| Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Niujorkas. Tai buvo mūsų paskutinė stotelė – kelionės tikslas, nuo kurio jau turėjom lėktuvo bilietus atgal į Lietuvą. Daug kam jau sakiau, kad nusivyliau Niujorku. Bet tikrai. Gal todėl, kad pakeliui ir taip matėm daug dangoraižinių miestų ar šiaip per daug prisikeliavom, nes visas 3 dienas, kurias leidome Niujorke, buvom kažkokie siaubingai pavargę ir nesugebėjom įžvelgti kažko nerealiai ypatingo. Kita vertus, šis miestas vis tiek lieka tuo, kurį būtina aplankyti ir nėra ko nosies raukyti:) |
| Apsistojome Brukline, todėl Niujorko apžvalgą pradėjome eidami pėstute per Bruklino tiltą, kuris, beje, paveiksliukuose atrodė gražesnis, nei buvo iš tikrųjų:) Visur nuotraukose pilna senoviškų suoliukų ir pan., o realybėje ant viso ilgiausio tilto tėra vienintelis mažytis suoliukas, kuris, greičiausiai, visur ir fotografuojamas:) Na, bet nieko tokio, užtat atsivėrė gražus Manheteno vaizdas. Šis rajonas, ar kaip čia jį pavadinus, tapo pagrindiniu mūsų apžvalginiu objektu visoms trims dienoms, nes visgi atstumai Niujorke nėra maži. Kojytėmis numynėme tikrai nemažai. Turėjom neblogą žemėlapį, tai apvaikščiojom daugmaž visus garsesnius pastatus ir šiaip ne taip nusikasėm iki vietos, kurioje stovėjo Niujorko dvyniai, bet šiuo metu ten viskas renovuojama, tai buvo aptverta aukšta tvora, pro kurią nieko nesimatė. Tik šiaip keista pagalvojus, kad visai neseniai ten stovėjo tokie milžinai ir kaip viskas turėjo atrodyti, kai jie griuvo. Deja, nebuvau mačius Manheteno su dvyniais, bet žiurint į tuos visus dangoraižius iš šono taip ir matosi dvi skylės erdvėje, kur ryškiai kažko trūksta.
Paskui susiradom laivelį, kuriuo nuplaukėm iki Laisvės statulos. Tokia visa mažutė:) Kažkaip galvojau, kad ji bus žymiai didesnė. Ir gaila, kad žmonės po rugsėjo 11 įvykių neįleidžiami lipti į statulos galvą. Matyt bijo, kad nenusprogdintų. Bet šiaip ten aplink gražios pievelės ir kažkokie parkeliai palei krantą, tai mes aplink pasisukiojom ir buvo gana. Visa laimė, kad oras toks neblogas pasitaikė, tai dar ir saulute pasidžiaugėm. Nors truputį kankinausi dėl troškulio, nes turistiniuose objektuose siaubingai brangus vanduo, nekalbant apie kitus gaivius gėrimus. Iki šiol atsimenu, kaip gera buvo gurkšnoti šaltą vandenuką grįžus iš salos į uostą, kur jo buvo galima nusipirkti už dolerį (nors čia irgi dar palyginus brangu, nes parduotuvėse už dolerį galima nusipirkti bent 6 buteliukus vandens). Antrą dieną susiradom Empire State pastatą ir nepagailėję po 19 dolerių, užkilom į 86 aukštą. Va čia buvo tikrai įspūdinga. Stovėjau ten prie grotų prisispaudus ir tiesiog žiūrėjau į tolį. Visas Niujorkas kaip ant delno:) Tokia vientisa įvairovė. Tiesiog neturiu žodžių nusakyti tam vaizdui, nes į kurį kampą benueitum, visur atrodė taip pat gražu ir neįtikėtina. Įdomu, ar Vilnius kada nors irgi atrodys taip:) Paskui 5 -ąja aveniu po truputį judėjom link Central Park. Apie 5 – ąją aveniu – rasčiau panašumų su mūsų Gedimino prospektu:) Nors, aišku, dydžiai ir apimtys nepalyginami, bet esmė daugmaž ta pati – vieta apsipirkti ir parodyti savo naujus batelius arba švarkelį :) Ir dar, aišku, krūvos žioplinėjančių turistų. Žodžiu, gatvė tikrai verdanti. O Central Park pasirodė kur kas didesnis, nei įsivaizdavau. Visur ieškojau panašumų su Vilniumi, tai vos pamačius šitą parką pagalvojau, kad Sereikiškėm arba Vingio parkui iki jo dar LABAI toli:) Tikrai didžiuliai plotai su gan nemažais vandens telkiniais. Vieta, kur sportuoja turbūt geras trečdalis viso Niujorko ir kur vedžiojama turbūt pusė Niujorko šunų :)) Iš tikrųjų labai jauki vieta, kur gali griūti ant žolės ir ramiai skaityti knygą arba svaidyti lėkštę. Dedu didelį pliusą. Bet per vieną vakarą viso parko apeiti tiesiog nesugebėjom, tai dalį teko pasilikti paskutinei dienai. Paskutinė diena buvo numatyta tokia labiau kulturinė – aplankyti bent kelis Niujorko muziejus. Tai kaip tarėm, taip ir padarėm :) Visų pirma patekom į Metropoliteno muziejų. Įėjimas 20 dolerių, tai truputį išgąsdino, bet žinojom, kad vyksta akcija atrakcija, kurios metu įeidamas gali mokėti, kiek nori. Todėl už abu sumokėjom 3 dolerius ir jau buvom viduje:) Muziejus didžiulis, tai viską apeidinėjom šiek tiek greičiau nei norėtųsi. Pralėkėm pro Kinijos, Japonijos, Korėjos ir visų kitų Rytų šalių kampą. Po to užbėgom pažiūrėti senovinių instrumentų, tada į Europos tapybos salę, į fotografijos kampą ir į modernaus meno salę. Pirmame aukšte buvo skulptūros iš viso pasaulio, bet ten beveik neužsibuvom. Galiausiai užkilom ant Metropoliteno stogo, kur eksponuojami keli PopArt’o kūriniai, tai va tie turbūt buvo įspūdingiausi:) Tada pasižiūrėjom į laikrodį ir supratom, kad turim pusantros valandos iki muziejų uždarymo laiko, tai dar greitai nubėgom iki Guggenheimo muziejaus. Vien pats pastatas vertas dėmesio. Eini spirale ir net nepajunti, kad jau atsidurei 5 arba 7 aukšte. Parodų salės buvo uždarytos, nes ruošiama kažkokia vientisa didelė paroda, kuri atsidarys rugsėjo pabaigoj, tai iš esmės daugiausiai dėmesio buvo skiriama Louise Bourgeois parodai: per visus aukštus moteriškė prikūrus keisčiausių eksponatų, apie kuriuos daugelis tikriausiai pasakytų “visiška nesąmonė”, bet man pažiūrėti buvo tikrai įdomu:) Na o paskutinį rytą susigrūdom viską į lagaminus. Turėjom truputį viršsvorio, tai teko ir susimokėti. Bet neilgai trukus jau sėdėjom lėktuve Niujorkas – Varšuva. O iš Varšuvos iki Vilniaus išvis atstumas juokingas;) Pramiegojau visą laiką lėktuve, tai net nepajutau kaip atsidūriau Vilniuje… Ugnė Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais. |