Taigi, susiradom traukinių stotį ir kiekvienas susimokėjęs po beveik 24 svarus (šiek tiek daugiau nei 90Lt) iš Londono pajudėjom link minėtojo Worthing. Kelionė nebuvo labai ilga, ne daugiau poros valandų. Pro langus liejosi nuostabūs gamtovaizdžiai, kol galų gale pasirodė ir jūra.
Negaliu nepaminėti, kad Anglija mum sukėlė žymiai didesnį kultūrinį šoką nei JAV.
Visų pirma žmonių kiekiu visur, pradedant oro uostu Londone ir baigiant Worthing miesto centru. Visur reikia skintis kelią alkūnėmis. Vilniuj Gedimino prospekte niekada nebūna tiek žmonių, kiek šitame užkampyje savaitgalį. Trečiadieniais pagrindinėje gatvėje vyksta mugė, analogiška Gariūnų asortimentui (kojinės, triusikai, lemputės, dirbtinės gėles, puodai, šakutės, pica, kiniškas maistas, karštas vynas, batai, drabužiai ir t.t.). Prekeiviai įvairių rasių, kaip ir dauguma žmonių mieste – akivaizdu, kad visas pasaulis bėga į Angliją :)
Taip pat siaubingai nervuoja, kad Anglai viską daro atvirkščiai negu mes įpratę. Kad mašinos važiuoja priešingomis eismo juostomis ir rozetės kitokios, tai čia seniai buvo aišku, bet iki šiol turiu sunkumų su spynomis, nes čia durų užraktai veikia priešingai. Nori atrakinti – suk raktą į dešinę, nori užrakinti – suk raktą kairėn. Ir žinoma didžiulis skirtumas tarp American ir British english. Pirmom dienom daug šypsojausi ir klapsėjau akim, nes galima sakyt supratau NIEKO arba labai minimaliai. Paskui kai išsiaiškinau, kas yra kas, staiga atsivėrė akys. Vėliau pateiksiu pavyzdžių. Nors žmonės čia šneka tarsi pilna burna vandens ir labai greitai, tai vis tiek daug ko perklausiu šimtą kartų.
Ugnė
Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.