Galima atostogas planuoti visus metus, o galima atostogas susiplanuoti ir likus savaitei! Tad šį kartą netikėtos atostogos jau čia pat! Užmatėme puikias lėktuvų bilietų kainas į Italiją (Bergamą) užsakomaisiais reisais. Tad, pasinaudoję proga, griebėme bilietus geromis kainomis nieko nelaukus! Kitas svarbus žingsnis buvo pasirinkti kelionės kryptį, ką norime pamatyti, ką norime aplankyti. Tikrai taip, norėtume apkeliauti kuo daugiau, gal net ir visą Italiją? Bet šį kartą apsiribojome maršrutu: Bergamas – Milanas – Genuja – Levantas – Cinque Terre miesteliai (5 kabančios žemės) – Piza – Florencija – Venecija – Verona – Gardos ežeras – Bergamas. Plius minus apskaičiavus, kiek kur ką apžiūrinėsime, pasirinkome miestus, kur nakvosime. Viešbučius šį kartą išsirinkome patys, tad nakvynes (Bergame, Genujoje, Levante, Florencijoje, Venecijoje ir miestelyje prie Gardos ežero) užsisakėme su pusryčiais ir su vieta automobiliui. Vieta automobiliui buvo reikalinga tam, kad būtų saugu jį palikti, kadangi keliauti Italijoje pasirinkome ne traukiniais, bet nuomotu automobiliu.

Į Bergamą atvykome jau vakare, apie 19:30 val. vietos laiku. Pasiėmę automobilį iš nuomos punkto keliavome link viešbučio Bergamo centre. Tik nepamirškite turėti navigacinės sistemos, kadangi tai didžiausias pagalbininkas svečiame krašte norint pasiekti pasirinktus kelionės taškus. Viešbutį pasirinkome Žemutinėje miesto dalyje. Tad vietiniame restoranėlyje gardžiai pavakarieniavę, lėkėme ilsėtis, nes kitą rytą laukia daug vaikščiojimo ir gražių vaizdų!

I-oji diena (Bergamas – Milanas – Genuja)

Rytas Bergame buvo apniuręs ir ūkanotas, bet tai visai neatbaidė užlipti į Aukštutinį Bergamo miestą, nes nuo ten atsiveria puikus vaizdas į kalnus ir žemutinį miestą. Tik šį kartą per rūką, deja, net kalnų ir horizonte stūksančių miesto namukų išvysti nepavyko. Tačiau Aukštutinis Bergamas – tai lyg viduramžių miestelis, kuriame nepraleidome progos aplankyti Piazza Mercato della Scarpe (liet. k. Batų turgaus aikštė), San Pankracijaus aikštę (it. k. Piazzetta Sant Pancrazio), Piazza Vecchia (Senoji Bergamo aikštė), kurioje gausu kitų įdomių ir garsių objektų. Šį kartą ilgesniam laikui apsistojome pastarojoje aikštėje, nes čia, aikštės centre, trykšta Alvise Contarini fontanas, stovi 52 m aukščio Varpinės bokštas, kuris yra tikras viduramžių simbolis. Į šį bokštą galima užkilti, bilieto kaina 3 €, tad mes taip ir padarėme. Vaizdas turėjo būti labai gražus, bet per rūką teko pasidžiaugti tik arčiau matomais objektais. Tad jeigu kelionės metu nutiktų ir jums, kad miestą apgaubęs rūkas, geriau nelipkite į bokštą ir pinigėlius pataupykite kitiems objektams :) Šalia Varpinės bokšto yra XIV a. rūmai – Palazzo del Podesta Veneto, čia įsikūręs Bergamo universiteto Užsienio kalbų ir literatūros fakultetas, o pirmame jo aukšte glaudžiasi du jaukūs restoranai. Rytinėje aikštės pusėje spindi Naujieji rūmai (it.k. Palazzo Nuovo), pradėti statyti dar XVI a. pradžioje, kaip miesto Rotušė, bet dabar juose įsikūrusi Angelo Mai viešoji biblioteka (it. k. Biblioteca Angelo Mai Civica). Priešais Naujuosius rūmus stovi Bergamo miesto perlas – Palazzo della Ragione – nuostabūs teisingumo rūmai. Prie Palazzo della Ragione portiko stovi žymaus italų poeto Torkvato Taso (it.k. Torquato Tasso) statula, o po juo slepiasi gan įdomus saulės laikrodis. Netoliese stūkso Katedros aikštė (it.k. Piazza del Duomo). Tai dar viena senojo miesto vieta, kuria neįmanoma nesižavėti. Aplink ją supasi dar kita katedra, bazilika, koplyčia ir kt. Apžiūrėję šiuos objektus, dar šiek tiek paklaidžioję po viduramžių gatveles, leidomės į žemutinį miestą link automobilio ir lėkėme iki kito savo taško – Milano!

Milanas – tai mados sostinės vardu vadinamas Italijos miestas. Čia nusprendėme aplankyti tik kelis objektus, kadangi automobilio stovėjimas miesto centre nėra pigus reikalas. Pirmiausiai aplankėme visų žinomą Duomo katedrą (Duomo di Milano). Čia pirkome bilietą į katedros vidų, terasą bei šalia esantį archeologijos muziejų. Tokio bilieto kaina 10 € žmogui. Įspūdingai atrodo ne tik iš išorės, bet ir viduje, o ką kalbėti apie vaizdą ant katedros terasos. Pasaka! Neverta pasakoti daug, nes tai reikia pamatyti! Pagrindinėje miesto aikštėje puikuojasi ir įspūdingai atrodanti Viktoro Emanuelio galerija (Galleria Vittorio Emanuele II), kur dabar įsikūręs prabangus parduotuvių pasažas su stikliniais skliautais.

Į Genujos miestą atvykome vakarop, apie 20 val. vietos laiku, tad po kvapą gniaužiančios dienos kritome į lovą ilsėtis ir Genujos miestą ruošėmės apžiūrėti kitą dieną.

II diena. (Genuja – Levantas)

Išaušus saulėtam rytui, nuo Genujos traukinių stoties (nes netoliese buvo įsikūręs mūsų viešbutukas) traukėme pasilepinti saulės spinduliais po Genujos miestą – svarbiausią prekybinį uostą.
Ką išvydome čia?
La Lanterna – Genujos švyturys yra miesto simbolis, nepakitęs nuo 1543 m. Istorija teigia, kad šis 117 m aukščio švyturys yra seniausias iki šių dienų veikiantis švyturys pasaulyje. Iš jūros jis matomas net už 30 km. Tačiau jį pamatėme tik iš toliau, nes tą dieną įėjimas į švyturį buvo uždarytas.
Boccaddasse – istorinis Genujos pakrantės rajonas, dažnai vadinamas senųjų jūreivių rajonu. Čia mirguliuoja įvairiaspalviai autentiški namukai ir švartuojasi spalvingi laiveliai.
Palazzo Reale – Karališkieji rūmai – tai buvusi Savojos karalių rezidencija.
Genujos akvariumas – į jį neužsukome, nes bilietas nėra pigus, o jau esame kitose šalyse lankęsi panašaus stiliaus akvariumuose.
Jūreivystės muziejus, kuriame galima apžiūrėti įdomius ir didžiulius Viduržemio jūroje plaukiojusius laivus bei apžiūrėti povandeninį laivą iš vidaus.
Pamatyti galima ir bene žymiausią Genujos bažnyčią – San Lorenco katedrą, kurios stilius yra romaninis-renesanso.

Patarimas keliaujantiems ne tik Genujoje, bet ir visoje Italijoje – būkite atsargūs su savo daiktais, nepalikite nė sekundei jų be priežiūros, nes gali nutikti taip kaip mums – užpuolė Genujos „piratai“ ir rankinuką paėmė iš automobilio! Visa laimė, kad kol kuitėmės prie automobilio bagažinės, išgirdome, kaip trinktelėjo mašinos durelės, tad pagriebus vagį (Genujos „piratą“) susigrąžinome savo daiktus (rankinuką su visais dokumentais ir pinigais). Būkite atsargūs!!!!

Na, o po nuostabios dienos Genujos pakrantėje ir po įvykių su „piratais“, sėdome į automobilį ir ilgais serpantininiais keliais keliavome į Levanto miestelį, kuriame laukė nakvynė ir kalnų spalvingieji miesteliai! Levanto miestelį apžiūrėjome vakare, pasivaikščiojome prie ošiančios jūros ir naktinių miesto šviesų. Šis miestelis garsėja kaip banglentininkų miestelis, į kurį sezono metu suplaukia bangų mylėtojai net iš kaimyninių šalių.

III diena. (Levantas – Cinque Terre – Levantas)

Levanto miestelį kaip apsistojimo vietą pasirinkome dėl to, kad tai patogi ir nebrangi vieta apsistoti lankantiems šio regiono traukos centrą – „Cinque Terre“ regioninį parką. Pailsėję ir išsimiegoję po kelionės, perkame „Cinque Terre“ dienos bilietą (bilieto kaina 12 €/asm.) ir traukiame žvalgytis po apylinkes.

„Cinque Terre“ – tai regioninis parkas šalia jūros pakrantės su penkiais ant uolų stūksančiais žvejų spalvotais kaimeliais. Įsėdus į traukinį savo kelionę pradedame nuo labiausiai į rytus nutolusio kaimelio – Riomaggiore. Išlipus iš traukinio ir perėjus tunelį, vedantį į kaimelį, išvystas vaizdas lyg pribloškia prie sienos :). Pastelinių spalvų nameliai nuo uolų besileidžiančiais takeliais tiesiai į nedidelę įlanką… Siauromis gatvelėmis ir iš kalne išskaptuotais laiptais užlipame ant jūros kranto pūpsiančios uolos, kur vaizdas triskart daugiau pribloškia nei pirmasis susidarytas įspūdis! Jūros mėlynumas ir pastelinės spalvos susuka galvas visiškai, bet pakeliui patraukiame link miestelio centro, kuriame yra viena pagrindinė gatvė pėstiesiems, automobilių eismas yra draudžiamas. Tad į šį 5 miestelių regioną niekas nerekomenduoja keliauti su savo transportu.

Visus penkis kaimelius jungia pakrante vingiuojantis pėsčiųjų takas. Bene pats populiariausias ir trumpiausias eina nuo Riomaggiore iki kito kaimelio – Manarola ir vadinamas įsimylėjėlių keliu (Via dell‘Amore), kur kelionė nuo vieno miestelio iki kito trunka vos 30 min. Tačiau labai gaila, nes tuo metu buvome įspėti, jog dėl naktį praūžusio stipraus lietaus ir vėjo, šis takas yra uždarytas. Tad savo kelionę tęsiame traukiniu ir pavažiuojame vieną stotelę (kelionė trunka vos 5 min., o gal ir trumpiau).

Manarola kaimelis panašus į pirmąjį, tik yra šiek tiek erdvesnis ir gali pasigirti puikia apžvalgos aikštele. Pasižvalgę po Manarolą, keliaujame į dar vieną kaimelį – Corniglia. Čia traukinys sustoja stotyje visai šalia jūros, iki jos – pora šimtų metrų. Kaimelis yra vienintelis esantis aukščiausiai virš jūros lygio, tad jį pasiekti reikia įveikti 377 laiptelius. Tik šį kartą nusprendėme su „Cinque Terre“ dienos bilietu pasinaudoti ir autobuso pervežimo paslauga. Tad iki miestelio nukeliavome greičiau autobusu, pasižvalgėme po jį, nusileidome iki jūros, na ir iki stoties grįžome lipant laipteliais (377 laipteliais) žemyn!

Kita stotelė – Vernazza. Šis miestelis panašus į jau lankytus Manarola ir Riomaggiore. Didelė aikštė šalia uosto apstatyta restoranų staliukais, klega turistai. Jame ragaujame itališkas picas ir gardžią kapučino kavą! Nedidelis molas leidžia pasigrožėti pakrante iš arti. Visuose kaimeliuose yra nuorodos į tam tikras vietas lipti ant kalno ir kaimelius apžiūrėti iš kalno viršūnės, o nuo ten taip pat atsiveria nuostabus vaizdas.

Na, ir sėdus į traukinį pasiekiame paskutinį kaimelį – Monterosso al Mare. Šis kaimelis primena labiau kurortinį miestelį, jis yra didesnis nei kiti 4 apžiūrėti, čia pasivaikštome po pakrantę ir sėdame atgal į traukinį ir lekiame link namų Levanto miestelyje.

IV diena (Levantas – Piza – Florencija)

Ketvirtoji diena prasideda sočiais pusryčiais Levante ir serpantiniais keliais leidžiantis link Pizos miesto, kur mūsų laukia stebuklų laukas su Pizos bokštu! Taip taip, norėjome išsiaiškinti, ar tikrai jis toks pasviręs kaip visi kalba! Atvykus ir pigiai pasistačius automobilį mus sužavi jau iš tolo matoma Pizos bokšto viršūnė! Tai bent! Nors ir kovo mėnuo, bet turistų tikrai nemažai! Visi laiko, stumia, liečia ir visaip kitaip fotografuojasi su žymiuoju bokštu! Į bokštą galima užkilti ir pasižvalgyti po Pizos miesto panoramą, bet mums užteko bokštu pasidžiaugti iš išorės. Stebuklų lauke taip pat galima pamatyti ir aplankyti romaninę XI a. katedrą (Duomo), krikštyklą. Be to, čia yra Campo Santo kapinės.

Toliau bandome pasiekti Florenciją – nuostabaus Toskanos regiono sostinę, kuri yra viena seniausių ir gražiausių miestų ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Čia liekame nakvynei, tad palikę daiktus viešbutyje pirmiausiai patraukiame į Mikelandželo apžvalgos aikštelę, kuri yra visai netoli. O nuo čia atsiveria nuostabus Florencijos miesto vaizdas! Štai ten, rodos, visai netoliese, pūpso katedra su milžinišku kupolu, štai ten toliau matyti kiti žinomi objektai. Leidžiamės nuo kalno ir einame palei upės pakrantę link senamiesčio. Čia grožimės senuoju tiltu (Ponte Vecchio) – didžiausią dėmesį patraukia ant tilto pastatyti namai. Na o pačiame tilte įsikūrusios parduotuvėlės ir kavinukės. Senasis tiltas yra vienintelis Florencijoje, kuris nenukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Užsukame ir į Vekjo rūmus (Palazzo Vecchio) – tai muziejus, kuris eksponuoja įvairius meno kūrinius – freskas, skulptūras, drožinius, gobelenus. Jame saugomi Donatelo, Mikelandželo, Bronzino ir kitų garsių menininkų darbai. Toliau pajudame prie Palazzo Vecchio – viduramžių miesto rotušės. Šalia jos yra Piazza della Singoria – ko gero žymiausia Florencijos aikštė. Pasižvalgę po Signoria aikštę pajudame Proconsulo gatve link Duomo aikštės, kurioje stovi Florencijos absoliučiai privalomas aplankyti objektas – Santa Maria del Fiore katedra. Prie jos prieiname iš galo ir, dar nė nepamačius priekio, mus iš karto apstulbina jos dydis. Iš kitos pusės ji atsiveria dar gražesniais raštais ir savo dydžiu! Aikčiojame iš nuostabos! Na o vėliau leidžiamės klaidžioti po Florencijos miesto gatveles ir grožėtis ne tik nuostabiomis bažnytėlėmis, arka, aikštėmis, bet ir užsukame paragauti itališkos lazanijos bei gardaus itališko tiramisu deserto!

V diena. (Florencija – Venecija)

Iš Florencijos pajudame 10 val. ryto ir per truputį daugiau nei 3 val. pasiekiame kitą savo kelionės tašką – Veneciją! O taip! Garsioji Venecija! Kadangi mes atvykome automobiliu, tad viešbutį pasirinkome prie traukinių stoties, kur šalia viešbučio yra privati automobilių stovėjimo aikštelė. Beje, keliaujant po Italiją, reikia nepamiršti, jog važiuojant mokamais keliais (autostrada) reikės mokėti pinigėlius, o kaina priklauso nuo kilometražo. Tad nepamirškite, kad nėra pigus malonumas keliauti automobiliu, nebent pasirinksite nemokamus kelius, tačiau keliausite šiek tiek ilgiau :)

Įsikūrus viešbutyje lekiame į saulės spinduliais pasipuošusią ir išsvajotąją Veneciją! Čia nieko nelaukus traukiame fotoaparatus ir pyškiname viską! Kiekvieną gatvelę, kiekvieną kanalą, nes čia – pasaka! Plaukiojančios gondolos, laiveliai, vandens taksi, gatvelėse prie vandens įsikūrusios jaukios kavinukės ir restoranėliai, siauros gatvelės… Kas gali būti romantiškiau! Vaikštome apsvaigę nuo viso šio grožio! Ką pamatėme Venecijoje – tai Šv. Mergelės Marijos sveikatos bazilika, Didysis kanalas (Kanalo forma primena S raidę, jo ilgis – 3 800 m), Atodūsių tiltas, Šv. Morkaus bazilika, Šv. Morkaus aikštė (Venecijos centras ir didžiausia miesto aikštė, pastatyta IX a. Jos pašonėje yra daugybė garsių pastatų: Šv. Morkaus bazilika, Archeologijos muziejus, Dožų rūmai ir kt.), galbūt pamatėme ir dar kitus garsius objektus, bet bala nematė, jų pavadinimų neatsimenam, nes viskas Venecijoje labai gražu!

Dienos pabaigoje nusprendėme, kad mes įsimylėjome VENECIJĄ!

VI diena (Venecija – Verona – Peschiera del Garda (Gardos ežeras))

Šią dieną skiriame garsiajai Veronai, kur aplankome romėnų amfiteatrą, arba Arena di Verona – tai trečias pagal dydį tokio tipo amfiteatras. Taip pat užsukame į Šekspyro gerbėjų būtinai aplankomą vietą – Džiuljetos namą. Casa di Giullieta (23 Via Cappello) yra garsusis Džiuljetos balkonas, pro kurį Romeo lipo pamatyti savo mylimąją. Įdomu tai, jog šis daugiausia turistų dėmesio sulaukiantis balkonas buvo įtaisytas tik siekiant pritraukti daugiau turistų. Deja, bet čia mus nuvylė šis išpuoselėtas, išdainuotas objektas.

Taip pat apsilankėme Piazza Erbe. Tai yra pagrindinė Veronos miesto aikštė, kurioje šurmuliuoja turgus jau daugiau nei 2000 metų. Veronoje dar spėjome ir gardžiai suvalgyti itališkų ledų!

Toliau keliaujame prie didžiausio Italijoje esančio ežero, kur atsiveria nuostabus vaizdas. Apsistojome Peschiera del Garda miestelyje, kur kitoje eženoje pusėje stūkso milžiniški kalnai su snieguotomis viršūnėmis. Čia mėgavomės ramiu pasivaikščiojimu po miestelį bei nuostabiais vaizdais.

VII diena (Peschiera del Garda – Sirmione – Bergamas – Vilnius)

Išaušus paskutinei kelionės dienai, keliaujant link Bergamo oro uosto, užsukome į Sirmione miestelį, kur yra Castello Scaligero pilis, Grotte di Catullo griuvėsiai, pavaikštinėjome siauromis gatvelėmis, kur gausu kavinukių ir parduotuvėlių.

Pasilepinę gražiais vaizdais, toliau traukėme automobiliu į Bergamo oro uostą ir, deja, atgal namo.

100 % sakome, kad kelionės maršrutą, kelionės laiką ir visus aplankytus objektus pasirinkome puikiai! 7 naktys ir dienos Italijoje buvo pačios nuostabiausios!

Gintarė

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.