3 diena. Nubudę pro langą išvydome visai kitokį kraštovaizdį – pasitiko žalioji Škotija! Bet prieš tai norisi papasakoti, ko tikėtis vykstant naktiniu traukiniu. Iš London Euston šiuo traukiniu mes galėjome vykti arba į Galzgą arba į Edinburgą. Taip pat galėjome rinktis naktinį traukinį, vykstantį į Fort William. Gultai buvo švarūs, patogūs, turėjome po pagalvę, paklodę ir antklodę. Higienos taškai traukinyje yra bendri, o dušų nėra. Labai patiko vagonas restoranas. Pusryčiams galėjome rinktis iš kontinentinių, amerikietiškų ar vegetariškų meniu. Pradžioje šiek tiek neramino, kad važiuojant neužmigsime, bet išsimiegojome tiesiog puikiai – nejautėme jokių trukdžių. Bet vis dėlto jei jus dažnai pykina, pasiimkite vaistų. Naktinis traukinys padėjo sutaupyti kelionės laiko ir pinigų viešbučiui. Be to, buvome puikiai nusiteikę apžiūrėti apylinkes. Atvykome į Glazgą 7:15 vietos laiku. Greitai perlipome į traukinį, vežantį į Fort Williams. Labai norėjosi bent trumpam apsilankyti. Miestelis garsus alpinizmo pramogomis, čia stūkso 4470 pėdų aukščio viršukalnė Ben Nevis. Deja, diena buvo apniukusi, todėl kalno viršūnės nesimatė, bet pats miestelis pasirodė jaukus, čia praleidome jaukų škotišką pusdienį. Kita mūsų stotelė – šiaurėje. Tad iš Fort Williams patraukėme link Mallaig. Keliavome Jacobite garvežiu. Šis maršrutas garsėja visoje Didžiojoje Britanijoje. Keliavome kvapą gniaužiančiomis aukštumomis ir garsiuoju Hario Poterio tiltu. Mallaig, įsikūręs gražioje pakrantėje, garsėja vaizdingomis vietovėmis pasivaikščiojimams, čia daugybė laukinių gyvūnų ir tiek vandens, tiek žemės pramogų.

4 diena. Rytą papusryčiavę hostelio kavinukėje nutarėme aplankyti Armdale salą, į kurią keltis su InterRail Pass buvo gerokai pigiau. Čia aplankėme Armdale pilį, apžiūrėjome požemius, puikius sodus. Taip pat aplankėme keletą privačių muziejų. Po trumpučių pietų patraukėme pavaikštinėti po kalvas. Tai buvo puikus dviejų valandų pasivaikščiojimas prieš kelionę atgal į Mallaig, kur persėdome į traukinį atgal į Glazgą. Kelionė truko penkias su puse valandos.

5 diena. Pabudome Glazge. Iki kito traukinio turėjome 4 valandas pasižvalgyti po miestą. Taigi, pasirinkome atvirąjį apžvalgos autobusą. Taip sutaupėme šiek tiek laiko ir jėgų bei pamatėme žymiausius miesto objektus. Be to, iš autobuso labai patogu viską fotografuoti! Po šio turo dar apsilankėme gotikinėje Glazgo katedroje, dabintoje nuostabiais vitražais. Be to, šalia buvo labai senos kapinės, nepraleidome progos po jas paklydinėti. Papietavome arbatinėje ir sėdome į traukinį, vežantį į Škotijos sostinę Edinburgą. Tiesą sakant, prieš vykstant nežinojome, jog tai tikras poltergeistų ir vaiduoklių miestas. Būtent tokia buvo mūsų vakaro Edinburge tema – po apsilankymo Viduramžiškoje pilyje šauniai pašėlome vaiduoklių bare.

6 diena. Ši diena daug žadėjo – suplanavome apsistoti Swinton Park pilyje esančiame viešbutyje ir tiesiog pailsėti. Taigi iš Edinburgo patraukėme į Jorkšyrą TransPennine Express traukiniu. Čia perlipome į vietinį autobusą ir nuvykome į itin svetingą viešnagę mums pasiūliusį gana aristokratišką viešbutį su didžiuliu sodu.

7 diena. Iš ryto susipažinome su Ellie, mergina, prižiūrinčia laukinius paukščius visai greta viešbučio. Ji mums aprodė, kaip prižiūrimi sužeisti apuokai, ereliai ir fazanai, o po to juos paleidžia atgal į gamtą. Iš pradžių buvo truputį baisu, bet meilė gyvūnams nugalėjo ir parsivežėme daugybę įspūdžių. Atsisveikinę su Ellie ir pilimi patraukėme į Jorko miestą. Pasinaudoję InterRail saldainiukais gavome nuolaidą Jorko geležinkelių muziejui, kuriame išvydome buvo daugybę senų garvežių ir lokomotyvų ir išklausėme Jorko geležinkelių istoriją. Vėliau patraukėme link garsiosios Jorko katedros ir Shambles Street – google išrinktos gražiausia Britanijos gatve. Čia daugybė parduotuvėlių ir jaukių kavinių, vienai iš jų neatsispyrėme ir likome papietauti prieš kelionę į Liverpulį. Vakarėjant atvykome. Mus iškart pasitiko šio miesto energija ir mes bemat atsiminėme, jog šiandien – penktadienio vakaras! Tad vos įsikūrę hostelyje netrukus susipažinome su dar keliais keliautojais iš Švedijos ir patraukėme linksmintis drauge.

8 diena. Liverpulis – Bitlų miestas, tad po sočių pusryčių skubėjome aplankyti visų žymiųjų vietų: muziejaus, The Cavern Pub ir „A Hard Days Night“ viešbutuką. Likusią dienos dalį skyrėme pasivaikščiojimams po miestą. Sunku pasakyti kodėl, bet nepaprastą įpsūdį paliko šio miesto energija, gerai nusiteikę žmonės, puikus maistas ir kaip tik pasitaikęs puikus oras. Mielai būtume likę čia dar keletui naktų, tačiau kelionėje juk dar daug pamatysime – kita stotelė Llandudno Velse.

9 diena. Rytas prasidėjo saulėtu dangumi. Šiandienos planas buvo aplankyti Conwy miestelį-uostą, kuriame yra pilaitė su 8 bokštais. Į visus juos galima patekti turistams. Išvydome nuostabią vandenyno panoramą, kalnus ir visą Conwy miestelį iš aukštai. Prieš kelionę atgal į Llandudno pavaikštinėjome po suvenyrų krautuves. Deja, oras sugrįžus pabjuro, tad dėl stipraus lietaus nelabai ką bepamatėme, tad dieną praleidome pasyviau ir galvojome šiek tiek pailsėti prieš rytojų. Vakarop netikėtai susipažinome su vietiniais velsiečiais ir šie išgirdę, kad keliaujame traukiniais po Britaniją, pakvietė mus vakarienės! Po tokio svetingumo atsisveikinę ir padovanoję keletą atvirukų su Vilniumi iškeliavome į Cardiff naktiniu traukiniu.

10 diena. Šią dieną planavome paskirti miesto įžymybėms. Aplankėme Nacionalinį Velso istorijos muziejų, studentams įėjimas nieko nekainavo! Vėliau patraukėme po senamiestį St. Fagans pažiūrėti, kaip gi iš tiesų atrodo tas Velsiškas architektūros paveldas. Bet bevaikštant ir vėl ėmė lyti angliškas lietus, tad nutarėme eiti… apsipirkti. Taigi patraukėme į St. David’s prekybos centrą, nes jį rekomendavo vietinės merginos. Pusdienis 150 parduotuvių talpinančiame prekybos centre tikrai lėkte pralėkė – rekomenduojame ir kitiems. Nakvoti likome Cardiff pas indologę Anne, kuri mus priėmė nakvoti pagal Couchsurfing programą.

11 dienos rytą padėkoję už svetingumą ir sočius indiškus pusryčius (kvapai buvo neapsakomi) tęsėme kelionę į St. Ives – vieną iš mėgiamiausių Anglijos kurortinių miestų. Viena iš priežasčių aplankyti šį miestą buvo galimybė važiuoti traukiniu palei Anglijos Rivjerą – įstabią balto smėlio pakrantę. Kelionės vaizdai tiesiog apsvaigino. Jei kada nors keliausite šiuo maršrutu, būtinai sustokite Dawlish stotyje ir pavaikštinėkite Oceanside taku. Į St. Ives atvykome apie 4 valandą po pietų ir mus pasitiko smėlis ir palmės. Nuostabu! O dar nuostabiau, kad visai šalia geležinkelio stoties radome nebrangų hostelį nakvynei su vaizdu į paplūdimį. Tad nieko nelaukę ir patraukėme į pliažą pavakaroti. Rytojui planavome saulę ir jūrą, nes pranešė puikų orą.

12 dieną oras buvo puikus, tad kaip ir planavome, dieną prieš naktinę kelionę praleidome pasyviai – su saulės voniomis. Būtina pažymėti, jog St. Ives yra 4 paplūdimiai: – Porthmeor – labai populiarus tarp banglentininkų, čia yra ir šio sporto mokykla. – Porthgwidden – mėgiamas šeimų su vaikais, nes čia mažiau banguota. – Porthminster – auksinio smėlio paplūdimys. Mūsų mėgiamiausias. – The Harbour – veikiantis uostas bei poilsio zona, kurioje įsikūrę daug kavinių bei restoranų. Iškeliavome į stotį, kur mūsų laukė naktinė kelionė į Londoną.

13 diena. Jau pripratus prie kelionės ritmo ir pripildžius fotoaparatus nuotraukų, o širdis – malonių įspūdžių, staiga supratome, jog atgal į Lietuvą keliaujame jau rytoj! Tad teko nuraminti mintis ir nusiteikti dar vienam nuotykiui. Šįvakar mus priglaus draugė, studijuojanti Anglijoje, kuri pažadėjo staigmeną. Taigi, vos išlipę iš paskutiniojo mūsų kelionės traukinio Londone ir išnarplioję požeminių metro rebusus, patraukėme ieškoti draugės buto. Apie šią kelionę galėtume knygą parašyti – pasiklydome penkis kartus, tačiau sutikti vietiniai lietuviai padėjo susigaudyti. Vos atvykę į vietą sužinojome, jog šįvakar eisime į legendinį miuziklą „Čikaga“! Dabar po kelionės galime pasakyti, jog įspūdžiai iš šio spektaklio tikriausiai neišdils niekada!

14 diena. Paskutinę dieną sprendėme galvosūkį, kaip sutalpinti viską į mūsų kuprines prieš skrydį. Niekad negalėtum pagalvoti, kad suvenyrai gali taip apsunkinti bagažą. Tad teko atsisveikinti su keletu drabužių. Paskutinę dieną – paskutiniai pietūs prieš skrydį namo… Praėjus 14 dienų, aplankius 12 vietovių ir nukeliavus apie 3000 km traukiniais galime pasakyti, jog tai buvo nuostabi kelionė. Traukiniai buvo labai punktualūs, saugūs, švarūs, patogūs, o pro langus galima pamatyti tiek daug! Geležinkelio stotys įsikūrusios miestų centruose, tad buvo lengva orientuotis, nereikėjo važinėti iš priemiesčių ir daugelį dalykų tiesiog galėjome pasiekti pėsčiomis. Pamatėme tiek daug skirtingų miestų ir kraštovaizdžių, kad jau dabar planuojamės kitos vasaros kelionę kur nors po Europą.

Angela

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.