| Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pitsburgas buvo mūsų pirmas rimtesnis sustojimas po Čikagos. Pasiskyrėm gerą pusdienį, tikėdamiesi pamatyti KAŽKĄ. Neturėjom nei miesto plano, nei žinojom, ko ieškoti. Tai, tiesą sakant, nieko gero ir neradom:)) Pačiame centre yra visai įspūdinga veidrodinė aikštė su keliom skulptūrom ir didžiuliu fontanu aikštės viduryje. Jau rašiau apie fontanų grožį Amerikoje. Pitsburgo fontanai neatsilieka nuo kitų. Vėliau vaikščiodami po miestą |
| atradom ir daugiau jų. Iš tikrųjų Pitsburgas man ir įsiminė kaip fontanų miestas, nes ten visokių parkų ir skverelių ant kiekvieno kampo, ir visuose bent po vieną fontaną:) Ir, be abejo, krūvos gėlynų. Gėlynuose krūvos širšių ir kitokių vabalų, bet vis tiek esmė tame, kad miesto centrinės vietos tikrai labai tvarkingos ir gražios.Tačiau, paėjus dvidešimt žingsnių gilyn į miestą, pasimatė negyvi paukščiukai gatvėse ir miegantys benamiai ant suoliukų – kitaip sakant, atsivėrė nešvarioji miesto pusė. Tai susidarė toks miesto bardako įspūdis, bet iš tikrųjų visuose miestuose daugmaž ta pati situacija, tik Pitsburgas vienas iš mažesnių, tai jame viskas vienoj vietoj, todėl tas skirtumas juntamas.Pasitarėm ir nusprendėm, kad greičiausiai neužskaitom Pitsburgo ir nelabai verta buvo jam atiduoti tiek laiko. BET. Vis tiek ten buvo keli gražūs architektūriniai objektai, tai iš bėdos geriau negu nieko. Ir dar turėjom progos ramiai pasėdėti ant suoliuko, sukramsnoti po spurgą ir skaniai išlaižyti braškinį ir vanilinį kokteilius. Taip kad miestas lieka su klaustuku. Mums grįžus pasiimti automobilio iš parkingo, sargas pradėjo vardinti kažkokius atseit labai garsius miesto muziejus, bet, kaip supratom, išskyrus juos daugiau ko ir nebūtų galėjęs pasiūlyti.Vašingtonas. Nors ir JAV sostinė, bet dar vienas miestas parazitas, kuris pasitiko mus lietumi. Bet nieko tokio, skėtis ir striukytės visada dėl viso pikto paruoštos, tai greit susirinkom visas šmutkes ir pradėjom žiūrinėti, kas ir kaip. Aišku, eilinį syki buvom be žemėlapio, tai nežinojom, nuo ko pradėt ir į kurią pusę eit. Bet, mūsų laimei, tokiem kaip mes yra rodyklės:) Tai visų pirma nusigavom iki Kapitolijaus. Bijau pasirodyt kvailai, bet ten yra kažkas panašaus į Kongresų rūmus, ane? Žodžiu, pusė pastato aptverta ir pilna apsaugos, tai mes ten pakraščiukais pasisukinėjom ir nusprendėm judėti toliau. Beje, baigėsi lietus:) Bet užtat likusią dienos dalį buvo siaubinga tvankuma, tai vis tiek vaikščiojom šlaputėliai. Mašiną buvom palikę netoli obelisko, kuriame yra Vašingtono memorialas, tai jau buvom beeiną link jo atgal, kai visai netyčia pamačiau ant žemės besivoliojantį žemėlapį! Kiek laimės buvo:) Bent jau akys atsivėrė, kas ir kaip ir kur yra mieste. Tai toliau pasukom link Baltųjų Rūmų. Reikėjo gabaliuką paeit, bet gi pamatyti būtina. Suradom visai lengvai. Aišku, radom viską aptverta aukšta tvora ir vėl visur pilna apsaugos. Bet aš tikiu, kad kuriam nors langely pro plyšį galima įžiūrėti prezidentą:))) Ir dar mano didelei laimei visur strikinėjo voveriukai:) Gerai jiems, strikt ir jau kitoj tvoros pusėj. Ir mentai jų negaudo:)Aišku, visam Vašingtone pilna memorialų visokių karų aukoms ir dar po memorialą ir po gatvę kiekvienam prezidentui, tai realiai per vieną dieną visko apeiti vis tiek neįmanoma, tai pasirinkom aplankyti Linkolno memorialą, nes mum pasirodė žinomiausias. O iki jo, pasirodo, ilgas kelias:) Nuo pat obelisko iki to pastato, kuriame sėdi didžiulė Linkolno statula, yra toks pats didžiulis ir ilgas baseinas, tai mes palei jį ėjom ir ėjom, kol atėjom:) Tada truputį pailsėjom, nes statula jau matėsi, bet norint patekti prie pat jos reikėjo užlipti dar kokį šimtą laiptelių. Nu gal mažiau:) Bet vis tiek daug. Užlipom. Prie statulos negalima nei valgyti, nei gerti, nei rūkyti, nei garsiai kalbėti. Parašyta “Please respect this place”:) Taip keista, kai beveik tyloj čeksi fotoaparatai ir visi bado pirštais tai į koją, tai į švarko atlapą, tai į apgamą ant Linkolno skruosto.Paskui vėl pradėjo lyti, tai truputį pasitrynėm kažkokiam parkely, pilnam kareivių statulų. Ir ten dar buvo parašyta “Freedom is not free”, tai man tokia graži ir teisinga mintis pasirodė. Ir galiausiai dar savo rastame ir jau sumirkusiame žemėlapyje susiradom Džefersono memorialo vietą, bet jis pasirodė esantis taip toli, kad tiesiog nuėjom iki to taško, iš kurio galėjom jį pamatyti iš tolo. Manau, kad Vašingtono miestui galim dėti didelį pliusą, nes išspaudėm tiek, kiek galėjom. Bet tokiam mieste gyventi nenorėčiau, nes jis toks šaltas ir nepasakyčiau, kad jaukus. Vienas didelis muziejus:)
Baltimorė. Bent jau aš apie šį miestą nežinojau absoliučiai nieko, tik prieš tai, planuojant maršrutą internete, mačiau kelias miesto nuotraukas, tai užsigeidžiau nuvažiuoti ir kelionės plane pasižymėjau kaip tarpinę stotelę tarp Vašingtono ir Filadelfijos. Atrodo, neprašoviau:) Miestas – uostas. Klaidžiojant ten buvo daug asociacijų su Klaipėda:) Visa laimė, kad diena pasitaikė neįtikėtinai saulėta, tai net širdy buvo geriau. Po to skaičiau truputį, tai, pasirodo, didžiausias miestas Merilendo valstijoj. Nežinau, man tai ganėtinai mažas miestas pasirodė, bet kad valstija nedidelė, tai, matyt, todėl ir mastai skiriasi. Mieste buvo iškabinti centro žemėlapiai, tai susigaudyti buvo paprasta. Laiko turėjom nelabai daug, nes po pietų dar laukė Filadelfija, tai turėjom neužsibūti. Visų pirma nusigavom iki miesto rotušės. Kaip tik užtaikėm į Korėjos festivalį, tai aikštėj po truputį rinkosi daug mažų siauraakių žmogeliukų, tai mes, kad labai neišsiskirtume iš minios, pasukom link uosto:) Uostas tikrai labai gražus, toks truputį senovinis, nors iš jo matosi miesto dangoraižiai, bet viskas savotiškai dera. Smagu būtų ten praleisti daugiau laiko. Pavaikščiojom ten, pažiūrinėjom į visokius laivus, nes iš kiekvieno jų padaryti muziejai. Tas, kuris matosi nuotraukoje, berods yra paskutinis likęs sveikas po Pearl Harboro. Bet į muziejus nelindom, nes norėjosi kažko aktyvesnio:) Pamatėm laivelių nuomą. Mažas dvivietis elektrinis laivelis – 12 dolerių už pusvalandį, tai susigundėm ir jau netrukus su liemenėm, kad netyčia nepaskęstume, sėdėjom jo viduje. Kažin ar veikla gavosi aktyvesnė nei ėjimas į muziejus, nes laivelis lėtesnis negu vandens dviratis:) Bet vis tiek buvo labai smagu. Prasukinėjom ratais ten po pakrantę, nes buvo pasakyta, iki kur galima plaukti, o kur negalima, nes kaip tik tuo metu vyko baidarių varžybos, tai gavom tokį mažytį plotelį. Vairas – pagaliukas, kuris laikosi kokiais šešiais varžteliais, iš kurių keturi bebaigią iškristi:) Gavę daug saulės į veidus ir kupini gerų emocijų susėdom atgal į mašiniuką ir visai greitai atsidurėm Filadelfijoj:) Filadelfija. Pasitiko mus truputį apsiniaukusi, bet graži iš tolo. Man tikrai labai patiko Filadelfijos dangoraižiai – kitokie, nei matėm Čikagoj, Detroite ar Pitsburge. Buvom girdėję, kad geriausi dalykai, matyti Amerikoje, yra Didydis Kanjonas ir Filadelfija, tai buvo labai įdomu pamatyt, kas čia tokio ypatingo. Ir tikrai nenuvylė. Visiškas stilių mišinys, pilna visko, nežinai net, nuo ko pradėti, nes norisi pulti į kiekvieną pusę. Mišraininis miestas, bet kažkaip įsižiurėjom į žemėlapį ir pradėjom po truputį judėti. Pirmiausia nuklydom į Shopping rajoną, tai jame turbūt milijonas žmonių su pirkinių maišais, garsių vardų parduotuvės ir t.t., verdanti dalis. Bet kadangi ten nieko įdomaus, išskyrus parduotuves, nėra, tai judėjom kita kryptimi. Mieste vėl radom kelis gražius fontanus ir krūvas visokių keistų ir įdomių skulptūrų. Pavyzdžiui, eini ir vidury aikštės stovi didelis lygintuvas:)) Taip sakant, matosi, kad žmonės “prie meno”. Susiradom Filadelfijos Chinatown’ą. Jų yra beveik visuose miestuose, bet prieš tai esam buvę tik San Francisko Chinatown’e, tai vis turėjom su kuo lyginti. Esantis San Franciske žymiai didesnis, nes čia išsiplėtęs vos per 3 ar 4 gatves, tai toks mini Chinatown’as. Bet užtat papuolėm į kažkokį rudeninį kinų karnavalą, tai tos kelios gatvelės buvo pilnutėlės žmonių (aišku, daugiausia vaikų) ir buvo visokie drakonų šokiai pokiai. Tikrai smagu:) Ir įspūdingas reginys. Tik siaubingai dvokė žuvim, tai vienas minusas:) Bet šiaip tikrai labai patiko, tai net grįžom antrą kartą į tą pačią vietą. Didelis pliusas Filadelfijai:) Ugnė Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais. |