Kai galvojame apie Ispaniją, prieš akis dažnai iškyla saulėtoji Andalūzija, taurė raudono vyno, gitara ir aistringas flamenko šokis. Tai ne tik menas – tai emocija, gyvenimo būdas, kultūros išraiška, kurioje susilieja džiaugsmas, skausmas ir išdidumas…

Flamenko kilmė – trijų kultūrų susiliejimas

Flamenko gimė XVIII a. pietinėje Ispanijos dalyje – Andalūzijoje, tačiau jo šaknys siekia daug toliau. Šis menas formavosi iš arabų, žydų, romų (čigonų) ir vietinių ispanų muzikos bei šokių tradicijų. Andalūzija tuo metu buvo kultūrų kryžkelė – čia gyveno ir musulmonai, ir sefardai (žydų palikuonys), ir čigonai, kurie atsinešė savitas melodijas, ritmus ir dvasines išraiškas.

Flamenko pradžioje nebuvo skirtas scenai. Tai buvo liaudies išsikalbėjimo forma – atliekama namuose, šventėse ar susibūrimuose. Jo esmė – emocijų išliejimas, vadinamas duende – sunkiai išverčiamas terminas, reiškiantis ypatingą įkvėpimo, aistros ir dvasingumo būseną.

Flamenko raida – nuo kiemų iki pasaulio scenų

XIX a. flamenko iš privačių susibūrimų persikėlė į cantantes – kavines, kuriose vyko muzikiniai pasirodymai. Būtent tada susiformavo klasikinė flamenko struktūra: cante (daina), toque (gitara) ir baile (šokis).

XX a. flamenko pasiekė teatrų scenas, o šiandien jis – UNESCO nematerialaus kultūros paveldo dalis (nuo 2010 m.). Flamenko tapo vienu iš Ispanijos simbolių, kurį pažįsta visas pasaulis.

Šiuolaikiniai atlikėjai, tokie kaip Sara Baras, Joaquín Cortés ar Vicente Amigo, sujungia tradiciją ir modernumą – prideda džiazo, roko ar net elektronikos elementų, bet išlaiko šio meno dvasią.

Flamenko stiliai – ne vien šokis, o visa emocijų paletė

Flamenko nėra vienas konkretus šokis – tai daugiau nei 50 skirtingų stilių (palos), nuo liūdnų ir melancholiškų iki džiugių bei šventiškų.

• Soleá – gili, lėta ir pilna liūdesio;

• Alegrías – džiaugsminga, šviesi, dažnai atliekama švenčių metu;

• Bulerías – žaisminga, ritmiška ir improvizacinė;

• Fandango – vienas seniausių stilių, susijęs su liaudies dainomis.

Kiekvienas flamenko pasirodymas – tai emocijų kelionė, kurioje šokėjas (ar šokėja) bendrauja su gitaristu ir dainininku, o kiekvienas kūno judesys, spragtelėjimas ar klaksėjimas bateliais – tarsi žodžiai be kalbos.

Įdomūs faktai apie flamenko

• Flamenko šokėjos tradiciškai dėvi ilgas sukneles su daug raukinių (bata de cola) ir naudoja vėduokles bei kastanjetes, nors šie atributai nėra privalomi.

• Flamenko gitara skiriasi nuo klasikinės – ji lengvesnė, su šviesesniu tonu, kad atitiktų greitą ritmą.

• Terminas „flamenko“ galėjo kilti iš arabiško žodžio felahmengu, reiškiančio „klajoklis valstietis“.

• Kiekvienais metais Sevilijoje, Granadoje ir Kordoboje vyksta flamenko festivaliai, sutraukiantys tūkstančius žiūrovų iš viso pasaulio.

Kur pamatyti tikrą flamenko?

Jei keliaujate į Ispaniją, būtinai užsukite į Andalūzijos širdį – Seviliją, Granadą ar Jerez de la Frontera. Ten rasite autentiškas flamenko tavernas (tablaos), kuriose menininkai šoka vos per kelis metrus nuo jūsų.

Vakaro metu galėsite ne tik pamatyti, bet ir pajusti flamenko – nuo pirmųjų gitaros akordų iki paskutinio šokėjos suknelės mosto. Tai patirtis, kurios nepamiršite visą gyvenimą!

Flamenko – daugiau nei šokis

Flamenko – tai Ispanijos siela, gimusi iš skausmo, išaugusi iš laisvės troškimo ir tapusi universalia emocijų kalba. Nesvarbu, ar esate Sevilijos širdyje, ar žiūrite pasirodymą didžiojoje scenoje, – flamenko visada primena, kad gyvenimas yra aistra.

Kviečiame į pažintinę kelionę į Ispaniją FLAMENKO RITMU!