| Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose.Prieš akis laukia daugiau nei dviejų savaičių roadtrip’as per Ameriką. Sutirpdysim visus per vasarą sunkiai uždirbtus pinigėlius, bet užtat turim susidarę visai neblogą maršrutėlį, tai turėtume pamatyti gerą gabalą Amerikos. |
| Kelionę pradėjom nuo Salt Lake City. Pačiame mieste aplankėm Trolley Square – vieną didesnių prekybos centrų, įrengtą senoviniu stiliumi, tokia a lia senovinė traukinių stotis. Nu visai gražzu, bet nieko ypatingo. Paskui dar nuvažiavom iki Temple Square, kur įsikūrusios krūvos maldos namų – matyt, idealus tikinčiųjų kampelis, kuriame gausu visokių fontanų ir gėlynų – beveik rojus:) Paskui pasukom link Great Salt Lake – pačio ežero. Turiu prisipažinti, kad tikėjausi visiškai kitokio vaizdo. Buvau pasiruošsus maudymuką ir rankšluostėlį, bet kai atvažiavom, tai pamačiau vaizdą, panašų į dykumą:D Kažkada ežeras gal ir turėjo paplūdimius, o dabar iki vandens turėjom eiti tikrai ne mažiau kaip kilometrą ir viskas aplinkui TAIP siaubingai sausa ir pakeliui pilna druskos vamzdelių:) Nežinau, ar tai vadinama stalaktitais ar stalagmitais. Ragauti nebandžiau – pabijojau:) Nes kvapelis aplinkui tvyrojo tikrai nekoks.Išsitepliojom batus šlapiu smėliu, kol nusigavom iki pats vandens. Bet ten tokia paslaptinga vieta. Eini ir baisu eiti iki pat krašto, nes, atrodo, susmigsi bet kur iki kaklo. Vietomis pilna negyvų paukščių. Ir panašu, kad jie negyvi jau kurį laiką. Bet taip masiškai – koks 50 paukščių vienoj vietoj. Ir, aišku, palei žemę pilna mažyčių musyčių, tai toks nelabai jaukus įspūdis. Tai į vandenį nei kojos, nei piršto, nei dar ko nors tikrai nesinorėjo kišti, tai maudymukas liko sausas ir švarus:) Dabar žinosiu, kas yra Salt Lake’as, nes, kaip jau minėjau, vaizduotėje turėjau kitokį paveikslėlį:)Kitą dieną, pervažiavę visą Jutą ir Wyomingą, atsidūrėme South Dakotoje. Nuvažiavom apie 1500 mylių. Padauginkim beveik iš dviejų ir žinosit, kiek tai yra kilometrų. Velniškai daug:) Wyomingas mus pasitiko lietumi ir šalčiu. Brrr. Seniai dėvėjom striukes, tai baisiai keista buvo visą dieną su jomis pravaikščioti. Bet mums rašė draugai, kad šiuo metu kažkoks uraganas į šiaurinę Ameriką įsisuko, tai gali būti, kad lietus mus lydės iki pat Čikagos. Tikrai labai nefaina važiuoti per lietų:/Pietinėje Dakotoje mūsų tikslas buvo Mount Rushmore su prezidentų galvomis. Nors ir per lietų, bet vis tiek iki jų nusigavom. Eilinį sykį teko susimokėti už parkingą, bet kadangi tiek daug važiavom, tai nepagailėjom pinigėlių ir neužilgo jau staipėmės prie Vašingtono, Džefersono, Ruzvelto ir Linkolno:) Tikrai neįtikėtina, kad uoloje galima iškalti kažką panašaus. Tikrai wow. Matėm pradinį skulptūros maketą, tai planas buvo kur kas didesnis – visi prezidentai buvo su švarkais ir matėsi jų rankos, bet, matyt, statybų eigoje susivokė, kad neįmanoma tiek visko padaryti, ar šiaip bijojo dar daugiau uolą sprogdinti, nes juk jei po ilgų metų darbo viskas sugriūtų, tai tikrai būtų siaubingai gaila. Žodžiu, nusprendėm, kad tai yra objektas nr.2, kurį reikia pamatyti Amerikoje:) Pirmą vietą skiriam Laisvės statulai – tikimės, kad pamatysim;)
Numynėm 2300 mylių ir pagaliau pasiekėm Čikagą. Daug vilčių krovėm į šitą miestą, o jis, parazitas, mus pasitiko siaubingu lietumi. Nuo pat ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro pylė kaip išs kibiro – grynai vandens siena. Tikrai ne pačios geriausios sąlygos ramiai apžiūrinėti miestą. Iš rajono, kuriame apsistojome iki Downtowno autobusu su persėdimais važiavom apie pusantros valandos, tai jau galvojom nugrybausim kažkur. Bet, atrodo, atsidūrėm ten, kur ir reikėjo. Labai gerai, kad iš vakaro truputį pasiknaisiojom internete, ką reikėtų pamatyti Čikagoj, tai iš suplanuotų 10 objektų pamatėm gal kokius 5, bet turint omenyje, kokiu oru vaikštinėjom, tai padarėm tikrai labai didelį žygdarbį;) Kaip smagu buvo pozuoti be skėčio:) Nuotraukos per 3 sekundes:) Pirmiausia atsidūrėme prie Navy Pier uosto/pakrantės, tai baisiai apsidžiaugėm, kad ten buvo stogas. Ir net maisto:) Bet aš tiesiu taikymu bėgau į tuliką prie rankų džiovintuvo ir smagiai su vėjeliu džziovinau kojines ir batus. O ką man daryt, taigi šlapia.. Paskui lietutis gal šiek tiek aprimo, bet turbūt tik 3-4 minutėms, tai kol nusikasėm iki Michigan Avenue, tai vėl pradėjo be perstojo pilti. Taip ir nesupratau, kuris tiltas pasikelia, kad praplauktų laivai: ar tas, kurį fotografavau, ar tas, ant kurio stovėjau:))) Bet nors ir labai šlapia, vis tiek gražu. Dangoraižiai tikrai šimtą kartų gražesni nei Los Andžele. Ir šiaip jie ne vien stikliniai, bet ir betoniniai. Ir šiaip, pasirodo, miestas yra dviaukštis. Pirmame aukšte visa metro sistema, tai labai keista, toks a lia požemis, bet juo einant pro plyšius matosi viršuj esantys dangoraižiai ir šiuo atveju pylėsi vanduo. Kaip iš kokio siaubo filmo. Taip pat visai netikėtai priėjom dangoraižius – kukurūzų burbuoles. Buvau visai pamiršus, kad jie čia tokie yra, bet pasukom iš už kampo ir žiūriu – va:) Apatinėse pastatų dalyse vien automobilių parkavimo vietos, o viršuj, matyt, jau gyvenamieji plotai, nes matėsi balkonuose džiūstantys rankšluosčiai ir kiti panašūs objektai:) Tikrai labai norėčiau Čikagoje atsidurti saulėtą dieną ir pasiimti vieną iš architektūrinių ekskursinių turų, nes gražių pastatų – gyva galybė: su gražiom palangėm prie kiekvieno lango, šiaip namai skirtingų aukščių ir stilių, vieni su kitais suklijuoti, ir dar pilna visokių keistenybių. Man atrodo, „betono džiunglės“ yra labai tinkamas apibūdinimas Čikagai:) Millenium Park. Turbut įdomiausias objektas ten yra pupelės formos meninė instaliacija, ar kaip tai įvardinti. Neįsivaizduoju, kaip tokį daiktą pagaminti. Ir iš ko:) Labai įdomu buvo po tą pupelę palandžioti, o svarbiausia – ten buvo sausa:) Parkas per lietų yra visiška kiaulystė, nes fontanai nebeatrodo tokie įspūdingi, kokie turėtų būti, kai viskas aplink sausa:] Ir nuo visų tų čiurlenimų ir tekėjimų norisi sysiu:)) Ir taip visą dieną:) Košmaras. LABAI tikiuosi, kad kiti miestai mus pasitiks sausai:) Ugnė Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais. |