustoti, nes kiekvieną jų teskiria apie 1,5 val. kelionė traukiniu. Pirmasis kaimelis, kurį pravažiuosite, yra Sigmaringen, Aukštutinio Dunojaus nacionalinio parko širdyje, kur vis dar nedidelė upė teka per žalią ir miškingą kanjoną (vasarą Naturpark-Express šiai atkarpai siūlo papildomas vietas dviračiams). Schloss Sigmaringen pilis, stovinti aukštai virš Dunojaus, yra vieta, kurią privalu pamatyti.

Dunojus išplatėja Ulme, Alberto Einšteino gimtajame mieste, kuris didžiuojasi savo Ulmo katedra – aukščiausia bažnyčia pasaulyje. Jei nebijote aukščio, lipkite 768 laipteliais viršun į 161 m aukštyje esančios varpinės viršūnę pasigrožėti pritrenkiančiu miesto vaizdu nuo bokšto, Dunojaus upe, ir, jei oras geras, galėsite pamatyti Alpes. Kitas miestas kelyje yra Donauwörth, turintis gana seną istoriją. Čia prasidėjo Via Claudia Augusta – vienas pagrindinių kelių, naudotų Romos imperijos kirsti Alpes.

Regensburg, pastatytas kaip romėnų fortas, išsivystė į mielą viduramžių miestelį: žymiausi miesto akcentai yra įspūdinga gotikinė bažnyčia, šv. Petro katedra (Dom St Peter) ir senovinis akmeninis tiltas, kuris daugelį metų buvo vienintelė Dunojaus sutvirtinta pervaža. Kryžiaus žygių dalyviai naudojo šį tiltą persikelti per upę, kad pasiektų Šventąją Žemę. Passau, paskutinėje stotelėje Vokietijoje, Dunojus praplatėja, nes čia susijungia su dar dvejomis upėmis – Inn ir Ilz. Patyrinėkite žavų šio trijų upių miesto senamiestį ir nepraleiskite Šv. Stefanijos (Dom St. Stephan) katedros – itališko baroko šedevro, kurioje stovi didžiausi bažnytiniai vargonai Europoje (koncertai kiekvieną dieną nuo gegužės iki rugsėjo).

Muzikos ir kultūros miestas – Viena

Kelias iš Passau į Vieną yra populiariausia Dunojaus atkarpa keliauti dviračių taku. Čia puiki ženklinimo sistema, daugybė aplinkkelių. Nebūtina važiuoti dviračiu visus 330 km iki Austrijos sostinės, tačiau įveikę dalį šio kelio išvykstant iš Passau geriau pažinsite apylinkes. Turistų informacijos centras šalia centrinės stoties suteiks dviračių takų žemėlapius, nurodys dviračių nuomos punktus. Be to, šioje kelio atkarpoje yra Melko miestas, kuriame yra nuostabus, vienas didžiausių pasaulyje, Benediktinų vienuolynas.

Kai pasieksite Austrijos sostinę Vieną (3 val. kelio traukiniu iš Passau), paskanaukite šokoladinio Sachertorte torto Sacher viešbutyje – vietoje, kur 1832 m. šis žymus skanėstas buvo sukurtas. Buvusi Habsburgų imperijos sostinė Viena turi daug turtų savo lankytojams – Hoftburgų ir Šenbruno rūmai (Schönbrunn Palace), Šv. Stefanijos katedra (Stephansdom), unikalus gotikos ir baroko stilių mišinys.

Viena yra miestas, turėjęs daugiau žinomų kompozitorių (Mocartą, Šubertą ir kt.) nei bet koks kitas miestas ir šis muzikinis bei meninis palikimas labai jaučiamas dar iki šių dienų. Kiekvienais metais į Vienos koncertų tvarkaraštį įtraukiama daugiau kaip 15 000 įvairaus dydžio ir žanrų koncertų – Wiener Konzerthaus renginiai vyksta beveik kiekvieną dieną. Vaizdingame Vienos muziejų kvartale yra didžiausios meno kolekcijos Leopoldo muziejuje (austrų menas) ir MUMOK muziejuje (modernus menas). Secesijos pastate (Wiener Secessionsgebäude) rasite geriausius Klimto darbus, o „The Kiss“ ir „Judith and the Head of Holofernes“ – Bulvedere rūmuose. Na, o visų jų seneliu galima būtų pavadinti Kunsthistoriches muziejų, kuris talpina meno lobyną, per ilgus amžius rinktą Habsburgų.

Pasilikite laiko aplankyti didelį Prater parką, pamėgtą vietinių Vienos gyventojų. Čia galima atrasti šimtus pramogų: nuo nostalgiškos karuselės iki labai modernių kalnelių ir Riesenrad – įžymiojo didžiulio apžvalgos rato ir Prater parko simbolio. Filme „Before Sunrise“ pagrindiniai veikėjai Jesse ir Céline (ji sutiko Jesse, keliaujantį su InterRail programa), klaidžioja po Vieną ir pirmą kartą pasibučiuoja būtent Riesenrad (kas toliau vyksta, nepasakosime!). Kitoje parko pusėje plačiose pievelėse galima pagulėti po šešėlius metančiais medžiais, pasivaikščioti tyliais takais.

Iš Bratislavos į Budapeštą

Toliau – kita šalis ir jos sostinė. Tik 1 val. kelio ir jūs jau Bratislavoje. Tai kultūrinis, politinis ir ekonominis Slovakijos centras su garsiąja Bratislavos pilimi ant kalvos virš Dunojaus upės. Senamiestyje su siauromis gatvelėmis gausu istorinių bažnyčių ir pastatų, gotikinė Šv. Martyno katedra (Konkatedrála svätého Martina). Mažiau tradicinės vietos yra komunistinės eros paneláky Petrazalkoje – didelis betoninis gyvenamasis rajonas Centrinėje Europoje – ir Nový most tiltas su ufonautiškos formos bokštu.

Pati Dunojaus upė atliko svarbų vaidmenį kuriant kitą nuostabią stotelę jūsų maršrute: Vengrijos sostinė Budapeštas atsirado tik tada, kai 1873 m. buvo pastatytas tiltas, jungiantis vakarinės pakrantės gyvenvietę Budą su Peštu rytinėje pakrantėje. Dauguma svarbiausių objektų, kuriuos turite pamatyti, išsidėstę palei upę: nuo įspūdingų tiltų (nuostabus Grandinių tiltas (Széchenyi lánchíd) yra miesto įžymybė, ypač gražus naktį) iki neogotikinio parlamento pastato, kuris saulėlydžio metu žaismingai atsispindi Dunojuje.
Daugiausia lankytinų objektų yra Budos pusėje, pilies kalvoje: bažnyčios, labirintas, ir buvę karališkieji rūmai su trim muziejais. Čia, nuo Žvejo bastiono, atsiveria gražiausi Pešto ir upės vaizdai. Rytinėje pakrantėje pasivaikščiokite po Andrássy út, ikonišką alėją, kurioje gausu istorinių pastatų ir svarbių muziejų. Miesto centre nepraleiskite Didžiosios Sinagogos – didžiausios sinagogos Europoje bei kultūrinės įvairovės simbolio, kurios gausu mieste.

Budapeštas turi septynias salas Dunojuje: populiariausia tarp jaunesnių keliautojų yra Hajógyári sziget, kur kiekvieną vasarą rengiamas Sziget festivalis. Galiausiai, kai norėsite pailsėti nuo ekskursijų po miestą, pasimėgaukite Gellért viešosiomis terminėmis voniomis Budoje: galėsite mirkti kiek norite geriausiame Europoje Art Nouveau baseine. Budapešte taip pat yra neobarokinė Széchenyi spa, didžiausios terminės vonios žemyne. Baseinai po atviru dangumi veikia visus metus: gulėti juose ir žiūrėti į krentančias snaiges, kurios ištirpsta tik palietusios karštą vandenį, yra nepamirštama patirtis.

Per Balkanus palei Dunojų

Istoriškai Dunojus visuomet buvo riba (ar tiltas), kur susidurdavo skirtingi žmonės ir imperijos. Serbijos miestas Novi Sad (6 val. kelio nuo Budapešto per žalią ir kalvotą kraštovaizdį) buvo stipriai subombarduotas per taip vadinamą „Kosovo konfliktą“, kai visi miesto tiltai per Dunojų buvo sugriauti. Tačiau senasis centras, laimei, liko nepaliestas ir vis dar turi gyvą austro-vengrišką dvasią. Čia daug gyvos muzikos. Novi Sad miestas padėjo susitvarkyti su karo pasekmėmis ir palikti jas praeityje su Exit festivaliu, rengiamu nuo 2000 m., kuomet daug jaunų žmonių susirinko atkreipti dėmesį į svarbias demokratijos temas per koncertus, vakarėlius ir pasirodymus. Laikui bėgant festivalis, vykstantis istorinėje Petrovaradin tvirtovėje, tapo jaunimo pramoga, atkreipiančia dėmesį į socialines problemas. Šiandien tai didžiausias festivalis Pietryčių Europoje.

Dunojus teka ir palei Kroatijos sieną beveik 130 km. Norint pasiekti šią upės dalį galima iš Novi Sad vykti į Vukovar. Vukovare pajausite, kaip iš tikrųjų visai neseniai karas šėlo pačioje Europos širdyje. Per Jugoslavijos karus (1991-2001 m.) šis miestas buvo didžiausia karinio konflikto vieta nuo II-ojo pasaulinio karo. Miesto vandens bokštas, skylėtas nuo minosvaidžių, buvo paliktas kaip karo atminimas. Senamiestyje yra ir daugiau objektų, primenančių „Vukovaro mūšį“, pvz., muziejus ligoninėje. Į Vukovarą iš Novi Sad greičiau galima nuvykti autobusu (2 val.) nei traukiniu.

Belgradas, Serbijos sostinė, yra Vidurio Europos architektūros ir socialistinio stiliaus mišinys. Puiki miesto panorama atsiveria nuo Kalemegdan tvirtovės. Miesto centras lengvai pasiekiamas pėsčiomis, o Knez Mihailova yra pagrindinė gatvė norintiems apsipirkti. Belgradas gerai žinomas dėl naktinio gyvenimo: čia yra daugybė klubų ir barų, dauguma jų įsikūrę laivuose, prišvartuotuose Dunojaus ir Sevos upės pakrantėse. Ieškantys ramesnės vietos turėtų keliauti link Skadarska rajono, kur bohemiška, retro atmosfera ir puiki vieta romantiškai vakarienei. Be Šv. Vasilijaus Ostorškio cerkvės (Vasilije Ostroški) ir Senųjų rūmų (Stari dvor) derėtų aplankyti ir Nikola Tesla muziejų. Nikola Tesla buvo serbų kilmės amerikiečių mokslininkas, turėjęs didžiulės svarbos mokslo ir technologijų vystymui.

Išvažiavus iš miesto Serbijos kraštovaizdį keičia kaimiška aplinka, javų laukai. Tai vis dar agrarinė šalis, kur senos moterys su skarelėmis nuo savo namų slenksčių žiūri į pravažiuojantį traukinį, drumsčiantį ramybę kiemuose su vaismedžiais ir vištų būriais. Netolimą praeitį mena ir mažos plytinės stotys, aptvertos medinėmis tvoromis ir prižiūrimos stoties viršininkų, kuriančių aplink save svarbaus žmogaus atmosferą. Traukinių keleiviai, prisikrovę bagažo ir krepšių, užpildo praėjimus ir koridorius tarp vagonų.

Apie 100 km nuo Belgrado palei Serbijos ir Rumunijos pasienį Dunojus siaurais kanalais vinguriuoja tarp Karpatų kalnų ir Balkanų. Ši atkarpa-tarpeklis, dar vadinama Geležiniais Vartais, per amžius buvo strateginė pervaža. Viduramžiais ji buvo sustiprinta tvirtove, pastatyta aukštai ant uolų. Nuo šios vietos geležinkelio bėgiai atitrūksta nuo Dunojaus krantų ir veda per Timisoara (4 val. kelio nuo Belgrado) – Rumunijos miestą, kuriame 1989 m. gruodį prasidėjo revoliucija prieš komunistų diktatorių Nikolajė Čaušesku (Nicolae Ceaușescu). Timisoaroje reiktų perlipti į traukinį, važiuojantį link Rumunijos pietvakarių, kur Geležinių Vartų pabaigoje Orșovos ir Drobeta-Turnu Severin miesteliuose geležinkelis vėl pasiekia upės pakrantę.

Drobeta-Turnu Severin – puiki vieta pamatyti Geležinius Vartus. Iš čia kiekvieną dieną važinėja (kelionės trukmė 1,5 val.) autobusai į Kladovo (Serbija), kur yra vienas iš įėjimų į Djerdap nacionalinį parką. Geležinių vartų dešiniojoje pakrantėje įsikūręs parkas saugo neįtikėtinos bioįvairovės zoną bei natūralų grožį, pažymėtą daugeliu archeologinių ir istorinių vietų. Tarp Kladovo ir Galubac kursuoja autobusai, kuriais galima nuvykti į kitą parko pusę, kurioje yra viduramžiška tvirtovė, tikrai verta tokio ilgo kelio.

Iš Drobeta-Turnu Severin traukiniu keliaukite į Craiova, o iš ten – į Calafat (visa kelionės trukmė apie 6-7 val.).

Bulgarija – terra incognita

Daugeliui europiečių Bulgarija vis dar yra terra incognita. Šios šalies kraštovaizdis varijuoja nuo kalnų ir miškų iki žalių lygumų, upių ir slėnių su gandralizdžiais ant stulpų ar stogų. Norint toliau važiuoti palei Dunojų reikia iš Vidin važiuoti į Ruse, persėdant mažame atokiame Mezdra kaimelyje. Arba galima šiek tiek nukrypti nuo maršruto į Bulgarijos sostinę Sofiją.

Sofija yra tikras Vakarų ir Rytų susikirtimo taškas tarp mečečių, cerkvių ir bažnyčių. Tai puikus dinamiško miesto pavyzdys, kuomet savo buvusios komunistinės sostinės tapatybė keičiama link tikro kosmopolitiško centro. Kontrastas tarp turtingų ir vargšų vis dar matomas, tačiau Sofija turi puikią atmosferą. Kol jūs čia, būtinai apžiūrėkite rusišką žalsvais, auksuotais kupolais puoštą Aleksander Njevskij katedrą bei šalies svarbiausią kultūrinis ir istorinį paminklą – X a. Rilos vienuolyną (1 val. kelio autobusu nuo Sofijos).

Iki Dunojaus deltos

Sofiją ir Ruse skiria 6,5 val. kelias – kertate Dunojų per plieninį „Draugystės tiltą“, kuris veda į Giurgiu Rumunijos pakrantėje. Iš čia traukinys važiuoja į Bukareštą. Rumunijos sostinė yra keistas mažų, viduramžiškų ir renesansinių bažnyčių bei rūmų, modernių stiklo ir plieno statinių ir pilkų komunistinių gyvenamųjų blokų mišinys. Virš visų jų stovi ekstravagantiškas, antras didžiausias pasaulyje administracinis pastatas – Casa Poporului (Parlamento rūmai). Šie prašmatnūs rūmai pastatyti valdant diktatoriui Nikolajė Čaušesku, kai dauguma žmonių gyveno dideliame skurde. Graudu, kad dauguma senamiesčio pastatų buvo sugriauti, kad šie rūmai būtų pastatyti. Tačiau, kaip ir Sofija, Bukareštas dabar eina nauja linkme – ir dar didesniais mastais: miestą charakterizuoja jaunimas, teatrai, renginiai, gerai prižiūrimi parkai, kur galima atsipalaiduoti prieš pat paskutinę šio maršruto stotelę – Dunojaus deltą. Ši zona, kur Dunojus išsisklaido prieš pat įtekėdamas į Juodąją jūrą, kažkada buvo viena didžiausių pelkių visame žemyne. Deja, per pastaruosius 150 metų žvejyba, užtvankų, kanalų statyba ir tarša paliko savo žymę šioje unikalioje ekosistemoje. Džiugu, kad Rumunija dabar deda daug pastangų, kad išlaikytų savo aplinkos paveldą. Tuo įsitikinsite šio maršruto galutiniame taške – Tulčoje (Tulcea) (6-10 val. kelio nuo Bukarešto priklausomai nuo traukinio). Čia Dunojaus deltos biosferos rezervato institucija yra visų didelių pastangų simbolis, siekiant išsaugoti deltą. Institucija turi puikų internetinį puslapį, kur galima rasti informacijos apie darnaus turizmo galimybes šioje nykstančioje, bet gražioje srityje.