„Atkeliavome į Bratislavą mikroautobusu, pilnu kelionės draugų. Su kolega paprašėme būti išleidžiami, kadangi norėjome apžiūrėti miestą. Kaip vėliau paaiškėjo, buvome visiškai nepasiruošę: žinojome kelią į hostelį tik nuo traukinių stoties, bet turėjome problemų surandant tinkamą autobusą, o vėliau ir patį hostelį. Galiausiai radę jį ir palikę kai kuriuos savo daiktus, atsisėdome apačioje esančiame restorane puodeliui arbatos.

Kol galvojome, ką čia nuveikus, per langą pastebėjau naująjį Bratislavos tiltą. Mergina, dirbanti restorane, rekomendavo nueiti į kitus restoranus, esančius kitoje upės pusėje. Pagalvojome, jog nukakti iki jų per įspūdingąjį tiltą bus trumpa, lengva kelionė pėsčiomis, tačiau tik išėję iš restorano sugebėjome pasiklysti, o beklaidžiodami atsitrenkti į to paties hostelio gyventoją, įsmeigusį akis į žemėlapį. Pasikalbėję nusprendėme, jog suvieniję jėgas turėsime daugiau šansų rasti tiltą, tad į paieškas pajudėjome jau trise. Pasiekę tiltą supratome, jog mūsų visos pastangos jo beieškant nuėjo bergždžiai. Tiltas neturėjo jokių šaligatvių, todėl pereiti jį pėsčiomis nebus įmanoma. Ta proga pasitenkinę tik upės kranto tyrinėjimu užsukome į slovakų nacionalinės virtuvės restoraną suvalgyti slovakiškų pietų. Pasmaguriavau slovakiško alaus ir jautienos griežinėlių padaže su ryžiais.

Toliau pajudėjome į žymiąją Mėlynąją Bažnyčią. Ši bažnyčia tapo mano mėgstamiausia vieta Bratislavoje. Bet jei norite apžiūrėti ir jos vidų, pirma patikrinkite lankymo valandas, nes kitaip teks bažnyčią apžiūrinėti už vartų.

Po to susipažinome su dar daugiau istorinio senamiesčio. Jis kupinas istorinių pastatų bei akmenimis grįstų gatvių. Tiesa, vaikščiodami tomis gatvelėmis būkite atsargūs – vaikštant akmenimis lengva suklupti.

Vėliau pajudėjome į hostelį įsikurti. Po ilgos kelionės mikroautobusu pasidaviau šilto dušo ir pietų miego vilionėms. Mano kambarys buvo papuoštas Dali tematika, sienos tapetuose vaizduojami jo paveikslai. Prieš miegą neatsispyriau pagundai užsisakyti didelį bokalą slovakiško alaus žemiau esančiame restorane.

Kitą rytą atsikėliau anksčiau, jog galėčiau apžiūrėti įžymią pilį virš Dunojaus upės. Pilies kieme teko pamatyti daugybę nuostabių skulptūrų ir žalių plotų, o miesto vaizdas žvelgiant iš pilies buvo pritrenkiantis. Tai, kad atėjau anksti, nulėmė, jog buvau vienintelis lankytojas pilyje ir turėjau ją visą sau viso jos lankymo metu.

Eidamas atgal į hostelį pro senamiestį užklydau į mugę, kurioje nesusilaikiau nenusipirkęs magnetukų su miesto ir šalies atvaizdais bei suvenyrinių lėkštučių.

Daugelis pamiršta Bratislavą dėl arti esančių populiarių ir didelių miestų tokių kaip Viena, Praha, tačiau gailėjausi, jog negaliu dar kelias dienas pasigėrėti malonia ir atpalaiduojančia senamiesčio atmosfera. Reikėjo keliauti į Žiliną, kur turėjo žaisti Lietuvos ir Slovakijos futbolo rinktinės. Bet jei kada nors pasitaikys proga, būtinai vėl sugrįšiu į Bratislavą.

Ignas