X

KELIONIŲ ISTORIJOS: Los Andželas. Angelų miestas

Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Los Andželas mus pasitiko kamštuku, kuris nebuvo labai didelis, bet vis tiek – tarsi ženklas, kad įvažiuojam į didelį miestą, kur iš taško A į tašką B turi važiuoti greitkeliu.

Pirmasis objektas buvo Universal Studios, todėl tiesiai ten ir pasukom. Bilietus užsakėm internetu, tai atsiėjo TIK po 70 dolerių:) Šiaip tai, aišku, gaila buvo truputį tiek mokėti, bet kaip paskui pamatėm, tai TIKRAI vertėjo ir dabar visai nesigailiu, kad piniginėje tų pinigėlių nebeturiu. Dar, aišku, reikėjo šiek tiek susimokėti už automobilio parkavimą + visokie milžiniško dydžio spurgų pirkimai parke, tai diena Universal Studios kiekvienam atsiėjo po nepilnus 100 doleriukų. Bet juk ne kasdien į LA atvažiuoju:)Buvom girdėję gandus, kad visam parkui apžiūrėti užtenka vos kelių valandų, bet turiu pasakyti, kad tai yra labai didžiulė netiesa, nes mes ten užtrukom nuo pat parko atidarymo iki uždarymo. Visų pirma pasiėmėm apžvalginį traukinuką aplink visą parką, tai gerą valandą važinėjom po uždaras ir atviras scenas, kuriose iš tikrųjų yra filmuojami holivudiniai filmai. Turėjom galimybę pamatyti įvairius efektus ir visokias subtilybes, kaip ir kada daromi triukai. Man tikrai didelį įspūdį paliko laukas, kuriame sukurta lėktuvo katastrofa. Tikuosi, niekada gyvenime neteks pamatyti, kaip visa tai atrodo iš tikrųjų, bet vaizdas tikrai labai įtikinamas.Po pažintinio turo pasileidom apžiurinėti įvairių parko atrakcijų. Kaip fainai, kai visur vaikšto animaciniš filmš personažai:) Fotografavomės turbūt su visais iš eilės, bet Simpsonai žinomiausi ir šiaip mieliausi, tai dalinuosi ta džiugia akimirka ir su jumis. Šiame parke reikia būti pasiruošus sušlapti ne kartą, nes yra atrakcionų, kuriuose sušlampi nuo galvos iki kojų. Vienam iš jų nežinojau, kur kišti fotoaparatą, nes nėra jokių spintelių, kuriose jį būtų galima palikti, tai smarkiai įvyniojau sau po maike ir, atrodo, nesušlapo:)Net nežinau, kaip trumpai ir taikliai apibūdinti visą parką, bet pojūčius ten galėčiau suskirstyti į dvi dalis. Vieni yra grynai vaizdiniai, kur tau rodomi tam tikri efektai, o kiti yra tokie labiau intereaktyvus, kur pagal tam tikro filmo scenarijų gali dalyvauti ir pats, arba su tam tikro filmo motyvais yra sukurtos karuselės. Labai patiko The Simpsons Ride, kur, berods, ilgiausiai stovėjom eilėj, nes buvo labai daug norinčių. Galų gale atsisėdom į vežimaitį, kuris šiek tiek pakilo ant spyruoklės ir prieš akis atsivėrė didžiulė animacinė erdvė ir pagal matomus vaizdus tą vežimaitį visaip kratė – žodžiu, įspūdis nenusakomas.Manau, kad duodu 10 balų iš 10:) Visai nesvarbu, ar tau 13 ar 70 metų, bet ten tikrai galima rasti, ką veikti. Vyresnių žmonių gal net buvo daugiau. Nors buvom girdėję, kad patys amerikiečiai sako, kad šitas parkas nieko vertas, bet nežinau, man, kaip mergaitei iš Europos, tai viskas tikrai labai įdomu ir įspūdinga. Dabar žinau visokių kino triukų :PTruputėlį laiko spaudžiami atsisveikinom su Universal Studios ir pajudėjom link Beverly Hilso. Va čia tai rajonas! Toooks idiliškas. Man viskas atrodė kaip iš reklaminių stendų. Dar vienas punktas, kurį įvardinčiau kaip privalomą aplankyti būnant Los Andžele.Teko nakvoti Los Andželo Downtowne, tai turiu pasakyti, kad buvo labai baisu. Pačiam centre, išskyrus penkis dangoraižius, visiškai nėra į ką žiūrėti – aplink vien tik juodaodžiai ir meksai. Totalus bomžynas. Vienu žodžiu – košmaras. Tuo labai nusivyliau, nes visada apie Los Andželą galvojau kaip apie jaukų ir gražų miestą, bet pasirodo, kad Los Andželas yra lygu Holivudas, nes be Holivudo ir Beverli Hilso ten nieko gero nėra. Prie Holivudo užrašo vežė tik turistiniai autobusai, tai mum užteko pažiurėt ir iš tolo + buvo nemenkas rūkas, tai pagalvojom, kad vis tiek nieko ypatingo ten nepamatysim;)

Pati Holivudo alėja, aišku, buvo įdomu. Nors ten išskyrus suvenyrų parduotuves daugiau nieko kaip ir nėra, bet man Walk of Fame su garsenybių pavardėm ir rankytėm su kojytėm sukėlė daug emocijų ir entuziazmo. “Žiūrėk, čia Maiklas Džeksonas, o čia Keanu Reevesas, o čia Merlin Monroe!” ir t.t.:) Tiek kartų matyta per televizorių, o dabar pati viską galėjau apčiupinėt:) Beje, du objektai verti dėmesio Holivudo alėjoje – Kinų teatras ir Egipto teatras. Patys pastatai labai įspūdingi ir dizainas taikliai reprezentuoja kiekvieną šalį.

Trumpam pabuvę žvaigždėmis ir užtektinai prisivaikščioję po Holivudo alėją, grįžom atgal į savo mašiniuką ir pajudėjom į Santa Monica – pamatyti vandenyno. Gaila, kad saulutė pasislėpė ir dangus visas užsitraukė, tai jau praradom viltį išsimaudyt Ramiajam vandenyne. Su megztukais pavaikščiojom pakrante. Nors, aišku, vis tiek buvom iki kelių įbridę:) Gaila, nebuvom pačiam Santa Monicos miestelyje, bet pakarantė tai irgi tokia idiliška – palmės, šiltas smėliukas ir dar atrakcionų parkas ant kranto:)

Kitą rytą tęsėm kelionę pakrantės greitkeliu ir nusigavom į Santa Barbarą. Visiem linkėjimai nuo Sisi ir Meisono!!!:) Oras iš pat ryto buvo labai blogas, šalta, apsiniaukę, tai susigūžę išėjom pasidairyti po miestelį. Irgi likau sužavėta, nes miestelis toks grynai europietiško stiliaus, kaip kokioj Ispanijoj arba Graikijoj. Namai iš balto molio, spalvingos plytelės prieangiuose, vijokliai ir tokia nereali tvarka. Nei vienos šiukšlelės + visam mieste pilna meninių instaliacijų. Va tokiam mieste tai norėčiau gyventi:)

Po pietų dingo visi debesys ir atsirado kaitri saulutė. Kiek buvo džiaugsmo, puolėm į mašiną ir važiavom į Santa Barbaros paplūdimį. Vėl palmės ir vėl smėliukas… Ir vanduo beveik nešaltas, tai pagaliau nusiturškėm vandenyne:) Prisilakstėm ten per bangas iki soties. Pagulėjom gal tik kokią valandžiukę pasideginimui. Oi bet tikrai smagiai ir maloniai praleidom tas kelias dienas:)

Ugnė

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.

Gintarė :