| Penkios merginos susiruošė į Ispaniją. Kodėl? Todėl kad mokėsi ispanų kalbos „Centro Picasso“ mokykloje ir nusprendė „pasistažuoti“ :) Radusios nebrangius bilietus pasirinkome šiam reikalui piečiau esantį Ispanijos miestą – Alikantę. „Stažuotės“ trukmė – beveik 4 dienos (nuo penktadienio iki pirmadienio).Kadangi kompanija nemaža, o laiko nedaug, savaitgalio organizavimo avantiūrų atsisakėme ir pasirūpinome kai kuriais dalykais iš anksto. Nakvynei išsinuomojome butą labai patogioje vietoje už labai gerą kainą – taip kur kas labiau apsimoka, nei imti viešbučio kelis kambarius. Dar iš anksto pasirūpinome automobilio nuoma, nes nutarėme vieną dieną skirti išvykoms už Alikantės ribų ir pasižvalgyti po apylinkes.Taigi, išaušus lauktam ir saulėtam gegužės rytui, patraukėme link Kauno oro uosto, palikome automobilį ilgalaikio stovėjimo aikštelėje ir netrukus jau sėdėjome Ryanair lėktuve. |
|
| Alikantė, uostas ir pajūrio kurortas, mus pasitiko saulėta ir šilta :) Dar mus pasitiko ir buto šeimininkai, nuvežę mūsų mergaitišką kompaniją iki laikinųjų namų. Čia radome viską, ko reikia: virtuvė, erdvi svetainė, trys miegamieji kambariai, du vonios kambariai, balkonas. Šalia prekybos centras, viešojo transporto stotelės. Na o miesto centras visai šalia. Šeimininkai labai malonūs, svetingi, pateikė daug patarimų bei informacijos apie miestą. Žodžiu, namams ir jų šeimininkams dedame didelį pliusą :)Pirmosios dienos popietę skyrėm lengvam pasivaikščiojimui po miestą, pietums, pirmam įbridimui į jūrą ir lengvam maisto produktų pusryčiams apsipirkimui. Kur tik ėjom, visur stengėmės kalbėti, skaityti ispaniškai, bendrauti su sutiktais žmonėmis jų kalba. Jausmas nuostabus, kai anglų kalbos jau neprireikia ir gali susikalbėti, suprasti. „Stažuotė“ įsivažiuoja, merginos švyti :) Na o kas gi praeis ramiai pro penkias žavias švytinčias merginas :) Taip taip, ispanai neabejingi grožiui :) Tad vakare, išsiaiškinę naktinio gyvenimo niuansus, susiruošėme ir išėjome Alikantės puošti :) Šiame mieste pagrindinis pramogų ir naktinio gyvenimo pulsas jaučiamas šalia jachtų prieplaukos. Čia įsikūrę daugybė klubų, barų ir restoranų. Buvo jau 22 val. vakaro, tačiau žmonių mieste tikrai mažai. Šiek tiek nusivylėme. Tačiau po vakarienės, kurios metu ragavome tradicinį Ispanijos patiekalą – paeliją (paella), – patraukėme link naktinių klubų. Štai čia jau gyvenimas virė kur kas aktyviau. Patekome į lotynų muzikos klubą, iš kurio išeiti jau nesinorėjo :) Tiek daug ir taip nuostabiai ir laisvai šokančių lotynų šokius žmonių vienoje vietoje dar nesu mačiusi. Netrukus buvome įtrauktos į šį šokių sūkurį. Naujos pažintys itin padėjo „stažuotis“ – dauguma ispanų nekalba angliškai, tad teko pasitelkti visas žinias ir įgūdžius iš ispanų kalbos kursų. Apie 3 val. nakties patraukėme link namų. Bet… Pasirodo, ispanai tokiu metu dar tik traukia link klubų ir pradeda naktinį gyvenimą! Ką gi, kitą kartą žinosim :)
Antrąją dieną tęsėme pažintį su Alikante. Ir ne vienos. Iš Valensijos su mumis susitikti atvyko mūsų pirmoji ispanų kalbos mokytoja :) Tad mūsų šauni kompanija vaikštinėjo po senamiestį, pakilome į Santa Barbaros pilį (Castillo de Santa Barbara), nuo kurios atsiveria puikūs miesto ir jūros vaizdai, lepinomės saulės teikiamais malonumais paplūdimyje, ragavome tipinio ispaniško skanėsto churos. Kur bebūčiau, visuomet stengiuosi aplankyti vietinius turgus. Mane žavi ten verdantis gyvenimas, atmosfera – tai lyg atskiras pasaulėlis vidury miesto :) Tad ir čia aplankėme kelis. Deja, Alikantės turgūs didelio įspūdžio nepaliko. Vakare išlydėjome mūsų viešnią atgal į Valensiją. Ir, neatsilikdamos nuo ispanų gyvenimo ritmo, pasidarėme siestą, t.y. nusnūdome, ir šį kartą jau vidurnaktį išsiruošėme pavakaroti. Neįprastai vėlyva vakarienė, gyvos muzikos koncertai, šokiai pokiai klubuose užpildė antrąjį mūsų vakarą Alikantėje. Vėlgi ryto nelaukėme, nes … Trečioji diena suplanuota išvykai po Alikantės apylinkes. Ryte nuvykome į oro uostą pasiimti automobilio. Ir čia prasidėjo pirmieji nemalonumai. Šiam įvykiui skirsiu daugiau dėmesio, kad žinotumėte apie tokius nenumatytus reikalus :) Autonuomos problema Taigi, mūsų išvyka prasidėjo. Pirmasis sustojimas buvo spalvotame Villayosa miestelyje. Miestą nuspalvina ryškiai dažyti namai. Kalbama, kad jie taip nudažyti todėl, kad grįždami žvejai iš tolo atpažintų savuosius. Čia visai smagu paklaidžioti siaurų, spalvotų, ramių gatvelių labirinte. Ilgai neužsibuvusios važiavome toliau. Kitas miestelis pasitiko baltu senamiesčiu ant kalvos. Tai Altea. Siauros gatvelės su baltais namais ir daugybe laiptų spiečiasi aplink bažnyčią apskritu mėlynu kupolu. Šmirinėjome po siauras gatveles aukštyn žemyn, prisėdome kavinukėje aikštėje prie bažnyčios. Valgyt, žinoma, negavome, nes norint tvirtai pavalgyti Ispanijoje galima tik vakare. Lietuviškam režimui tai rimtas iššūkis :) Tačiau užkandžių – tapas – galima gauti daug kur. O merginų skrandžiams jų tikrai užteko :) Ką gi, liko paskutinis mūsų dienos plano taškas – Guadalest. Kelias iki jo darėsi vis įdomesnis, nes nusukome toliau nuo jūros, važiavome pro kaimelius, prasidėjo kalnai ir serpantinai :) Tačiau pasiektas tikslas privertė užmiršti nemalonius pojūčius kelionės metu. Atsivėrę vaizdai, kalnų ramybė įstrigo giliai kiekvienai kompanijos dalyvei. Šiame gražiame kalnų kaimelyje ant uolos stūkso pilies ir varpinės griuvėsiai. Pakilusios pro tunelį, iškirstą uoloje, patekome į kaimelio aikštę, nuo kurios atsivėrė vaizdas į apačioje tyvuliuojantį nenusakomų spalvų ežerą, apsuptą kalnų. Dieviška… Vakare grįžome namo į Alikantę. Kompanija jau buvo gerokai išvargusi ir vakaro linksmybėms mieste jau nenusiteikusi. Visiškai suprantama, kai kasnakt pamiegodavome po 3-4 valandas :) Tad smagiai pasisėdėjome savo erdvioje svetainėje, aptarėme įspūdžius ir, vėl numigę pora valandų, ryte išvykome į oro uostą. Grąžinome automobilį, sėdome į lėktuvą ir po kelių valandų nusileidome Kauno oro uoste. Iš aikštelės pasiėmę savo mašiną patraukėme link Vilniaus. Tačiau taip nesinorėjo skirtis, tad labai neskubėjome :) Taigi, „stažuotė“ pavyko, motyvacija toliau mokytis ispanų kalbos išaugo, į memuarus įtrauktas dar vienas nuostabus savaitgalis ir gyvenimas gražus :) Beje, praėjus porai dienų nuo mūsų grįžimo namo Alikantės apylinkes šiek tiek supurtė žemės drebėjimas… Spėjom… P.S.: grįžus parašiau pretenziją Swedbank’ui. Atsakymą gavau tik po kelių savaičių. Banko darbuotojai pateikė daug beletristikos ir paaiškino, kad konsultacijos teikiamos darbo valandomis. Kažkur labai girdėta :) Daiva Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais. |