Kelionė prasideda
Turime išvykti anksti – 5-6 val. birželio rytui pats tas. Išsirinkus patogias vietas autobuse, mus ima kviesti pavardėmis. Sutikrina ir pagaliau sportinių šokių kolektyvas pajudame link Lenkijos. Naktį praleidžiame autobuse, stojame kas dvi valandas. Jaučiame nuovargį, nebesinori ir išlipti iš autobuso – tegu greičiau ateina kita diena. Prabundame jau Lenkijoje. Pro autobuso langą pasitinkame kylančią saulę. O mus pasitinka didingo miesto panorama. Gaila, apsižvalgymas po miestą nėra numatytas mūsų kelionėje. Kirsdami milžinę Lenkiją, judame link Čekijos.

Senoji Praha
Praha – tai miestas, į kurį greičiausiai norėsis sugrįžti dar kartą. Tai miestas, turintis nuostabią architektūrą, daugybę senų, istoriją pasakojančių pastatų, vingiuotų gatvelių. 1992 metais miesto centras buvo įtrauktas į UNESCO kultūros ir paveldo sąrašą. Pagrindinius lankytinus objektus galima pasiekti pėsčiomis, todėl taip ir apsižvalgome. Praha nėra mūsų kelionės pagrindinis tikslas, todėl pasivaikštome tik po senamiestį. Prieiname senamiesčio rotušę.
Pagrindinis turistus dominantis objektas šioje vietoje – astronominis rotušės bokšto laikrodis, kuris rodo laiką, mėnesius, metų laikus, saulės padėtį, zodiako ženklus ir krikščionių kalendoriaus šventes. Laikrodis susideda iš trijų pagrindinių dalių: astronominio ciferblato, vaizduojančio saulės ir mėnulio poziciją danguje ir rodančio įvairias astronomines detales; “Apaštalų eisenos”, laikrodžio mechanizmo, kas valandą rodančio apaštalų figūras ir kitas judančias skulptūras; ir kalendorinio ciferblato su medalionais, atstovaujančiais mėnesius. Didelės minios renkasi gerokai iš anksto, kad pamatytų šį pasirodymą. Per dieną nuo 09:00 iki 21:00 laikrodis mini spektaklius atlieka kas valandą. Mirties figūra skambina varpu ir viršuje pasirodo 12 apaštalų. Gaila, pamatyti judančių laikrodžio figūrų nespėjome. Matėme tik besiskirstančią turistų minią, įspėjančią, kad šioje vietoje būtina sustoti.
Toliau tyrinėjame senamiestį. Prieiname Parako vartus. Istorija byloja, kad šiame pastate buvo laikomas parakas. Atrodo lyg aprūkęs, išsiskiriantis iš Prahos senamiesčio pastatų.

Vengrija
Vengrija įsikūrusi centrinėje Europoje. Tai gana nedidelė valstybė, turinti daug kaimynų: Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija, Slovėnija ir Austrija. Atvykusius žavi dvi didžiausios šalies upės – Dunojus ir Tisa. Sostinė Budapeštas anksčiau buvo du atskiri miestai: Buda ir Peštas. Miestas įsikūręs abiejuose Dunojaus krantuose yra puikiai išvystytas. Jame daug istorinių paminklų, muziejų. Miestas garsus savo terminių vandenų šaltiniais bei skaniuoju guliašo patiekalu.
Atvykę į Vengriją įsikuriame viešbutyje. Čia ir vakarieniaujame nusipirkę “jaunimo maisto” iš greitojo maisto užkandinės. Naktį praleidžiame viešbutyje.
Vengriškas rytas mus pasitinka lietumi ir apsiniaukusiu dangumi, tačiau tai nuotaikos negadina. Skubame apsižvalgyti po sostinę Budapeštą. Grožimės nuostabiais Laisvės aikštės fontanais. Aplankome Šv. Stepono baziliką. Toliau vaikštome po Budapešto miestą.
Vėliau orui pagerėjus judame link Visegrád pilies. Višegrado pilis stūkso nedideliame Višegrado miestelyje visai netoli nuo Vengrijos sostinės Budapešto – vos už 25 kilometrų.

Dešiniojoje Dunojaus pakrantėje šiauriau nuo Budapešto įsikūręs Višegrado miestelis maždaug 70 metų buvo Vengrijos sostinė.

Na ir bene didžiausią įspūdį palikusi vieta Vengrijoje – marcipanų muziejus. Vos įėjus į vidų nosį vilioja saldumynų kvapas. Čia pramogų netrūksta: galima stebėti marcipaninių saldainių gamybą, galima juos ragauti, nusipirkti vietoje esančioje krautuvėlėje ir galiausiai grožėtis kvapą gniaužiančiais rankų darbo kūriniais iš marcipano. Nuo kruopščiausiai pagamintų smulkiausių detalių – parlamento rūmų, animacinių filmukų  personažų iki didžiulių garsenybių skulptūrų, tokių kaip Princesė Diana, popso dievaitis Maiklas Džeksonas ar didžiulis Peliukas Mikis. Likome sužavėti marcipanų muziejaus ir puolame rinkti lauktuvių artimiesiems.  Po įspūdingų kelionių grįžtame atgal į viešbutį ir ilsimės kitai dienai.

Kitą dieną pradedame švediško stalo pusryčiais, todėl svarbu prisikirsti sočiai.  Važiuojame į Budapešto zoologijos ir botanikos sodą. Jis yra seniausias sodas Vengrijoje ir vienas iš seniausių pasaulyje. Šis parkas duris atvėrė jau 1866 metais ir turi daugiau nei 1000 gyvūnų rūšių. Čia praleidžiame kone pusdienį, kol aplankome visus gyvūnus. O jų tikrai nemažai.
Vakarop ruošiamės pamatyti naktinį Budapeštą. Lipame į vieną iš daugumos ekskursinių laivų, plukdančių Dunojaus upe. Vakaras šiltas, vėjas gaivus. Matome žmones, metančius į upę monetas. Sakoma, kad įmetus ją, grįši čia dar kartą. Todėl atsisegame pinigines ir ieškome lietuviškų monetų su noru pakartoti kelionę į Vengriją. Praplaukiame pro žymias vietas –  Parlamento rūmus, Grandinių tiltą. Žvilgsnius traukia įspūdingi žiburiai mieste.

Na ir paskutinę dieną pasiliekame linksmybėms. Koncertuojame vienuose iš daugelio kultūros namų salių Vengrijoje. Susipažįstame su kitais sportinių šokių kolektyvais, linksmai praleidžiame laiką ir belieka tik ruoštis kelionei namo.

Taigi, nors vengriško guliašo ragauti neteko, galvoje sukasi daugybė matytų vaizdų ir kvapų. Kyla noras šią kelionę kartoti dar ir dar kartą. Visgi moneta įmesta į Dunojų!

Vilda

Pasidalinkite savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis su kitais keliautojais.