Noras pasidžiaugti faktu, kad tavo ketverių metų triūsas universiteto suole pagaliau baigtas, pagimdė norą pasidovanoti sau kelionę. Nors ir trumpą, bet kur nors ten, kur visuomet svajojau nuvykti. Sprendimas keliauti tikrai buvo labai spontaniškas, tačiau labiausiai nustebino tai, kaip viskas puikiai pavyko ir kiek daug parsivežiau iš tokios trumputės 4 dienų išvykos. Tiesa, daugiausiai tikriausiai prie to prisidėjo kelionės tikslas – nuostabusis Stokholmo miestas ir jame sutikti žmonės.

Apie kelionę
Buvau girdėjusi, kad aviakompanijos Ryanair bilietų pirkimas yra žaibiškas reikaliukas, kur neverta delsti nė minutės, bet gavau tuo įsitikinti ir pati. Sprendimas, kurį keliauti priėmiau vos per 1 dieną, o dėl kelionės laiko apsisprendžiau tikriausiai per pusvalandį. Kai tau siūlomas bilietas kainuoja kelis litus, tai taip paprasta ir sutaupoma tikrai daug galvos laužymo ir rūpesčio minučių. Taigi, žaibiškas Ryanair sprendimas skambėjo taip – Šiaurės Venecija tituluojama Švedijos sostinė manęs laukė birželio 18-21 dienomis. Ir lėktuvo bilietas pirmyn ir atgal, jau su oro uosto mokesčiais – vos 170 litų (tik rankinis bagažas manęs visiškai negąsdino). Bet tikriausiai apie tai daug pasakoti nereikia, visi ir taip žino, kad tai ne tik įmanoma su pigių skrydžių bendrovėmis, bet net ir rekomenduotina.

Apie nakvynę
Kiek sudėtingiau buvo su apgyvendinimu. Iš pradžių nusprendusi išbandyti laimę stebuklingoje svetainėje CouchSurfing, visgi galiausiai supratau, kad noriu šiek tiek laisvės, kuri pasireikštų galėjimu netrukdyti žmonių asmeninio gyvenimo okupuojant jų sofą bei nebūtų susijusi su raktų patikėjimo klausimais. Nors man jau beveik buvo suorganizuota sofa stebuklingos svetainės dėka, visgi pasirinkau mokamos miegamosios vietos paieškas. Šioji opcija iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai brangi, tačiau tai tebuvo tik pirmas įspūdis. Tiesa, Stokholme vargu ar rasite mažo biudžeto keliautojų apdainuotų nakvynės namų „iki 10 eurų“, tačiau tai, ką išsirinkau aš, nebuvo taip jau ir brangu, o kad šaunu, tikiuosi paliudys mano tolimesnis pasakojimas.

Buvau nusižiūrėjusi visai kitus nakvynės namus, kurie buvo arti centro ir maldė mano slaptą baimę pasiklysti nepažįstamame mieste ieškant kelio į centrą, tačiau kol suradau atsakingą kreditinės kortelės savininką, galintį sumokėti už mano nakvynės rezervaciją, šis variantas jau buvo pilnas ir nebeprieinamas. Čia tikriausiai slepiasi vienas Švedijos, kaip šalies, minusas – yra sunku atsiskaityti ir net išsiimti pinigų užsienio kortelėmis ir visur, nors ir slapta, laukiama tik kreditinių arba švediškų kortelių. Tačiau apie tai jau buvau paskaičiusi iš anksto ir nenustebau. Šį kartą išsirinkau šiek tiek tolėliau nuo miesto centro esantį variantą – hostel Belman. Tai pasirodė beesantis labai puikus variantas, nes Stokholmo transporto sistema yra iš tiesų nuostabi (apie tai vėliau), tad nusigauti iki vietos yra paprasta ir greita, o įsikūrę šie nakvynės namai ramiame miegamajame rajone, kuris iškart šnabžda apie būsimą poilsį. Parduotuvė vos už kelių šimtų metrų ir tokia didžiulė, kad joje gali rasti visko, ko širdis geidžia, netgi per du aukštus! Tiesa, tuo metu, kai lankiausi, kelią iki parduotuvės, kaip ir beje visą miestą, buvo ištikusi remonto epidemija, todėl nebuvo taip lengva, tačiau vėliau atradau net kelis skirtingus maršrutus. Remonto epidemija tikriausiai ištinka visus didesnius Europos miestus, besidriekiančius labiau į šiaurę, nes šiltasis metų laikas, taip tinkamas statyboms ir kelių taisymams, čia gana trumpas. Tad, jei keliaujate į Stokholmą vasarą, turėsite jam atleisti už miesto panoramą stelbiančius kranus ir kartais nepraeinamas gatves. Bet sugrįžkime prie nakvynės namų. Mane pasitiko plačiai besišypsantis šeimininkas vardu Sala ir iškart apdovanojo kambario raktu. Nakvynės namų šeimininkas tikriausiai yra pats geriausias dalykas, kurį rasite pasirinkę šiuos nakvynės namus – visuomet pasiryžęs padėti, patarti, besišypsantis ir noriai gelbėjantis net sudėtingose situacijose. Paaiškinus, kad jo vardas lietuvių kalba reiškia vandens apsuptą žemės plotelį, tokį, ant kokių daugybės ir yra išsidėstęs Stokholmas, jis tiesiog nušvito ir pridūrė, kad pasak mūsų kalbos, jam tiesiog lemta gyventi šiame mieste.

Kambarys, kuriame gavau įsikurti, oficialiai turėjo talpinti 12 žmonių, bet daugiausiai ten mūsų buvo 8. Lovos buvo patogios, čiužiniai minkštutėliai, patalynė švari – viskas, ko reiktų miegui. Tiesa, šiek tiek pasigailėjau savo sprendimo užimti lovą antrame aukšte, nes laipioti buvo gana sunku. Bet tik tiek.

Kompanija nakvynės namuose buvo tokia marga, kad tai mane stebina iki šiol. Pirmiausiai susipažinau su medicinos inžinieriumi iš Irano, kiek vėliau – su studentu iš Martinikos salos (Karibai!) bei metalo apdirbėju iš Nigerijos. Dar buvo nuostabi porelė iš Argentinos, kurie vos vos kalbėjo angliškai, tačiau visi juos suprato vien iš gestų ir veido minų. Ir geraširdis serbas, visiškai nekalbantis angliškai, bet viską suprantantis ir pasiūlantis taip reikalingo pomidorų padažo ar servetėlę kaip tik tada, kai labiausiai reikia. Ir menininkė iš Meksikos, kuri pasakojo apie savo kūrinius. Ir pasaulio pilietis kompiuterinių žaidimų kūrėjas, besiplaikstantis savo dredais, siekiančiais kelius ir gyvenantis pigiuose nakvynės namuose, nors gauna įspūdingą algą. Ir kepta višta su braškėmis besimėgaujantis korėjietis. Ir Vilniaus lenkaitė, atskridusi iš Dublino, su kuria taip įsileidome į kalbas lietuviškai kambaryje, kad mus tildė net kuklus japonas, trokštantis miego. Ir, žinoma, visame pasaulyje neišvengiami anglų vienišiai, kurie sunkiai rado savo kambarius po nuotykių mieste. Tad jei dar nesupratote – keliaudami į Stokholmą būtinai pasiimkite visą savo toleranciją ir pakantumą, nes atsidursite pačiame tautų ir kultūrų mišinio centre. Arba imkite pavyzdį iš pačių švedų – tai tikriausiai tolerantiškiausia tauta pasaulyje ir Stokholmas tuo spinduliuoja. Metro vagone taip pat tikėtinai išgirsite „Laba diena“ kaip ir „Salam Aleikum“ ir niekas į tave nespoksos, jei esi apsirengęs ar atrodai šiek tiek kitaip.

Ir, priešingai, į tave tikrai spoksos ir visiškai nepritapsi, jei imsi demonstruoti savo nepakantumą bei nepasitenkinimą tuo, kad kažkas, tavo nuomone, yra „kitoks“. Na, o poilsis hostel Belman… Jei atvykote į miestą pamiegoti – rinkitės kažką kitą. Bet jei nebijote žmonių, jaučiatės natūraliai su viso pasaulio piliečiais bei trokštate naujų pažinčių – ši vieta yra tiesiog sąrašo viršuje. Iki šiol savyje nešiojuosi tą draugiškumo jausmą, kuris ten gyveno ir tą nepaprastą nustebimą, kad taip natūraliai ir lengvai galima rasti bendrą kalbą su tokiais skirtingais žmonėmis. Ai, tiesa, pusė kambarių šiuose nakvynės namuose neturi langų ir jo virtuvėje nėra viryklės, bet tai turbūt buvo vieninteliai minusai mano sąrašuose. Kaina – už tris naktis nekukliai, bet labai sėkmingai sumokėjau 504 kronas.

Apie transportą
Stokholmo viešojo transporto sistema, jei trumpai, man pasirodė tiesiog tobula. Suprasti, kaip viskas funkcionuoja po žeme (metro), prireikė gal pusvalandžio, o visam kitam perprasti užteko tiesiog mokėti skaityti. Stokholmo transportas veikia vienu labai paprastu principu – to, ko neaptarnauja metro, aptarnauja autobusai. Ko nepasiekia jie – pasiekia tramvajai. O kur nevažiuoja net tramvajai – plaukia keltai. Ir transportas veikia visą parą, jei ne viena rūšis, tai kita. Kiekviena transporto rūšis turi savo taisykles, tačiau jos nesudėtingos. Kad patektum į metro, reikia arba perbraukti elektronine kortele prie vartelių, arba pirkti bilietą prie jų. Kol esi už vartelių, gali važiuoti kiek tinkamas, jei tik nesutiksi dar vienų vartelių kelyje. Autobuse bilietą reikia rodyti įlipant per priekines duris. Vairuotojas jums nieko neparduos, bet tikrai rasite tinkamą parduotuvėlę šalia, kur galima įsigyti bilietą. Kiekvienas tramvajus turi savo kontrolierių, kuris ne tik patikrins jūsų bilietą, bet ir jį jums parduos, jei tik reikia. Ir dar net patars, kaip geriau ar pigiau nukeliauti iš taško A į tašką B. Ir primins, kad jūsų įsigytas bilietas vis tiek galioja valandą, tad naujo pirkti nereikia. Neteko naudotis tik keltais, bet po visos patirties esu tikra – tai taip pat labai lengva. Tiesa, aš turėjau kortelę, galiojančią visam transportui tris dienas, ir tai buvo tikriausiai geriausias pirkinys šioje kelionėje, garantavęs galimybę pažinti miestą be vargo. Nors šiek tiek brangoka (200 švedijos kronų + 20 kronų už pačią kortelę), bet tai geriausias pasirinkimas, norint užtikrintos galimybės visapusiškai susipažinti su miestu ir jo nuostabia transporto sistema bei norint išvengti klaidžiojimo po žemėlapį, supažindinantį su transporto zonomis (šis dalykas man taip ir liko mistika).

Apie tai, ką pamatyti
Stokholmas – muziejų miestas. Tikrai rasite bent vieną, kuris jums pasirodys įdomus, ypatingai dėl to, kad dauguma jų bent kažkiek interaktyvūs. Tai yra ten nereikia vien tik vaikštinėti ir spoksoti, būtinai rasite kažką, ką galite patys išbandyti. Dauguma muziejų yra mokami ir gana brangūs (nuo 50-80 kronų). Bet būtinai išsirinkite bent kelis muziejus ir tikrai suprasite, už ką sumokėjote savo pinigėlius. Beje, studentiškų nuolaidų nėra! Nebent jums dar nėra 20-ties – tuomet beveik visur galėsite patekti nemokamai.

Ir dar yra nemokami muziejai. Stokholmo miesto muziejus supažindins su miesto istorija ir kasdienybe, Šokio muziejuje galėsite pamatyti įspūdingų šokėjų kostiumų bei pamatyti filmuotų šokių iš viso pasaulio, o Viduramžių muziejus atvers kitą šios eros pusę. Bet tai tik truputį to, ką iš tiesų galite išmėginti nepagailėję šiek tiek pinigų.

Būtinai reikia apsilankyti Karališkosios sargybos keitimosi ceremonijoje. Vien tik tam, kad pamatytumėte tokias smagias sargybos uniformas ir tai, kiek žmonių susirenka jų pasižiūrėti. Bet kokiu oru. O po ceremonijos galėsite apžiūrėti įspūdingus karališkuosius rūmus ir pasukti į senamiestį, kur pilna tiesiog kvapą gniaužiančio siaurumo gatvelių.

Asmeniškai rekomenduoju išlipti stotelėje Nybroplan ir pasigrožėti art nouveau stiliaus dramos teatru, akmenimis grįsta paryžietiška aikšte ir parkeliu bei Stokholmo panorama nuo keltų prieplaukos. O iš ten galėsite keliauti pėsčiomis ar senoviniu tramvajumi numeris 7 iki Djurgarden‘o salos, kur įsikūrę dauguma muziejų, nuostabus parkas ir sodai ir kur taip traukia tiesiog pasivaikščioti.

Ir, nebijodami pasiklysti, išlipkite kiek galite daugiau metro stočių, nes tai labai skirtingos vis kito menininko ar architekto suplanuotos unikalios meninių instaliacijų, apipavidalinimo bei interjero dizaino parodų salelės.

Taip pat patariu aplankyti (jei neturite visokiausių prietarų ir neįžvelgiate čia paslėptų minčių) Skogskyrkogarden kapines, kurios yra paskelbtos UNESCO Pasaulio paveldo objektu ir tikrai yra vertos to vardo. Tai unikalaus landšafto pavyzdys, keliolikos architektų darbo vaisius, paskatinantis visai kitokias mintis apie išėjimą. Visiškai nuoširdžiai – nesu daugiau buvusi jokioje vietoje, kur ramybė ir tyla atrodytų tokia natūrali ir paprastai pasiekiama, o architektūriniai sprendimai tokie paprasti ir suprantami.

Keli patarimai trumpai, jei tingite skaityti visą tekstą:
1. Stokholmas tikrai turės ką jums pasiūlyti, jei tik neišsigąsite didesnių kainų.
2. Nakvynės namai Stokholme – puikus pasirinkimas, jei nebijote ir norite bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio ir nesate labai išrankus apgyvendinimo klausimu.
3. Nebijokite pasiklysti šiame mieste, nes jei tik mokate skaityti – transporto sistema taps jūsų geriausiu draugu akimirksniu.
4. Jei norite maksimaliai sumažinti rūpesčių apimtį, pirkite universalų kelių dienų visų transporto rūšių bilietą arba, dar geriau, Stokholmo miesto kortelę, kuri dar įleis ir į kai kuriuos muziejus bei lankytinus objektus.
5. Pasiryžkite daug vaikščioti, nes geriausia šį miestą pažinti pėsčiomis. Gal netgi pasitreniruokite savame mieste ;)
6. Eidami per perėją miesto centre nenustebkite, jei žmonės aplink jus pradės eiti šiek tiek anksčiau nei užsidegs žalias šviesoforo signalas. Vairuotojai čia sustoja prieš perėją dar degant raudonai šviesai ir skubantieji vietiniai tai žino labai gerai.
7. Važiuodami elevatoriais, jei niekur neskubate, laikykitės dešinės. Kairiąją pusę švedai palieka skubantiems, t.y. tiems, kurie bėga ar lipa elevatoriumi.
8. Net labai karštomis vasaros dienomis Stokholme, ypač arčiau vandens, pučia vėjas, todėl turėkite po ranka megztinį ar bent kokią skarą, apsiaustą.
9. Lietpalčiai yra visiškai oficiali uniformos dalis net ir Švedijos Karališkąjai sargybai, todėl būkite pasiruošę lietui. Jis gali užklupti iš giedro dangaus vos per 5 minutes, todėl visuomet turėkite skėtį ar lietpaltį.
10. Nenustebkite, jei parduotuvėse jums nepuls nieko siūlyti ar siūlytis padėti. Tai švedams neįprasta. Su jumis pasisveikins, bet prireikus pagalbos klauskite patys.
11. Jei bent kažkiek kalbate angliškai – naudokite šias žinias be baimės. Jus tikrai supras ir viską dar kaip galėdami paaiškins beveik visi – nuo jauno iki seno.

Tikrai žinau, kad visko čia nepapasakojau, nors ir atrodo tiek daug teksto. Faktas tas, kad visko ir neapimsi. Vizitas Stokholme vargiai ar palieka abejingų ir suteikia įspūdžių, kurie paprasčiausiai netelpa į žodžius.

Nida

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.