Idėja aplankyti Berlyną, užklupo labai netikėtai. Naršant socialiniame tinkle Facebook už akių užkliuvo rudens autobuso bilietų išpardavimas. Pasidomėjus plačiau, nusprendėme keletą dienų paskirti tradicija tapusiai rudens kelionei. Aišku, neilgai, bet pakankamai įspūdžių palikusiai.

Nusprendėme vykti rugsėjo gale. Pasirinkome kelionę patogiuoju ir išmaniuoju autobusu tiesiai iš Vilniaus. Kelionė buvo kiek varginanti, kadangi truko apie 14 val. Bet ko nepadarysi dėl nuotykių troškimo : )

Į Berlyną atvykome apie 7 val. ryte. Šiek tiek šoke po nakties autobuse, išlipome centrinėje Berlyno autobusų stotyje, kur jau tokiu laiku knibždėte knibžda vokiečiai bei turistai. Prieš išvykdami buvome susiplanavę įsigyti Berlin Welcome Card, kuri leido visame mieste važinėti visu transportu nemokamai. Nu toks tas ir nemokamai – už vieną kortelę sumokėjome apie 19 EUR.

Kadangi atvykome labai anksti, tai į viešbutį patekti dar nebuvo galima. Nusprendėme papusryčiauti tiesiog gatvėje : ) Berlyno gyventojams įprasta užsukti į sumuštinių parduotuves, kurių yra apstu, nusičiupti vieną kitą ir keliaujant į darbą sukrimsti. Toks įspūdis, kad jie nelabai mėgsta pusryčiauti namuose. Kadangi buvo šiek tiek atokiau centrinės miesto dalies, pagal turimą lankytinų objektų sąrašą nusprendėme keliauti pasižvalgyti po garsėjantį turkų turgų. Šiek tiek teko paklaidžioti. Pagaliau suradę, nusivylėme. Tikėjomės rasti įvairių „turkiškų“ prekių, bet aptikome tik pardavinėjamus medžiagų gabalus, daržoves ir žuvį. O kur kebabai? : ) Gal dar buvo anksti (9 val. ryto). Pašniukštinėję po niekuo daugiau neišsiskiriantį rajoną, metro vykome į Aleksandrplatz, kuri yra viena iš pagrindinių aikščių, čia pat stūkso Berlyno televizijos bokštas, Rotes Rathaus, Berlyno katedra. Muziejų sala atrodo itin įspūdingai, vien pastatų didybė! Aplankysime, bet ne šioje kelionėje.

Keliaujant pagrindine Unter den Linden gatve aplankėme ne vieną objektą, kuris buvo skirtas karo aukoms, kariams, žuvusiems. Šiose vietose itin daug turistų. Pati pagrindinė gatvė rekonstruojama. Stovi daugybė kranų, sunkiasvorių mašinų.

Pagrindinės gatvės gale stovi turbūt labiausiai lankomas objektas – Brandenburgo vartai. Šalia esančioje aikštėje pilna persirengėlių, su kuriais galima nusifotografuoti, groja orkestras, kitoje pusėje šoka jaunų vaikinų grupė, kas pardavinėja suvenyrus, o kas dar visai šiltus riestainiukus.

Kiek tolėliau paėjus išvydome Reichstagą. Iš visų pusių saugomas, į vidų nori patekti daugybė žmonių. Susidariusi eilė itin didelė. Pasižvalgėme aplink, šiam kartui pakako.

Aplankę pagrindinius objektus patraukėme vėlyvų pietų. Kainos šiek tiek “kandžiojasi”, bet nusprendėme paragauti tradicinio naminio maisto. Atsisakėme dešrų, bet ragavome rūkytos virtos mėsos su kalnu raugintų kopūstų ir bulvėmis. Rieboka, bet skanu!

Viešbutis buvo itin tvarkingas, netoli metro stotelės. Kaip vėliau pastebėjome, tai jis stovi tiesiai ant kažkada stovėjusios Berlyno sienos. Apėmė keisti jausmai.

Pasistiprinę aplankėme antrąją dalį lankomų objektų. Ilgesni maršrutai buvo įveikti metro. Ši sistema yra itin išplėtota, praktiškai didžiąją dalį objektų, lankomų vietų galite greitai pasiekti metro.

Nuvykę prie Ckeckpoint Charlie, kur kadaise keliaujantys per sieną toje vietoje turėdavo „atsižymėti“. Toje vietoje stovi kareivis ir saugo postą. Aplankę šią vietą sugalvojome nukeliauti prie Berlyno sienos likučių. Kaip vėliau supratome, tai nebuvo pats geriausias sumanymas. Vykome metro. Vaikštinėjome šaligatviu palei Berlyno sienos likučius, bet nebuvo labai jauku. Tamsoka, neblaivus jaunimas šlitinėjo palei sieną, o turistų nebuvo nė vieno. Žvelgiant į sienos likučius kilo klausimai, kam kliūna piešiniai ant sienos, nes nebuvo nė vienos, kuris nebūtų „apterliotas“ inicialų, visokių žodžių ar net organų. Hmz..

Antrąją dieną paskyrėme aplankyti zoologijos sodą. Į akvariumą net nėjome, nes nebūtų užtekę visos dienos : ) Pats sodas labai didelis, gausu gyvūnų. Iki jo keliavome metro. Visur galima nukeliauti metro : )

Nepraleidome progos pakeliauti populiariausiu Berlyno turisto maršrutu U1. Aišku, uždarbiautojai irgi neleidžia ramiai pavažinėti. Važiuojant įlipo stotelėje romų porelė, vyriškis grojo gitara, o moteriškė visa gerklę dainavo populiariąją „Volare“ dainą. Po dainos tvarkingai vyras išsitraukė dėžutė su jau žvangančiomis monetomis ir lengva ranka praleido pro metro. Retas, kuris metė. Šiaip jeigu aukotum visiems, kurie prašo, tai tikriausiai reikėtų gerokai paploninti piniginę.

Būtų buvusi nuodėmė, jeigu vykstant Oktoberfest’13 centrinėje Berlyno aikštėje nebūtume kartu su visais švenčiančiais pakėlę alaus bokalą.

Tikriausiai paskutinis veiksmas ir buvo galutinis Berlyno „prirašymas“.

Simona

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.