Mėgstu keliauti, nes kelionės yra būtent tai, kas turi išliekamą vertę – prisiminimus. Ir kai nejučia imu galvoti apie praėjusią kelionę, galvoje išnyra tokie vaizdai: didžiulė Kristupo Kolumbo statula, nakties prieškalėdinę pasaką kuriantys ir dainuojantys Barselonos fontanai, Antoni Gaudi projektuota Sagrada Familia, šaltumu dvelkiantis gotikinis kvartalas, Port Vell laivų uostas, šalia ragauti tapai bei jūros gėrybės, lengvai svaiginanti sangria ir didžiulė bei moderni Palau de la Musica koncertų salė. Visa tai – vaizdinių, pojūčių ir nuostabių akimirkų mišinys. Per septynias dienas Dievas sukūrė pasaulį, o mes per dvi dienas bandėme apkeliauti, pajausti ir pažinti Barselonos miestą. Tik 7 žingsniai ir pamažu mes atradome SAVO Barseloną….

1. Kristupo Kolumbo statula. Kiekvienas miestas turi savo veidą ir žymius paminklus, prie kurių norisi ne tik nusifotografuoti, bet ir iš arčiau juos apžiūrėti ir suprasti jų reikšmę tam miestui. Barselonos vienas iš pagrindinių paminklų yra Kristupo Kolumbo paminklas, esantis pačioje Barselonos širdyje, netoli centrinės La Rambla gatvės ir Port Vell laivų uosto. O kuo gi šis žymus keliautojas buvo svarbus Barselonai? Būtent Kristupas Kolumbas, manoma, gimė Barselonoje. Būtent jis 1492 m. išplaukė ieškoti kelio į Indiją, tačiau manydamas, jog pasiekė Indiją, priplaukė Amerikos krantus. Ir tada tampa aišku, kodėl Kristupo Kolumbo statula yra būtent tokia, kokia yra: Kolumbas vaizduojamas laikantis kairėje rankoje žemėlapį, o dešine ranka rodantis kryptį į atrastą Ameriką. Įdomu tai, kad ši statula buvo pastatyta 1888 metais, o paminklo aukštis siekia net 60 metrų ir į patį paminklą galima pasikelti.

2. Dainuojantys Barselonos fontanai. Jei ir jums kada nors tektų lankytis Barselonoje, rekomenduoju jokiu būdu nepraleisti šio reginio dėl kelių priežasčių. Pirma, tai vieni iš didžiausių Europoje esančių dainuojančių fontanų. Antra, vieta, kurioje yra fontanai ypatinga dar ir tuo, jog ant Montjuic kalvos stovi Nacionalinis Katalonijos meno muziejus. Jeigu dainuojančius fontanus nuspręsite aplankyti ir apžiūrėti vakare, tai vaizdas ir apšvietimas bus daug įspūdingesnis ir gražesnis. Šalimais, ant Montjuic kalvos, taip pat rasite ir Olimpinę Barselonos vietą, kurioje 1992 metais degė Olimpinė ugnis. Verta apsilankyti!

3. Gaudi projektuota Sagrada Familia bažnyčia. Teko nemažai aplankyti Europos miestų ir visuomet lankydamasi naujuose miestuose tyrinėju jų architektūrą: bažnyčias, katedras, bazilikas… Jei Paryžiuje didžiausią įspūdį paliko Jėzaus Širdies (Šventosios Širdies) bazilika, esanti Monmarto rajone, Berlyne – Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčia, Londone – Šv. Pauliaus katedra, Vatikane – Šv. Petro bazilika, tai Barselonoje didžiulį įspūdį paliko Sagrada Familia. Atsivertus bet kurį turistinį lankstinuką turistams nuolat prieš akis šmėžuoja pasiūlymai apsilankyti šioje bažnyčioje. Tiesa sakant, vos tik atvykus į Barseloną, pirmasis mūsų kelionės taškas būtent ir buvo ši bažnyčia. Kelionės nuotaikas šiek tiek gadino oro uoste neveikiantys „La Caixa“ bilietų automatai (mat bilietus iš anksto buvome užsisakę internetu; rekomenduojame ir jums, tokiu būdu išvengsite minios turistų, laukiančių prie Sagrada Familia bažnyčios įėjimo). Nepavykus gauti bilietų ir turizmo centre pasiteiravus labai prastai angliškai kalbančių ispanų, kaip gauti tuos bilietus, taip ir nesulaukėme atsakymų. Ką gi, kadangi laikas labai spaudė (bilietai turėjo savo galiojimo valandas), nusprendėme judėti link viešbučio su ta mintimi, jog mieste rasime bilietų automatus. Ir tikrai, eureka! Viešbutyje mums pasakė, kad mieste, visai šalia centrinės La Ramba gatvės (prie jos buvo įsikūręs ir mūsų viešbutis) yra „La Caixa“ bilietų automatas. Vargais negalais išsiėmėme bilietus ir spėjome atvykti į Sagrada Familia. Jei reiktų vienu žodžiu apibūdinti šią bažnyčią, išorei aprašyti tiktų žodis „figūrėlės“, o viduj „vitražai“. Būtent tai ir yra šios bažnyčios išskirtinumas. Sakoma, jog ši bažnyčia turėtų būti suvokiama kaip viduramžių katedra ir taip – tai atsispindi jos išorėje, nes pažvelgus į Sagrada Familia iš lauko pusės pastebima daugybė biblinių siužetų, kurie telpa tiesiog ant pastato sienų.

4. Gotikinis kvartalas (Barri Gotic) ir siauros betono gatvelės. Gotikinis kvartalas yra seniausioje miesto dalyje. Būtent čia yra pastatyta ir Barselonos katedra, kuri buvo pradėta statyti viduramžiais, dar 1298 m, o baigta statyti tik XIX a. Gotikinis kvartalas pasižymi tamsiomis ir šaltomis gatvėmis su aukštų, mūrinių namų sienomis (tokie namai buvo pastatyti XIV – XV a.). Siauros gotikinės gatvelės veda į didžiules miesto aikštes, viena iš jų – Placa de Sant Jaume aikštė. Kadangi Barselonoje mes lankėmės žiemą, savaitę prieš Šv. Kalėdas, todėl būtent šioje gotikinio kvartalo aikštėje šurmuliavo kalėdinė mugė, ispanų dar kitaip vadinama Fira de Santa Llucia. Vaikai medinėmis lazdomis daužė į medinuką, suaugę ispanai šoko pasipuošę perukais ir kita karnavaline atributika, o praeiviai nepraleido progos apsilankyti visai šalimais veikiančioje didžiulėje kalėdinėje mugėje.

5. Port Vell laivų uostas. Visai šalimais Kristupo Kolumbo statulos yra įsikūręs Port Vell laivų uostas. Jaukus su greta esančiais restoranais, kavinėmis, prekybos centru, uostas turistams siūlo pasiplaukiojimus laivais ar tiesiog ramius pasivaikščiojimus pačiame uoste. Norite dar daugiau pramogų? Prašome! Uostas siūlo apsilankyti viename didžiausių Europos akvariumų. Patebima, jog akvariumai tampa populiarūs turistų atrakcijų taškai (panašūs akvariumai egzistuoja ir kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Londone). Taigi, retas kuris turistas praeina pro šį uostą. Kaip šį uostą pasiekti? Ogi labai paprasta, susiraskite centrinę Barselonos gatvę La Rambla ir eiki iki pat jos galo, – taip prieisite ir uostą.

7. Palau de la Musica koncertų salė. Prieš planuojat kelionę dauguma skaito informacinius leidinius ir dėliojasi kelionės taškus. Mintyse ir aš dėliojausi, kad noriu pamatyti ispanišką flamenco šokį, tačiau nutiko visiškai priešingai ir, paradoksalu, tačiau esant Barselonoje klausiau Obama Gospel Choir atliekamų kūrinių drauge su ispanais ir kitais turistais, taip pat kaip ir aš užklydusiais pasigrožėti ne tik Palau de la Musica koncertų sale, bet ir palepinti savo ausį skambiais, visame pasaulyje pripažintais balsais. Tai buvo nepakartojama! Oh happy day – norėjosi dainuoti drauge su choru. Ir ne vien todėl, kad jaučiausi išties labai laiminga, bet dar ir todėl, kad aplink buvo ypatingi žmonės ir nepaprastai graži ir didingumu dvelkianti moderni koncertų salė – Palau de la Musica. Ši salė buvo pastatyta 1905 – 1909 m., modernizmo stiliumi. Didinga architektūra, ypatingas garsas ir super gera nuotaika – tai buvo kaip tik tai, ko reikėjo puikiam šeštadienio vakarui.

Kelionės – lyg narkotikai, kurie labai stipriai veikia ir turi daug teigiamų šalutinių poveikių. Kiekviena sėkminga kelionė dovanoja neišdildomus prisiminimus ir norą dar ir dar kartą lankytis. Tiesa, jau ne toje pačioje vietoje, bet kažkur kitur. Juk pasaulis toks didelis ir jame liko dar tiek daug neatrastų nuostabių vietų…

Laura Karpavičiūtė

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.