Vieną vasarą dviese su sese nusprendėme aplankyti giminaičius Norvegijoje. Visi pasakodavo, kokia tai įspūdinga šalis. Nutarėme tuo įsitikinti ir mes. Mintis apie naujus potyrius, įspūdžius, nuotykius bei naują aplinką taip mus užvaldė, kad greitai apsilankėme „Zigzag Travel“ kelionių agentūros tinklapyje ir užsisakėme lėktuvo bilietus į Norvegiją. Po poros savaičių jau sėdėjome lėktuve ir grožėjomis pasauliu pro debesis.
Norvegija mus sužavėjo iš karto. Kadangi apsistojome Norvegijos šiaurinėje dalyje, vaizdai pakerėjo net prietemoje: kalnai, dar snieguotos viršūnės, statūs šlaitai, žalio vandens upės, kriokliai, pakelėse miegančios ir niekieno neprižiūrimos avys. Net nuvykus į giminaičių namus ir naktį gulint lovoje galėjai girdėti netoliese šniokščiantį krioklį…
Norvegijoje gyvenome Hornindal miestelyje, po kurį vaikščiojome beveik visą pirmąją dieną.. Viskas aplinkui taip sužavėjo… Visiškai kitokie nameliai nei Lietuvoje – jaukūs, mieli ir nedideli, beveik visi apkalti lentelėmis. Daug besišypsančių žmonių, kurie visi vieni kitus pažįsta. Visiškai kitokie gamtovaizdžiai. Ilgai stovėjome ir grožėjomės ežeru visai šalia pagrindinės miesto gatvės. Pamatėme žiedo formos akmenį „Stone Ring“ ant senojo tilto. Legenda pasakoja, kad senovėje nuotakos turėjo pro jį pralysti.
Galiausiai nusprendėme lipti į šalia esantį kalną apžiūrėti krioklį, kurį naktimis girdėdavome. O lipti teko aukštai, nors iš pažiūros pats kalnas neatrodė labai aukštas. Bet vaizdai kuriuos pamatėme, buvo verti viso to nuovargio. Kalne sulaukėme mielos avelių kompanijos. Varpelių skambėjimas po kaklais iš toli pranešdavo apie jų apsilankymą.
Kitą dieną anksti atsikėlę išvykome labiau pažinti šios nuostabios šalies. Apsilankėmė Geirangerio fiorde. Tai buvo pati gražiausia vieta, kurią teko matyti gyvenime. Fiordu plaukėme su turistiniu laivu ir grožėjomės neapsakomais vaizdais iš arti. Žalias fiordo vanduo tiesiog kerėjo. O krioklys „Septynios sesės“ tiesiog atėmė žadą. Plaukiant vis keitėsi kalnų vaizdai. Pačiame fiordo gale įsikūręs nedidelis miestelis, kuriame prie kiekvienos parduotuvėlės ir aikštėse stovi trolių skulptūros.
Toliau nusprendėme važiuoti „trolių laiptų“ kelių, kuris labai vingiuotas, jį supa statūs šlaitai, kriokliai, kalnai. Sustojome apžvalgos aikštelėje, nuo kurios atsivėrė Geiranger fiordo vaizdai. Kylant aukštyn į kalną visur prieš akis atsiverdavo stulbinantys vaizdai – kalnų pievos, nedideli kriokliai, snieguotų kalnų viršūnės, nedideli kaimeliai.
Nors snieguotos kalnų viršūnės tapo įprastas reginys, tačiau labiausiai nustebome ir apsidžiaugėme birželio viduryje radusios sniego, kurį galime paliesti rankomis. Galiausiai pakilome į 1050 m aukštį, kuriame radome užšalusį ežerą. Vaizdas priminė žiemą. Tiesa, šalta buvo taip pat lyg ankstyvos žiemos metu. Kalno viršūnėje lauko temperatūra buvo labai žema, tad ilgai lauke neužsibuvome. Neįprasta buvo matyti sniegą vasaros metu.
Jau grįžtant atgal į Horninal miestelį radome didžiulį ir tikrai įspūdingą krioklį. Net būnant už maždaug 50 m krioklio vanduo aptaškydavo mažais lašeliais. Jis kėlė didžiulį triukšmą. Tai vienas gražiausių krioklių, kurį teko pamatyti kelionės į Norvegiją metu.
Kitą dieną išvykome į Jostedalio ledyną, esantį Sognės ir Fjordanės apskrityje. Tai yra didžiausias ledynas žemyninėje Europos dalyje. Iki ledyno buvo ilgas kelias pėsčiomis, apsuptas krioklių, kalnų upių bei pačių kalnų. Pats ledynas matėsi jau iš toli, netgi kai buvo likę keli kilometrai. Kad nueitume iki paties ledyno, teko pereiti tilteliu pro krioklį. Tai buvo pats didžiausias ir galingiausias krioklys, kokį teko matyti. Krioklys labai taškėsi, jau esant toli jautėsi dulksna. Todėl likus maždaug 50 m iki tilto ir per patį jį tiesiog bėgome. Tiesa, vis tiek likome visiškai šlapi. Galiausiai pasiekėme ledyną. Iš arti jis atrodė įspūdingai – daug didesnis nei atrodo iš įvairių nuotraukų ir plakatų. Šalia esančioje upėje plaukiojo dideli gabalai ledo, atskilę nuo ledyno. Upė buvo pilna jų.
Po nepamirštamos savaitės šioje šalyje užsisakę kelto bilietus visi kartu grįžome į Lietuvą. Įspūdžiais iš kelionės gyvenome dar kurį laiką, vis negalėdamos pamiršti visko, ką pamatėme ir patyrėme. Tai pati geriausia kelionė, kurią prisiminsiu visą gyvenimą.
Justina
Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.