| Kaip šiandien atsimenu tą dieną, kai draugas paskambino ir pasakė: „Kraukis lagaminus, savaitgalį praleisime ne Lietuvoje“. Iš džiaugsmo net pamiršau visus klausimus „Kas?“, Kur vykstame?“… Tiesiog švytėjau iš laimės ir visai buvau pamiršusi net tai, kad savaitgalį Valentino diena…Taigi, vos praėjus kelioms dienoms, naktį savo automobiliu iš Klaipėdos vykom link Panevėžio. Iš ten ekskursinis autobusas turėjo paimti mus ir vežti į Estiją. Tiesa, oras pasitaikė labai prastas. Snigo ir buvo didžiulis rūkas, tačiau kelionė iki Panevėžio neprailgo. Navigacija talkino rūke ieškant nežinomų kelių, o gera muzika leido visą kelią išlikti kelionių euforijoje :)Ilgai netrukus jau buvome Panevėžyje. Mus pasitiko ekskursijos autobusas. Kelionės metu gidė rengė įvairius žaidimus, viktorinas, paišėm, dainavom, minėm mįsles ir išdarinėjom įvairias išdaigas. Buvo tikrai smagu. Po ilgos kelionės iki Panevėžio teko šiek tiek ir numigti… |
|
| Prabudome jau būdami Estijoje, žiūrėjome pro autobuso langus į nuostabius apsnigto Talino miesto vaizdus. Išlipę iš autobuso vaikščiojome painiomis senamiesčio gatvelėmis. Lauke buvo laaabai šalta, tačiau mintys apie tai, kad esame KELIONĖJE, nuostabi kompanija, šmaikšti gidė ir karštas pakelės vynas su Estijos firminiais kepintais migdolais neleido sušalti. O Talino senamiestis tikrai nuostabus…Ak, dabar su nostalgija pamenu, kaip užlipome į panoraminę aikštelę, atsivėrė nuostabus apšerkšnijęs Talinas… Tiek daug nuostabių vaizdų, kad net sunkiai pamenu, kokius žymius pastatus matėme :) Galbūt būtent tas šerkšnas ant senamiesčio namų stogų ir apkerėjo… Prieš lipant į apžvalgos aikštelę apsilankėme kavinukėje, padarytoje iš ledo. Įdomus jausmas, jautėmės lyg kokie eskimukai :)Vaikščiodami po miestą priėjome Kreiserio undinėlės paminklą, pastatytą nuskendusiam Suomių įlankoje laivui atminti. Sakoma, kad priėjus prie šio paminklo reikia sugalvoti norą! Nežinau, tai stebuklas ar atsitiktinumas, tačiau noras išsipildė :) Taip pat netoliese buvo Piritos vienuolyno griuvėsiai. Nelabai girdėjau istorijos, tačiau pasivaikščioti didelėje erdvėje visai patiko.
Turgaus aikštės viduryje iškėlusi rankas gaudžiau krentančias snaiges. Impulsyvi ir romantiška aš, bet tai leidžia mėgautis visais gyvenimo malonumais. Erdvė ir architektūra Turgaus aikštėje tokia sava ir miela akiai… Prie vieno rotušės stulpo pamatėme metalinį antkaklį. Gidė aiškino, kad čia kažkada buvo gėdos stulpas, prie jo rakinami asmenys už apkalbas, paslapčių paviešinimą, vagystes ir kitus dalykus. Įsivaizduojate, jei toks stulpas būtų Lietuvoje šiomis dienomis? :) Ir, žinoma, negalėjome praleisti suvenyrų parduotuvėlių… Žemutiniame Taline yra didžiosios gildijos namai, miesto šulinys (dabar jau nebeveikiantis). Šalia jo yra namas, kuriame, sakoma, yra daugiausiai vaiduoklių. Įdomu būtų naktį pasivaikščioti po tokį :D Įspūdį paliko mažoje siauroje gatvelėje esantys Viru (ne vyrų ;) ) vartai ir kiek tolėliau esantis pastatas, pavadintas „Trys seserys“. Taline apžiūrėjome Tompea pilį, keliavome ilga ilga gatvele, vadinama „Ilgąja“ koja. Matėme „Storosios Margaritos“ bokštą, Ilgojo Hermano ir „Žvilgsnio į tvirtovę“ bokštus ir dar visokius įžymius pastatus. Pabuvojome ir vietiniuose turgeliuose, kur apstu rankų darbo šiltų kojinių, kepurių, šalikų, skraisčių su siuvinėtais elniukais… Daug įspūdžių, vaizdų, tačiau neįmanoma aprašyti to, ką patiri pats būdamas ten ir alsuodamas to miesto kultūra, žvelgdamas į kiekvieną architektūrinį pastatą… Po ekskursijos nuėjome nusipirkti vietinio Vana Tallinn gėrimo, kurį iškart įsikūrę viešbutyje ir išbandėme :) Juk vietinę kultūrą reikia pajusti būnant toje šalyje! Nuostabus, saldus skonis… Puikiai tiko ir lauktuvėms :) Apšilome ir minutėlę pailsėję mėgavomės pirčių malonumais ir kartu su kitais vykusiais į kelionę baseine žaidėme vandens futbolą :) Vidurnaktį senamiesčio širdyje įsikūrusioje kavinėje mūsų laukė Valentino dienos vakarienė. Romantiška aplinka, Talino senamiesčio kerai turbūt taip užbūrė mano draugą, kad ryžosi neeiliniam žingsniui… Pašnibždėsiu. ;) Būtent Valentino dieną (tiksliau vidurnaktį), Talino senamiestyje man pasipiršo! : ) Tai buvo pats nuostabiausias momentas gyvenime. Tuo metu mintyse iškilo pasakos „Pelenė“ siužetas, o Talinas tapo dalis pasakos… Kaip tyčia, apkerėti jausmų grįžinėjant į viešbutį pasiklydome Talino senamiestyje, o pakeliui tolumoje matėme Naujojo Talino miesto siluetą… Supratome, čia tikrai dar grįšime! Tai buvo nuostabiausia Valentino dienos dovana, kurios neužmiršiu visą gyvenimą!… Pelenė, grįžusi iš Talino Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais. |