Kai kasdienybė pradeda slėgti, ją praskaidrinti gali tik nuotykiai. O juk beveik daugiausiai nuotykių galima patirti keliaujant!

Mes keliones mėgstame planuoti patys. Susirandame žemėlapį, ieškome, planuojame, svarstome – tai dar vienas atsipalaidavimo būdų. Vieną rudenėjantį savaitgalį sumanėme ištrūkti iš namų ir nukeliauti geriau pažinti kaimynus latvius. Įsigijom autobuso bilietus Šiauliai – Ryga, susiradome jaukų, mažą viešbutį atokiau nuo centro, „pritaškenome“ žemėlapyje lankytinų vietų ir ankstų šeštadienio rytą iškeliavome. Beje, autobuso bilietai kainavo pigiau, nes vykome kaip studentai su ISIC pažymėjimu.

Kelionė truko apie 2 valandas. Prieš atvykstant į Rygos autobusų stotį sustojome Rygos oro uoste išleisti keleivių. Išties labai patogu keliauti į Rygos oro uostą – keleiviai išleidžiami šalia įėjimo. Nereikia bastytis su lagaminais : )

Atvykę į autobusų stotį, iš karto įsigijom 24 val. galiojantį viešojo transporto bilietą, su kuriuo galima keliauti bet kuria transporto priemone (autobusas, troleibusas, tramvajus). Atsiskaitėme kortele. Visai modernu ir tikrai patogu.

Nukeliavę į viešbutį palikome daiktus ir susiruošėme aplankyti daugiau nei 15 objektų. Tikrai įmanoma : ) Grįžome į pradinę stotelę prie autobusų stoties ir nuo ten pradėjome pažintį. Stotis yra pačiame centre, tai labai patogu.

Šalia stoties yra centrinis turgus, kuris yra vienas didžiausių Europoje. Įėjus nesimato galo. Nuo maisto produktų iki smulkios technikos. Greit apžiūrėjus susidarė įspūdis, kad kainos labai panašios kaip Lietuvoje.

Apraibusiomis nuo prekių gausos akimis keliavome apžiūrėti Šv. Petro Katedros. Pirmą kartą katedra paminėta 1209 m. Viduramžių Rygoje ši bažnyčia buvo pagrindinė. Čia veikė viena iš seniausių mokyklų. Keletą kartų katedra buvo sudeginta. 1973 m. buvo rekonstruota, medinės konstrukcijos pakeistos metalinėmis. Viduramžiais katedra buvo aukščiausias medinis pastatas Europoje (123,25 m). Žemiausiame (57 m) ir aukščiausiame (71 m) bokšto aukštuose įrengtos apžvalginės aikštelės. Iš čia atsiveria senamiesčio stogų, Dauguvos upės vaizdai. Šv. Petro katedra yra liuteronų bažnyčia, mišios čia vyksta sekmadieniais. Ant varpinės užkeltas gaidys – budrumo ir apsaugos nuo blogųjų dvasių simbolis.

Šalia Šv. Petro katedros yra Šv. Jono bažnyčia. 1582 m. ji tapo pirmąja bažnyčia Rygoje.

Kas keisčiausia, į dauguma bažnyčių reikia mokėti už įėjimą. Na, bet visur sava politika.

Aplankėme netoliese esančius Juodagalvių riterių rūmus. Šiame name rinkdavosi miestelio gyventojai, o nuo XV a. Rygos taryba nuomojo pagrindinę salę Juodagalvių riterių brolijai – jaunų nevedusių užsienio pirklių sąjungai. Jie šiame pastate laikė savo prekes. Buvo įrengtas slaptas kelias iki Dauguvos uosto. 1941 m. Juodagalvių riterių rūmai buvo sugriauti per bombų atakas, po karo nuspręsta jų nerekonstruoti, tačiau 2001 m. buvo atstatyti. Čia įrengtas muziejus ir koncertų salė. Į vidų užeiti neteko, bet iš išorės atrodo tikrai įspūdingai. Šalia yra aikštė, kur galima prisėsti pailsėti.

Taip pat apsilankėme Domo katedroje. Katedros skliauto konstrukcija ir vienuolynas pradėtas statyti 1211 m. ir tęsėsi kelis šimtmečius. 90 m aukščio bokštas baigtas baroko stiliumi 1766 m. Visa katedra pastatyta XIX a. 8-ame dešimtmetyje. Katedros vargonai yra vieni seniausių pasaulyje. Gaila, nepavyko išgirsti jų gaudesio.

Nepraleidome progos apžiūrėti Katės namo. Legenda pasakoja, kad turtingas pirklys (latvis), kuris nepriklausė jokiai gildijai, kurias valdė germanai, pastatė šį namą ir ant stogo iškėlė kačių statulėles, kurių nugaras atsuko į gildijos pusę. Po ilgo laiko pirklio verslas buvo susektas ir katės pasuktos labiau diplomatiška kryptimi.

Centrinę gatvę Rygoje puošia Laisvės paminklas, kuris yra Latvijos Nepriklausomybės simbolis. Aplink jį yra sutvarkytas ir gražus parkelis, kur galima prisėsti pailsėti ar užkąsti. Pūpso keli maži tiltai, kurie sutemus apšviečiami įvairiausiomis spalvomis. Parkelyje galima sutikti gatvės muzikantų, kurie groja ausiai pažįstamas melodijas. Visi garsai sukuria jaukia, šventinę nuotaiką.

Aplankėme ir dar kelis objektus. Rygos pilis, kurioje yra Latvijos Prezidento rezidencija. „Trys broliai“ (Rygos senamiestyje) trys namai Maza Pils (Mažosios pilies) gatvėje yra puikus viduramžių Rygos architektūros pavyzdys. Dešinysis „brolis“ yra pats seniausias, pastatytas XV a. pab. Ortodoksų katedra, pastatyta 1876 – 1884 m. Sovietinės Rusijos valdžios metais čia buvo įrengtas planetariumas. Po II-ojo pasaulinio karo katedrą reikėjo renovuoti ir atstatyti. Vien pamačius šį objektą darosi „saldu“. Itin kruopščiai išpuoselėta išorė. Atrodo lyg sienos būtų padengtos auksu. Už įėjimą čia mokėti nereikėjo. Tik įėjus moterys turi apsigaubti galvą skara. Ne bėda, jei neturite, yra padėta pasiskolinti : )

Savaitgalį miesto centre vyko lietuviškai vadinama „Rudenėlio šventė“. Koncertavo įvairios grupės, žmonės linksminosi. Šurmuliavo mugė, kur pagrindiniai akcentai ant pardavėjų stalelių buvo įvairūs drožiniai, mezginiai, meduoliai. Didžiausia įspūdį paliko ilgos ilgos megztos kojinės su įvairiai išsiuvinėtais užrašais ar tautiniais elementais.

Nelikome neragavę tikro latviško alaus „Zelta“. Švelnaus skonio. Patiko : ) Vakare apsipirkę latviškoje Maximoje kaupėmės rytui.

Kitos dienos visą rytą ir popietę pašventėme Zoologijos sodui. Patekti tiesiai į jį galima keliaujant 11 nr. tramvajumi. Pavyko „pagauti“ iki lapkričio mėn. važinėjantį Retro tramvajų, kuris atspindi senojo stiliaus transportą. Sėdynės, o gal ir suoliukas pagamintas iš medžio, stiklas dekoruotas senoviniais ornamentais, vairuotojas su to meto uniforma. Be to, jis puikiai kalbėjo angliškai.

Pasiekėm Zoologijos sodą (latviškai „Zoologiskais darzs“ : )). Ten sutikome pirmą kartą regėtų kapiharų, tapyrų, buvome sekami palaidų avių, kurios draugiškai elgėsi su mumis :) Begemotai drybsojo vandenyje ir nė neketino pasirodyti miniai, žirafos grakščiai kramsnojo medžių viršūnes, beždžionės ir toliau utinėjo viena kitos kailiuką, meškos snaudė, tikriausiai ruošiasi žiemos miegui :) Po apsilankymo Tropikų name (Tropu maja) buvo apėmę keisti jausmai. Pamačius mus stebinčius krokodilus, pitonus ar kitas gyvates buvo kiek nejauku. Tikriausiai labiausiai įstrigo į atmintį Afrikos lazdelinis vabalas, kuris atrodo lyg medžio šakelė. Brr… Aplankyti visus gyventojus prireikė apie 4 val.

Atgal į autobusų stotį grįžome tuo pačiu 11 nr. tramvajumi, tik jau nebe Retro, o šiandienos laikų. Kelionė iki stoties užtruko apie 45 min. Iš karto tūpėme į jau laukiantį autobusą, atsisveikinome žvilgsniu su Dauguva, Rygos stogais ir nejučia grįžome į Saulės miestą – Šiaulius. Nors tik dvi dienos, bet nuotykių, įspūdžių, gero nusiteikimo pakaks ilgam.

Pradėtos planuoti ir sekančios kelionės. Kai matau tokias autobuso bilietų kainas, taip ir norisi keliauti!

Simona

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.