Visų pirma, reikia pripažinti, jog tai nebuvo pirmasis apsilankymas Paryžiuje. Tąkart laiko apsižvalgymams buvo labai labai mažai, kišenėje skambėjo vos keliolika labai taupytų eurų ir mažutėlis savadarbis žemėlapis, kuris praktiškai nebuvo naudingas. Visur skubėjom, stebėjomės ir tikėjomės, kad kada nors sugrįšim į visas tas vietas bent ilgėliau apsidairyti. Ko nepamatėm tądien Paryžiuje, tebūnie – bet kišenėje likusios bilieto dalelės pakilimui į Eifelio viršų pamiršti negalėjau. Štai todėl vieną gegužės dieną pro akis neprasprūdo įkyriai geras aviabilietų pasiūlymas į Paryžių. Taip mintyse ir apsigyveno gerų dviejų mėnesių laukimas trijų dienų, per kurias bus galima pabaigti reikalus su Eifeliu ir susigaudyti ar atmintyje likusi diena tokia graži buvo dėl didžiulio kelionių troškulio, ar šitas miestas tikrai to vertas.

Pirmoji kelionė su WizzAir
Bilietų pasiūlymas į Paryžių buvo geras, nes WizzAir kaip tik rengėsi atidaryti šią kryptį. Tai sykiu buvo ir puiki proga išmėginti rausvuosius lėktuvėlius. Asmeniškai man, skrydis su WizzAir buvo tikrai gerokai malonesnis už Ryanair. Ir kėdės patogesnės (tokias teko išmėginti su Brussels Airlines) ir reklamos ne tokios įkyrios. Ko daugiau reikia maloniam skrydžiui?Atvykus į Beauvais užplūdo ta pasiilgta nepakartojama mintis, kad štai dabar tai metas nuotykiams! Taigi įsigiję bilietus ir atstovėję eilutę į autobusą smagiai sau judėjome vairuotojo hiphopo ritmu į Paryžiaus miestą. Kelionė truko 1:15 min ir atvykome į Porte Maillot. Iš čia lydi nuorodos iki metro.

Paryžiaus metro man pasirodė ne tik stipriai ankštas, bet ir painokas, čia toli gražu ne visuose pranešama kita stotelė, o kai kurios linijos turi nemažai neaiškių išsišakojimų. Bet kuriuo atveju, pasiklysti mums neteko, nes iš anksto susiplanavome kelionę su pagalbine viešojo transporto priemone.

Viešbutis
Posakis „gyventi centre“ tokiuose miestuose yra ganėtinai komplikuotas, nes miesto centras čia tikrai didelis. Ieškojome gyvenamosios vietos „centre“ ir mes, nes gaišti laiką metro vos trijų dienų viešnagėje vis dėlto kažkaip gaila. Tačiau liepos savaitgalį surasti tinkamą kainą ir lokaciją gali pasirodyti ne taip paprasta. Šįsyk dėkoju „Zigzag Travel“ už tai, kad tiesiog šaunų pasiūlymą man surado per tris minutes: pora kilometrų iki Monmartro, pora kilometrų iki Luvro + kas rytą pusryčiai, man tai nuskambėjo idealiai.

Didžioji kelionės staigmena buvo tai, kad gyvename ne trijose žvaigždelėse, kaip tikėtasi ir yra įprasta rinktis pagal kainą, o keturiose. Ir tai maloniai pasijuto visame kame. Tikrai labai mėgstu prieš kelionę perskaityti visus negatyvius komentarus (pavyzdžiui, no china TV!!!!!), o paskui stebėti to atspindžius realybėje. Taip, liftas buvo mažas ir linksmas, taip, tuo metu viešbutyje vyko šiokia tokia rekonstrukcija, bet savaitgalį darbai sustoja, taip, kinų TV tikrai nebuvo, kambariai buvo mažoki, bet visa kita – daugiau nei esu pratusi tikėtis ir tiesiog tobula maloniai viešnagei.

Praktiškai visą kelionę žaidėme žaidimą „surask kur namai“, nes viešbutis buvo įsikūręs vienoje iš tų prancūziškų gatvelių. Tikrai! O jos nelabai kaip tepažymėtos žemėlapiuose. Teko įsiminti visokiausius vienus į kitus panašius kioskus ir panašiai, nes panašaus tipo gatvikių ant kiekvieno kampo. Vis dėlto, daug žavesio davė keliavimai tiesiog ta kryptimi, o paskui jau žvejojimai kur gi čia dabar atsidūrėme.

Pirmą vakarą keliavome pasižvalgyti kas čia ir kur. Nudžiugino faktas, jog net du prekybos centriukai yra vos perėjus per kelią, tad pasiruošę piknikėliui patraukėme pievos ieškoti kur akys veda. O akys ir kojos per keliolika minučių nuvedė prie Jėzaus Širdies bazilikos (Basilica of the Sacré Coeur) ir nuo pirmojo vakaro ši vieta užkariavo mano mintis bei nuo šiol visuomet bus pačiu gražiausiu atsiminimu iš Paryžiaus.

Paskaičiavę poreles, atkimšę butelį Normandiško sidro, paklausę gražiausių Europos koverių patraukėme toliau. Iš tikrųjų Paryžiuje buvo daug muzikos. Ir ją galima rinktis. Štai eini sau link namų ir aptinki roko koncertą. Pasilikome paklausyti kartu su spalvingu jaunimu, turistais ir net vyresnio amžiaus prancūzėmis.

Didysis žygis per Paryžių
Rytą kėlėmės, švytėjome ir ruošėmės apžiūrėti istorinius objektus bei suvesti sąskaitas su Eifeliu. Diena prabėgo nepastebimai. Tiesą sakant, nelabai pamenu kada paskutinįsyk tiek teko nueiti, bet verta kiekvieno žingsnelio, kiekvieno vandens gurkšnelio ir pamatyto pastato. Architektūrinių paminklų didybė visą kelionę gniaužė kvapą. Tiesa, nelankėme muziejų ir praktiškai niekur nestovėjome eilėse. Palikome ateičiai, nes akys horizonte matė dar daug dalykų, kuriuos verta apžiūrėti, tad negaišome laiko.

Kai pagaliau priėjome Triumfo arką kojytės eiti jau nebenorėjo. Bet tikslas dar nepasiektas, tad nestoviniuodami ėjome toliau link pagrindinio miesto simbolio, kuris tiesiog šauniai nurodo kryptį kur bebūtum.

Į bokštą kilome laiptais. Pirmasis planas buvo išsitiesti Marso laukuose ir niekur nebejudėti, tačiau ta galybė žmonių milžiniškose eilėse vertė persigalvoti. Negana to, pasirinkome laiptus. Tai buvo geriau dėl keleto priežasčių: truputį pigiau, gerokai greičiau ir įdomiau. Esu tikra, kad taip sutaupėme daugiau nei vieną valandą stovėjimo eilėje, nes šį sezoną į Eifelio bokštą kelia tik vienas liftas. Jaunimui užlipti laiptais iki antrojo aukšto kainuoja vos 3,50 eur ir trunka vos penkiolika minučių.Tiesą sakant, maniau, jog pakeliui žūsiu, bet sunku nebuvo :). Kilimas laiptais į Eifelio viršų yra pakankamai įspūdingas ir įdomus procesas.

Vėliau sekė trumpas pogulis Marso laukuose, kartu su dar keliais šimtais piknikautojų.

Suvenyrai
Tikriausiai niekur kitur nerasi tokių gražių suvenyrų kaip Paryžiuje. Labai daug dalykų čia gali tapti dovana. Net sausainių dėžutės prekybos centre šaukte šaukia parvežti namo. Mėgstu iš lankomo miesto parsivežti atminčiai atviruką ir kas kartą tenka gerai paieškoti gražaus ir kainuojančio proto ribose. Paryžiuje iš milžiniškos dailios pasiūlos jo negalėjau išsirinkti! :)

Beje, kokie bebūtų įkyrūs imigrantai su skrybėlėmis, rankinėmis, eifeliukais ir kitais daiktais, vis dėlto pirkti žymiojo bokšto atvaizdą pigiausia būtent pas juos. Tik žinokite ko ir kiek tiksliai norite ir nesileiskite į kalbas, nes pareisite pilnomis kišenėmis įvairaus formato Eifelio bokštų :) štai pavyzdžiui 5 prie raktų prikabinamus įsigijau už vieną eurą. Tuo tarpu suvenyrinėje vieneto kaina svyruoja nuo 0,50 iki 1,20 eur.

Žmonės
Nežinau kodėl tikėjausi prasilenkti su prancūzais, bet jų pavyko sutikti tikrai labai daug! Antratiek sutikome rusų, o vėliau jau rikiavosi pačios įvairiausios tautos. Prancūzų maisto kultūra stebino, pavyzdžiui, eini sau šeštadienio vakarą per miestą ir atsitrenki į solidžiai ilgą eilę prie restorano vakarienei… Susikalbėti angliškai nebuvo sudėtinga, o kur jau nepavyko, visagaliai gestai pagelbėjo.

Kainos
Sužinoję, kur keliausime šįsyk, aktyviai atakavo komentarai, kad tai gi žiauriai brangus mietas. Bet tikėtasi brangiau :) Miestas tikrai gali pasiūlyti visko ir visiems! Kaip ir visur, vieni dalykai brangesni, kiti pigesni, bet didelio skirtumo nuo kitų didesnių eurozonos miestų kažkaip nepajutau. Juolab, kad Paryžius kupinas žaliųjų plotų tiesiog sutvertų piknikėliams, tad parduotuvėlės yra puiki išeitis nenorintiems valgyti restoranuose.

Kiti įsimintini dalykai:
Vienareikšmiškai prancūziškas mandagumas, jausmas, kai kyli į pačią padangę Eifelio liftu, sidras, muzika kur beeitum (net metro tunelyje prieš pat išvykimą senelis pagrojo akordeonu) ir sūris. Man galima neduoti šokolado, saldainių, aš sūrį galėčiau valgyti amžinai, tad trumpam buvau patekusi į rojų.

Trečiąją dieną keliavome lankyti Per Lasežo kapinių ir Monmartro. Antroji Didžiojo žygio per Paryžių diena buvo neprastesnė už vakarykštę. Nuėjome panašų atstumą. Tik be Eifelio laiptų. Į naudą tikriausiai :) Įveikėme nemažą kelią iki kapinių, nes labai norėjau pamatyti ar Oskaro Wilde’o monumentas vis dar taip pat mylimas. Kapinės tikrai nenuvylė, tačiau pats kapas šiek tiek, mat vos pernai buvo atstatytas naujas paminklas ir aptvertas stiklu, tad viskas, ką galima išvysti – poros mėnesių senumo lūpdažių žymės ir meilės prisipažinimai. Bet tikrai didelį įspūdį padarė kaip tik tuo metu kapinėse sėdėję airiai, skaitantys O.W. poeziją.

Pakeliui į kapines pataikėme į gana įspūdingą sendaikčių turgų. Nors buvau linkusi pasidairyti truputį, bet aplinkui buvo pernelyg daug akivaizdžiai įtartinų dėdžių, tad teko susilaikyti. Kas lankysitės – būkite atsargūs!

Prieš išvykdama perskaičiau šaunią šiam miestui tinkančią frazę „Paryžius visuomet yra gera idėja“. Tikrai! Ko gero, tai man vienas emociškai gražiausių miestų, kuriuose esu buvusi. Čia tikrai daug šviesos ir paprastų gražių dalykų, kurie lieka atmintyje. Linkiu kiekvienam juos patirti. O pati žinau, kad dar grįšiu.

KELIONĖS FOTOGALERIJA

Dovilė

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.