| Sugundyk mano protą ir tau atiteks mano kūnas… Rask mano sielą ir aš amžinai būsiu tavo…Rado, sugundė, užvaldė mintis ir pasiglemžė sielą – tokiu intriguojančiu sakiniu būtų galima apibūdinti nuotykius, kuriuos teko patirti kultūra prisodrintoje Austrijos sostinėje Vienoje. Šiame mieste per keturias dienas, kurias jame viešėjau, spėjau išsigąsti dinozaurų, tapti tradicinio Vienos obuolių „štrudelio” gaminimo eksperte, patekti į karališkuosius lobynus ir beveik susižadėti su Mocartu… Tačiau apie viską iš pradžių… |
|
| Dinozaurai gąsdina ne tik mažus vaikus Šių metų liepos pradžioje pasinaudojau kelionių organizatorių pasiūlymu ir išvykau kelioms dienoms į vieną gražiausių ir kultūriškai turtingiausių Europos miestų – Vieną. Kelionės metu teko aplankyti keletą muziejų, kurių šiame mieste apstu: nuo laidojimo reikmenų iki šiuolaikino meno. Didžiausią įspūdį paliko miesto centre ištaigingai įsikūręs „Gamtos istorijos muziejus”. Jame buvo galima pasigrožėti įvairiausiomis uolienomis, kaip antai, 38 kilogramų gryno aukso gabalu, deimantais, safyrais, rubinais, įvairiausiais kristalais, opalais, titnagu, sidabru ir kitais metalais prisodrintomis uolienomis ir net meteoritu. Muziejuje įspūdingos žinduolių, paukščių, roplių, žuvų iškamšų ir vabzdžių kolekcijos. „Kas čia per pabaisa”, – teko riktelėti išvydus mechaninę dinozauro iškamšą, kuri riaumodama ir įtikinamai judėdama gąsdino vaikus, kartu siaubingai išgąsdino ir mane.Vienos baliai ir „štrudelių” glajai Kas buvo Vienoje, tas matė jos rūmų didybę, girdėjo įvairiausias meilės ir išdavystės istorijas, apraizgiusias imperiją valdžiusių kunigaikščių gyvenimus. Kvapą gniaužiantys Šenbruno rūmai – ištaiginga baroko stiliaus kunigaikščių rezidencija, apsupta vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Lankantis rūmuose galima išsinuomoti audiogidą ir aplankyti kunigaikščių menes, kurių interjeras mena anų laikų prašmatnaus gyvenimo subtilybes. Rūmų teritorijoje įsikūrusioje jaukioje kavinukėje galima paragauti burnoje tirpstančio nacionalinio Vienos obuolių „štrudelio”. Vos už 10 eurų kavinukės šefas pademonstruoja, kaip gaminamas šis austrų gardėsis, kurio ką tik iškepto vietoje galima ir paragauti. Kadangi iš kuklumo dar nespėjau numirti, tai pasisiūliau šefui pagelbėti obuolių įdarą apvyniojant peršviečiama tešla. Puikiai aptepus pyragą kiaušinių plakiniu, šefas įteikė diplomą, patvirtinantį, kad tapau šio gardėsio gaminimo meistre, ir juokais pridūrė, kad jau kitą dieną galiu pradėti dirbti jų kavinukėje. Gautos žinios praverčia grįžus į Lietuvą, nes draugai ir bičiuliai iš anksto stojasi į eilę, norėdami paragauti mano kepto obuolių „štrudelio” su lietuviškais motyvais.Kunigaikščių lobynas Kaip pasakė žymiausia visų laikų raudonlūpė blondinė Merilyn Monroe, „deimantai – geriausi merginų draugai”. Būtent mintis paganyti akis į įspūdingiausias kunigaikščių lobyno deimantais puoštas karūnas mane ir atvedė į muziejų. Tamsoje žaižaruojantys auksiniais siūlais siuvinėti karalių apsiaustai, prašmatnios karūnos ir skeptrai, brangakmeniais padabinta kūdikio lovytė ir kitos kilmingiesiems priklausiusios relikvijos paliko neišdildomą įspūdį.Sužadėtuvės su Mocartu Vienoje Vienoje tikrai yra ką pamatyti ir kiekvienas išsilavinęs bei kultūra nors kiek besidomintis žmogus privalo paviešėti šiame mieste. Kaip ten bebūtų, maloniausius prisiminimus mums sukelia ne pamatyti muziejų eksponatai, išragauti patiekalai ar akimis nufotografuotos ištaigingą istoriją menančios miesto gatvės, bet sutikti žmonės. Prie Šv. Stepono katedros, pūpsančios pačiame miesto centre, man pasipiršo Mocartas – tai yra maloniausias prisiminimas, kurį parsivežiau iš Vienos. „Man patinka ledai”, – tarė Mocarto kostiumu persirengęs fantastiškai besišypsantis vaikinas man, godžiai valgančiai ką tik nusipirktą ledų porciją. „Bet dar labiau man patinka moterys, kurioms patinka ledai”, – nuginkluojančiai pareiškė sutiktasis. Gal todėl, kad tai buvo paskutinis mano vakaras Vienoje, o gal dėl to, kad ištisą naktį mes kalbėjomės apie gyvenimą ir lemtingus atsitiktinumus, vaikinas Mocarto kostiumu paprašė tekėti už jo…Mūsų gyvenimas kupinas įgrisusios kasdienybės, o norint visada jaustis laimingam, tenka pasaką susikurti pačiam. Viena man dabar asocijuojasi su pasaka, kurioje Mocartas laukia savo gyvenimo meilės, nutarusios pasiūlymą apgalvoti… Inga Lebrikaitė, žurnalistė Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais. |