Monumentų slėnis

Stiprus vėjas sukėlė smėlį palei uolas, Bluff skendi migloje. Išvykstame į Monumentų slėnį (Monument Valley), esantį tarp Jutos ir Arizonos valstijų. Mums išvažiavus iš smėlio miglos, stebiuosi kalnų formų ir spalvų įvairove: aštriabriaunėmis viršūnėmis pasipuošę uolos transformuojasi į kanjonais išvagotas plokštikalnes, o balsvą akmens ir smiltainio atspalvį keičia rusvai rudas. Keista atrodo rusvos spalvos žemė, tarytum prisėta žalsvų į aukštos žolės kuokštus panašių krūmelių – navajo indėnų žemė. Stačią įkalnę mašina įveikia tik antru bėgiu. Išnirę iš rusvo akmens uolose iškirsto koridoriaus, dešinėje pamatom Dievų slėnį (Valley of the Gods) su į piramides panašiomis uolomis. Važiuojam Žąsų kaklų pavadinimo valstybinės reikšmės parku (Goosenecks State Park) palei ryškiai mėlyno vandens ežerą.

Apmaudu, kad dėl sukelto smėlio blausiai matosi paslaptingoji Meksikietiškos skrybėlės (Mexican hat rock) uola, tokį pavadinimą turi ir šalia esantis miestelis. Atrodo, lyg visa ši smėlio, molio ir akmens pilna žemė – ištisas statybinių žaliavų ir naftos telkinys. Palei greitkelį nepaliaujamai vyksta kasimo ir naftos gavybos darbai. San Juan upė tai netikėtai išnyra, tai vėl pasislepia tarp kalnų, pratekėdama jų tarpekliais. Įvažiuojam į tarp Jutos ir Arizonos valstijų esantį Monumentų slėnį (Monument Valley). Už turistų aptarnavimo centro – žemė tarytum prasmenga, apačioje visu savo gražumu atsiskleidžia Monumentų slėnis. Tai gigantiškas slėnis su tūkstantmečiais vėjo ir vandens formuotu smiltainiu. Atrodo, lyg jis būtų pripildytas daugybės milžiniškų figūrų: gali įžiūrėti viduramžių pilis arba milžinų figūras. Deja, vėjo įsuktas smėlis viską skandina migloje. Užeiname į suvenyrų parduotuvę. Čia galima įsigyti įvairiausių navajo dirbinių. Neįprastos akiai gausiai plunksnomis išpuoštos medinės statulėlės, vaizduojančios žmones šokio judesy arba imituojančius gyvūnus, saviti ir dirbiniai iš molio bei kilimų raštuose įkomponuotos geometrinės figūros.

Ryškiaspalviai Zion parko kalnai

Arizonos valstijos Vaivorykštės plynaukšte (Rainbow Plateau) važiuojam iki Page miesto, prisišliejusio prie dirbtinio Powell ežero. Tai beveik 300 kilometrų ilgio ežeras, atsiradęs užtvenkus San Juan ir dar keletą kitų upių. Pakeliui – rusvais ir mėlynais vienaukščių ir dviaukščių namų stogais šviečiantis Kayenta miesčiukas ir plynaukštės už jo. Įsisiautėjus smėlio audrai, sunku įžiūrėti pakelės ženklus, o svarbu nepravažiuoti kelio Nr. 98. Pradeda lyti, valytuvai vos spėja valyti šlapio smėlio dribsnius nuo mašinos lango. Pilkai rusvi debesys irgi atrodo pilni smėlio. Pagaliau, jie lieka už mūsų! Važiuojam pro apvaliais it vientisą girliandą sudarančiais įdubimais paženklintus akmens kalnus. Neįtikėtina, kad žmogaus rankos prie šios kalnų ornamentikos neprisidėjo. Pravažiuojam panašias į piramides uolas. Toliau – tyrlaukiai, matosi sodybos ir smėlynėje besiganantys arkliai. Kylant į kalnus, lietus virsta sniegu ir netgi pradeda pustyti! Keista, beveik visiškai nesimato paukščių! Kartas nuo karto gali pamatyti tiesiog perskeltą kalną – taip įspūdingai išsiraizgę kanjonai. Leisdamiesi nuo tarytum sulipdytų iš atskirų plokščių spalvoto akmens kalnų, pasiekiam įsiterpusį tarp jų Page.

Iš Page Juta važiuojame per Vermilion uolyną (Vermilion cliffs). Pats pavadinimas sako, kad turėtume išvysti ryškiai raudono akmens uolas. Ir tikrai, netrukus įvažiuojame į ruda, oranžine, bordo spalvomis nuspalvintą uolyną, už kurio prasideda unikalus, net 593 kvadratinių kilometrų plotą užimantis Zion nacionalinis parkas (Zion National Park). Esame rusvos, baltos, gelsvos, žalsvos spalvų ir jų atspalvių akmens kalnų apsupty. Kanab miestelis, su rusvo akmens senais ir originaliais namais tarytum papildo gamtovaizdį ir nukelia į kaubojiškus laikus. Kalninės pušys ir kedriniai, atrodo, tarytum dygtų tiesiai iš akmens. Kanjonai stulbina savo formų įvairove. Didžiausiu iš jų teka Virgin upė, kurios žaliame tarp stačių kalnų įsiterpusiame slėnyje užuovėją seniau rasdavo vietinės indėnų gentys. Pravažiuojam beveik 2 kilometrų ilgio tuneliu. Stebina asfalto spalva – ji rausva. Kai kurie kalnai atrodo lyg būtų apjuosti metalo juostom, o kai kurie – tarsi išvagoti linijomis ir kreivėmis, lyg norint juose nubrėžti savotiškas geometrines figūras. Už kiekvieno posūkio atsiveria vis kitoks kalnų paveikslas. Išvažiuojam iš Zion pro dailius La Verkin, Hurricane, Leeds miestelius. Dar ilgai akyse matau ryškiaspalvius Zion kalnus, palikusius man patį didžiausią įspūdį iš visko, kas buvo pamatyta Amerikoje.

Žodis „Las Vegas“ ispaniškai reiškia „pievos“

Pasiekus Nevadą, kalnų kontūrai tampa aptakesni, nebelieka Zion spalvų. Važiuojame skurdokais krūmokšniais apaugusia ir balto smėlio plotais išmarginta žeme. Netrukus pilkai rudų kalnų slėnyje atsiveria didžiausio Nevados miesto Las Vegas panorama. Kalnų viršūnėse boluoja sniegas, aplink vyksta žemės kasybos darbai. Las Vegas nustebina vasariška šiluma.

Ispanų tyrinėtojai 19 amžiuje aptiko tarp kalnų žalią slėnį. Vėliau jame buvo pastatytas mormonų fortas, kuriame apsistodavo aukso ieškotojai. Nors oficialiai Las Vegas paskelbtas miestu 1911 metais, tačiau tikra jo plėtra prasidėjo 1931 metais. Tada įsigaliojo azartinius žaidimus Nevadoje įteisinęs įstatymas ir buvo pradėta statyti gigantiška Huverio užtvanka (taip pavadinta JAV prezidento Herbert Hoover garbei) ir hidroelektrinė per El Dorado kalnų Juoduoju kanjonu tekančią Colorado upę. Statybos darbai buvo baigti 1936 metais.

Einame pėstute apžiūrėti miesto. Gatvėse daugybė įvairių skulptūrų, spalvingų architektūrine prasme ir spalvine gama statinių – didžiulių viena prie kitos prisišliejusių parduotuvių, viešbučių, į kuriuos įėjęs jautiesi tarytum patekęs į atskirą miestą mieste. Toks įspūdis, kad kiekviename pastate yra ir kazino. Išsiskiria gigantiški Ceasors, Palace, Miraže, Belagio viešbučių – kazino kompleksai. Matau Disneilendo pasakų ir Eifelio bokštų, Egipto piramidžių, sfinksų, Amerikos laisvės statulos kitų pasaulio žymių statinių kopijas. Pagrindinę miesto gatvę kirsti galima pereinant ją viadukais, ant kurių nuo šaligatvio užkelia eskalatorius. Yra ir laiptai norintiems pajudėti. Visa pagrindinė gatvė apsodinta palmėmis. Pažvelgti į miestą galima iš viršaus, skrendant malūnsparniu, sėdint atrakcionų parko traukinuke arba paprastame traukinyje, važiuojančiame aukštai virš gatvių iškeltais bėgiais. Įėjus į Cezario (Ceasors) rūmus, galima tapti spektaklio dalyviu, nes kas valandą pradeda judėti ir kalbėti salėje esančios Romos didikų skulptūros. Visą šį šou apvainikuoja Cezario kalba. Įspūdį paliko dirbtinio ežero fontanų šou, skambant muzikai. Daugybė kičo, tortus primenantys pastatai, nuobodžiaujantys žmonės aplink pradeda varginti. Nustebino vaizdai miesto pakraštyje: tiesiog ant šaligatvių palapinėse gyvena žmonės!

Didysis Kanjonas

Iš Las Vego važiuojam Didžiojo Kanjono (Grand Canyon) link. Pakelės viešbučių-kazino reklamos kviečia juose apsigyventi už 19,95 dolerio! Kopiant ir leidžiantis nuo kalnų netikėtai prieš akis išdygsta gigantiškas statinys – Huverio užtvanka ir neįtikėtinai žydro vandens Mead ežeras. Jau įpusėtas statyti milžiniškas tiltas, jungiantis kalnus skirtingose Juodojo kanjono pusėse. Kalno viduje įrengti garažai, skulptūros prie hidroelektrinės vaizduoja čia dirbusius žmones – pagarba jiems. Toliau keliaujame kalnuotąja Arizona pro Kingman, Seligman, Williams miestelius, o už Tusayan miesčiuko sukame 90 laipsnių kampu. Įvažiuojam į Didžiojo Kanjono nacionalinį parką. Keisčiausia, kad kelias eina lyguma, sunku patikėti, kad neužilgo žemė smigs žemyn. Apsistojame prie pušyno prisišliejusiame Grand Canyon miestelyje.

Skubame pamatyti Didyjį kanjoną, saulei leidžiantis. Net neįtariau, ką neužilgo išvysiu – žemė tarytum suplyšta ir atsiveria, apačioje – kalnai ir kanjonai viename gigantiškame darinyje. Saulė uolas nudažo ryškių spalvų gama, kurią paįvairina šešėlių žaismas tarp įvairių savo formomis ir akmens sluoksniais kalnų. Pradedi abejoti, ar vis dar esi planetoje, vadinamoje Žeme. Iš tiesų, ne veltui Didysis Kanjonas įtrauktas į 7 natūralių pasaulio stebuklų (tarp jų – Everesto kalnas Nepale, Viktorijos kriokliai Zambijoje/Zimbabvėje, Australijos Didysis barjerinis rifas, Šiaurės pašvaistės, Paricutin vulkanas Meksikoje ir Rio de Žaneiro uostas Brazilijoje) sąrašą. Kanjonas gigantiškas, jo ilgis siekia 446 kilometrus, o plotis – net 29 kilometrus. Senais laikais jame gyveno indėnų gentys, o naujakuriai apie jį sužinojo tik po pilietinio karo. Oras vaiskus, puikiai matosi kitas kanjono kraštas ir lygumos, prasidedančios už jo! Aplink – beribė erdvė, prieš akis atsiveria vis kiti kanjono kalnų ir uolų kontūrai, paįvairinti skulptūras primenančiais medžių sausuoliais. Keliu, besiremiančiu į stačias tarpeklio sienas, galima nusileisti iki dugne vingiuojančių keliukų (pusantro kilometro žemyn). Tačiau pamačius grįžtančių iš apačios žmonių išsekusius iš nuovargio veidus, praėjo noras tą daryti.

Srauniosios Colorado upės iš čia nesimato, ji teka palei pietinį kanjono kraštą. Kanjoną galima apžiūrėti einant palei jį pėstute arba važiuojant nuo vienos iki kitos apžvalgos aikštelės autobusu. Žalias, mėlynas ir raudonas autobusai apsuka skirtingo dydžio ratą, važiavimo jais mokestis yra įskaičiuotas į parko bilieto kainą.

Nijolė Daujotienė

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.