Kroatija – tai nuostabus gamtos ir žmogaus kūrinys. Adrijos jūros pakrantė, saulė, nuostabūs paplūdimiai, kalnai, įspūdingas gamtovaizdis nacionaliniuose parkuose bei architektūros paminklai palieka neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui. Čia sudarytos sąlygos ne tik puikiai pailsėti, bet ir susipažinti su šalies kultūriniu palikimu bei architektūriniais statiniais. Šioje šalyje yra daugybė kurortų, kuriuos dauguma keliautojų pasirenka dėl švelnaus klimato, švarios ir šiltos jūros, gražių paplūdimių ir nepaliestos gamtos.

Adrijos jūra skalauja visus pietvakarinius šios Balkanų pusiasalyje esančios šalies krantus. Šią teritoriją galima drąsiai vadinti Europoje pačia nuostabiausia ir labiausiai gamtine įvairove žavinčia pakrante. Dinarų kalnai, rodos, įsibridę į Adrijos jūrą. Visi paplūdimiai – uolėtos Dinarų priekalnės, tad pajūry labai vaizdinga. Šios šalies grožis aprašytas daugelio rašytojų, nutapytas žinomų dailininkų paveiksluose.

Kroatijos žemėlapis >

ORAI

Kroatijos pakrantėje daugiausia saulėtų valandų Europoje – 2600. Geriausias laikas poilsiui – gegužės ir rugsėjo mėnesiai.
Centriniame šalies regione, klimatas yra vidutinis-žieminis, vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Kalnuose vėsios vasaros ir šalta žiema su dideliu sniego kiekiu. Adrijos jūros pakrantėje Viduržemio jūros klimatas su karštomis sausomis vasaromis ir šiltomis drėgnomis žiemomis.
Paplūdimio sezonas Adrijos jūros pakrantėje trunka nuo birželio vidurio (prieš tai, gegužės mėnesį, jau galima degintis, bet maudytis dar per šalta) iki spalio pradžios.

VIDUTINĖ TEMPERATŪRA, °C

KAIP ATVYKTI

Populiariausias ir dažniausiai pasirenkamas būdas keliauti į Kroatiją – savarankiškai automobiliu. Taip galima daugiau pamatyti, patikusioje vietoje sustoti ir praleisti daugiau dienų nei planuota.
Kitas būdas keliauti – lėktuvu. Deja, tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Kroatiją nėra, tačiau galima rinktis skrydžius su persėdimu arba iš Rygos į Dubrovniką.
Norintiems nerūpestingo poilsio – pažintinės kelionės autobusu iš Lietuvos. Šios dažniausiai būna derinamos su poilsiu pasirinktuose kurortuose.
Pasiekti Kroatiją galima keltu iš Italijos. Venecija, Trieste, Ancona, Pescara, Bari – tai jūrų uostai, iš kurių galimas išvykimas. Pačioje Kroatijoje tarp salų taip pat galima keliauti keltais ar katamaranais. Keltuose įrengtos kajutės su dušais, TV, todėl keliaujant su nakvyne yra viskas, ko reikia patogiam poilsiui.

TRANSPORTAS

Kroatija nemaža šalis, tad joje galima keliauti ir lėktuvais. Reisai tarp Zagrebo ir kitų miestų – Splito, Zadaro, Dubrovniko ir Pulos – vykdomi kasdien. Skrydis užtrunka kiek mažiau nei valandą.

Populiariausias viešasis transportas Kroatijoje yra autobusai. Puikiai išvystytas tarpmiestinių autobusų tinklas. Tarp didesnių miestų kursuoja greitieji autobusai, kurių didžioji dalis geri ir patogūs. Bilietus galima nusipirkti stotyse arba internetu. Vasaros sezonu netgi rekomenduojama juos pirkti iš anksto. Taip būsite tikri, kad gausite vietą autobuse ir atvykus į stotį neteks laukti vėlesnio autobuso. Daugeliui maršrutų perkant bilietą pirmyn ir atgal suteikiama nuolaida. Tvarkaraščius ir bilietų kainas rasite internete. Miesto autobusų bilietus galima įsigyti stotyse ir spaudos kioskuose. Didesniuose miestuose galima įsigyti ir dienos ar kelių dienų bilietą, tinkantį visoms transporto rūšims.

Geležinkeliai Kroatijoje išvystyti silpnai. Daugiausiai bėgių nutiesta šiaurinėje šalies dalyje. Iš sostinės, Zagrebo, traukiniai reguliariai kursuoja į Splitą, Osijeką, Varaždiną, Pulą, Rijeką. Vasarą traukinių grafikas pakeičiamas dažnesniu.

Kroatijoje itin patogu keliauti nuomotu automobiliu. Nuomos punktai įsikūrę visoje pakrantėje, o ir keliai, bent jau kurortinėse zonose, labai geri.
Išsinuomoti automobilį Kroatijoje gali kiekvienas 21 m. sulaukęs ir ne mažiau nei 3 metų vairavimo patirtį turintis žmogus. Tam reikia turėti kreditinę kortelę, pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Beveik visos automobilių stovėjimo aikštelės ir gatvės miestuose yra mokamos, tad nepamirškite susimokėti už stovėjimą, nes mašina tuoj pat bus nutempta arba už valytuvo rasite užkištą baudos kvitą. Kroatijoje kai kuriuose keliuose renkami kelių mokesčiai.

Tarp Kroatijos salų ir pakrantės miestų galima keliauti keltais.

KURORTAI IR LANKYTINOS VIETOS

Rovinis – tai vienas vaizdingiausių Viduržemio jūros pakrantės miestų. Pirmą kartą jis paminėtas dar VII a. Rovinį galima drąsiai vadinti pačiu romantiškiausiu Kroatijos kurortu. Kadaise mokslinės fantastinės literatūros tėvas Žiulis Vernas, ieškodamas unikalių vietų savo romanų veikėjams, išsirinko būtent šį miestą. Rašytoją sužavėjo siauros gatvelės, į stačius kalno šlaitus nuo jūros kylantis miestas. Jo simbolis ir aukščiausias taškas, iškylantis virš visų pastatų, – centre stovinti Šv. Eufemijos bažnyčia, pastatyta XVIII a. Nuo jūros miestas tarsi atsitvėręs namų siena. Visa ši tankiai apgyvendinta miesto kalva primena pasakišką karalystę, kuri sužavi iš pirmo žvilgsnio. Rovinis turi Romos amžinybės, Venecijos originalumo ir Viduržemio jūros žavesio bruožų. Rovinis – labai populiarus kurortas, kuriame galima pamatyti daugybę sakralinių istorinių pastatų, renesanso ir baroko stiliaus rūmų. Šiuolaikiniam Rovinio kurortui ypatingo žavesio suteikia netoli jūroje esančios 22 salos. Dėl švelnaus klimato, aukštos kokybės viešbučių, įvairių kultūros renginių Rovinis mėgstamas viso pasaulio turistų. Rovinio akvariumas yra daugiau nei 100 metų senumo. Tai puikus jūros faunos pavyzdys. Čia laikomos ir nuodingos skorpionžuvės, ir įvairiaspalvės žuvys.

Pula – didžiausias Istrijos regiono miestas pietrytinėje pusiasalio dalyje. Jo istorija skaičiuoja daugiau kaip 3000 metų. Miestas garsus įvairių kultūrų palikimu. Pirmieji šioje vietovėje apsigyveno ilyrai, o 43 m. prieš Kr. Pula tapo romėnų kolonija, vėliau – visos Istrijos administraciniu ir prekybos centru. Romėnų laikais mieste gyveno apie 5000 žmonių, miestas klestėjo, jame pastatytas šeštas pagal dydį pasaulyje amfiteatras. Jis buvo trijų aukštų, čia vykdavo gladiatorių kovos. Dabar amfiteatre, kuriame yra 8000 vietų, jau daugiau nei 50 metų iš eilės vyksta vasaros festivaliai, žymiausių pasaulio dainininkų ir muzikantų koncertai.
Pulos užmiestyje puikūs raižyto kranto paplūdimiai tęsiasi apie 100 km. Čia poilsiautojams skirti 5 kempingai, vienas jų – 3 žvaigždučių. Daugybė restoranų kviečia užsukti paskanauti nacionalinių ir Viduržemio jūros valgių. Daugiausia Istriją lanko ratuoti keliautojai, bet jei kempingo iš anksto neužsisakėte, nusiminti neverta, privačiame sektoriuje visada rasite nakvynę.

Rabačas – kurortas, išaugęs iš žvejų kaimelio, yra vienas gražiausių Istrijos pusiasalyje ir vilioja šilta jūra, vaizdingomis pakrantėmis, nacionaliniais patiekalais garsėjančiais restoranais. Tai ideali vieta šeimyniniam poilsiui. Jaukaus kurorto gatvelės nuo stačių kalnų šlaitų leidžiasi link jūros. Miesto pakrantė sklendi pušų ir oleandrų žalumoje. Kurorte yra 20 teniso kortų, o daugybė pakrantėje laukiančių laivelių su nardymo ir žvejybos įranga siūlo įsimintinų pramogų Adrijos jūroje. Šv. Marinos įlankėlėje, miesto centre, baltuoja jachtų prieplauka. Iš čia organizuojama daugybė ekskursijų į aplinkines ir tolimesnes salas.

Rijeka – didžiausias Kroatijos uostamiestis, esantis visai šalia didžiulio Istros pusiasalio bei Krk salos. Mieste gausu kultūros, mokslo įstaigų, daug jaunimo, tad čia judru ir gyvybinga. Rijeka tikrai patiks tiems, kurie grįžę iš paplūdimio ieško miesto pramogų. Beje, Rijekos paplūdimiuose, kur jūroje pilna uolų, anksčiau atėję poilsiautojai gali įsikurti ant šių akmeninių salelių ir mėgautis krištoliniu jūros vandeniu nesistumdydami tarp daugybės poilsiautojų. Vanduo čia toks skaidrus, kad matyti ne tik visos praplaukiančios žuvelės, bet ir visi dugno akmenėliai, po kuriuos ropinėja jūrų ežiai, ramesnės vietelės ieško jūrų žvaigždės.
Be restoranų, barų ir kavinių, smalsūs turistai turės kur pasižvalgyti po senovinę miesto dalį, kuri prasideda už Kroatijos Respublikos aikštės. Senamiestis nelabai didelis, bet gražus. Seniausias Rijekos architektūros paminklas – Senųjų vartų arka. Įspūdingi miesto vaizdai atsivers pakilus į miesto bokštą Pod Uriloj ar gynybinį bokštą, užlipus ant Kalvarijos kalvos. Teisingumo rūmuose galima aplankyti Jūreivystės ir istorijos muziejų. Savo dvasia miestas, nors ir be kanalų, labai artimas Venecijai. Čia, kaip ir Italijos mieste ant vandens, vyksta įspūdingi, spalvingi karnavalai, trunkantys net 10 dienų. Kiekvienais metais Rijekos karnavalas tampa vis žinomesnis tarp tokių pramogų mėgėjų.

Crikvenica. Šis kurortas, esantis žemyno dalyje, dėl švelnaus klimato labai mėgstamas poilsiautojų. Viešbučių architektūra ir gražios vilos suteikia miesteliui ypatingo patrauklumo ir žavesio. 8 km ilgio Adrijos jūros pakrantėje daug kavinių, barų, restoranų, parduotuvių, naktinių klubų. Čia puikios sąlygos sporto mėgėjams (jachtos, valtys, kateriai, vandens dviračiai, lauko teniso aikštės, žirgynas). Miestelio svečiams nuobodžiauti neleidžia nuolat organizuojamos įvairios šventės, konkursai, koncertai, sporto rungtynės. Crikvenica, skirtingai nuo kitų mūsų siūlomų kurortų, turi smėlio paplūdimį. Įėjimas į paplūdimį yra mokamas.
Gradska Plaza paplūdimys yra apie 200 m nutolęs nuo Crikvenica centro. Mėlyną vėliavą turintis paplūdimys pritaikytas ir negalią turintiems žmonėms. Patogi vieta ir geri įvertinimai sutraukia daugybę lankytojų. Barai, restoranai, pramogos patinka visiems. Gradska Plaza paplūdimys labai gražus dėka jį supančios gamtos. Čia siūlomos vandens sporto pramogos ir užsiėmimai, tad neteks nuobodžiauti aktyvų poilsį mėgstantiems žmonėms.

Opatija laikoma pačiu populiariausiu ir prašmatniausiu kurortu šiaurinės Adrijos pakrantėje.
Miestas išaugo XV a. aplink čia įsikūrusį benediktinų vienuolyną. Opatija laikoma pirmąja Kroatijos turizmo „dama“. Kai 1844 m. dailininkas Skarpa (Rijekos aristokratas) čia pastatė pirmąją Andželikos vilą, nuo jos ir prasidėjo vystytis turizmas. Nuolat žalumoje skendinčioje Opatijoje mėgo ilsėtis Austrijos – Vengrijos imperijos karaliai ir didikai. Šis kurortas išsiskiria architektūros stiliumi, iki mūsų dienų jame išliko nemažai XIX a. pastatų.
Opatijos kurortinė pakrantė dabar išsiplėtė iki 25 km. Čia įsikūrę daugybė viešbučių, galinčių patenkinti pačių išrankiausių turistų skonį. Kurorte gausu barų, kavinių, teniso kortų, baseinų, yra jachtų prieplauka. Opatijoje labai populiaru vakarus leisti kokteilių baruose (jie dirba iki paryčių). Vakare čia juntama ypatinga atmosfera – senovinės statulos atrodo lyg išplaukusios iš jūros, įspūdingai apšviestos pakrantės ir uolos neabejotinai daro išskirtinio kurorto įspūdį. Jo negalima palyginti su judriais Turkijos ar Ispanijos kurortais.
Dėl savo nuostabaus subtropinio klimato Opatija dar praėjusiame amžiuje buvo pripažinta geriausias klimato sąlygas turinčiu Europos kurortu. Čia gerokai šilčiau nei apylinkėse. Nuo žemyno miestą užstoja kalnai. Aukščiausia viršūnė – Učka (1400 m). Dėl čia susidariusio išskirtinio mikroklimato poilsiui tinkami visi metų laikai. Čia auga egzotiški subtropikų augalai – magnolijos, bambukai, palmės. Japoniškos kamelijos tapo Opatijos turizmo simboliu.
Už 6 km nuo Opatijos yra isikūręs jaukus ir nedidelis Lovrano miestelis. Šis kurortas skirtas tiems, kurie nori ramiai pailsėti. Lovrane yra restoranų, kavinių, nedidelis ir jaukus senamiestis.

Moščeniška Draga – tai nedidelis, ramus, apsuptas pušų giraičių, aukščiausio Kroatijos kalno „Učka“ papėdėje įsikūręs žvejų kaimelis. Dėl puikaus, jūros nugludintų akmenukų paplūdimio jis tapo labai patrauklus turistams. Gurmanus džiugina puikūs jūros gėrybių restoranai, kavinės, ledainės. Tai puiki vieta sporto mėgėjams, čia įrengti teniso kortai, futbolo aikštelės, galima užsiimti vandens sportu, kopti į kalnus.

Krk sala – didžiausia Kroatijoje Adrijos jūros sala. Čia yra ir oro uostas. Salą su žemynu jungia modernus tiltas. Sala žavi nuostabia gamta, švelniu klimatu. Salos peizažą paįvairina daugybė mažų užutekių ir įlankėlių. Čia klesti žvejybos verslas, nes Adrijos jūra dosni žuvų, krevečių, krabų ir kitokių gėrybių. Saloje įsikūręs oro uostas, į kurį turistai atskrenda iš viso pasaulio.

Krkas – yra pagrindinis miestas šioje saloje. Čia galima ne tik pasigrožėti įstabia gamta, bet ir aiškiai pajusti alsuojančią istoriją. Senovinis Krk miestas – vienas seniausių Adriatikoje. Mieste galima apžiūrėti daug išlikusių viduramžių įtvirtinimų, Frankopanų pilį šalia Kamplino parko ir miesto sienas, uostą, centrinę aikštę. Turėdamas daug restoranų ir barų, Krk miestas yra naktinio gyvenimo saloje centras. Besisvečiuojantiems uoste siūlomos įvairios ekskursijos laivu.

Malinska yra vienas garsiausių Krk salos kurortų. Malinska išaugo nuo XV a. čia pastatyto malūno. Kurortas įsikūręs šiaurės vakarinėje Kirk salos pakrantėje. Nuo rytinių vėjų miestą saugo kalvota vietovė. Kurorte gausu Viduržemio jūros augmenijos, kai kurie augalai auga tik šioje saloje. Kurorto pajūryje žavi laukinės gamtos grožis, galima pasivaikščioti per uolas vingiuojančiais takeliais, nuo kurių atsiveria puikus vaizdas į jūrą. Mieste siūlomos šiuolaikinio kurorto pramogos.

Baška – mėgiamiausias turistų kurortas Krko saloje. Čia geriausi smulkaus žvyro paplūdimiai ir švariausias vanduo. Miestelis įsikūręs gražiame slėnyje, apsuptas vynuogynų ir alyvmedžių bei nuostabių Velebito kalnų. Baška garsėja senoviniu kultūriniu paveldu. Šiame regione buvo rastas seniausias kroatų rašto paminklas – „Baškos lenta“, kuri buvo sukurta ir užrašyta 1100 m. senuoju kroatų raštu – „glagolica“. Kurorte yra ir kitų dėmesio vertų kultūrinių vietų. Pačiame senamiestyje yra išlikę romėnų sakralinių – kultūrinių paminklų. Baškos kurorte yra keli smulkaus žvyro paplūdimiai. Didžiausias ir gražiausias yra 1800 m ilgio Baškos „Didysis paplūdimys“ („Vela Plaža“) netoli miestelio centro, šalia barų, restoranų, kavinių. Tai smulkaus žvyro paplūdimys, turintis Mėlynąją vėliavą ir, tinkantis suaugusiems, vaikams ir netgi nemokantiems plaukti. Čia galima ramiai ilsėtis grožintis nuostabia gamta ir saule. Negalintys ramiai gulėti, gali išsinuomoti skuterį ar katamaraną. Patys drąsiausi apsilanko amerikietiškuose kalnelių atrakcionuose ar vandens čiuožyklose. Paplūdimyje gausu vandens sporto pramogų, kuriomis besimėgaujant laikas prabėga nepastebimai. Tai ideali vieta šeimyniniam poilsiui, įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms.

Cres sala viduramžiais priklausė Venecijos Respublikai, kurios pėdsakai išlikę senovinių pastatų architektūroje. Lubenice paplūdimys apsuptas uolų, todėl vaizdas čia nuostabus. Ne veltui jis yra vienas gražiausių šalies paplūdimių. Tai puiki vieta norintiems pabėgti nuo šurmulio ir ramiai pailsėti. Lubenice paplūdimys neturi barų ir restoranų, tad maistu ir gėrimais pasirūpinkite patys.

Novi Vinodolski – vaizdingas miestelis Novi Vinodolski Rivjeroje šalia „Vinodol“ slėnio. Dėl visus metus žaliuojančios augmenijos, švelnaus klimato ir švarios jūros Novi Vinodolskis tapo vienu populiariausių pajūrio kurortų. Čia galima mėgautis krištolo skaidrumo jūra, kvėpuoti kalnų gaivos oru, apžiūrėti kultūrinio paveldo objektus – romėnų tvirtovės sienas „Lopsica“, „Paulist“ vienuolių vienuolyno liekanas, Frankopanų citadelę su tvirtove, katedrą, Šv. Trejybės koplyčią ir kitus statinius. Miestelyje esantys restoranai kviečia paragauti šviežių jūros gėrybių ir kitų tradicinių patiekalų. Novi Vinodolskyje gausu sportui ir poilsiui skirtų statinių, lauko ir vidinių baseinų su jūros vandeniu, pirčių.

Plitvicos ežerų nacionalinis parkas 1979 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vanduo parke užima 217 ha, miškai – 22 308 ha. Čia neprailgs visa diena, nes gamtos grožis – kerintis. Tarp aukštų miškais apaugusių kalnų pasislėpę 16 didelių ir mažų krištolo skaidrumo ežerų. Kadangi jie tyvuliuoja skirtingame aukštyje, iš aukščiau esančių vanduo kriokliais per uolas trykšta žemyn. Turistams čia nutiestas puikus pasivaikščiojimo takas, kuriuo einant galima pamatyti visus gražiausius parko kampelius. Kai kur medinis takas nutiestas ežerėlių paviršiumi, kai kur kabo šalia stačių skardžių, kai kur vingiuoja kalnų papėdėmis. Per didesnius ežerėlius galima plaukti laiveliais, plaustais, o slėnyje įsikūrusioje miškų užeigoje puikiai papietauti. Apžiūrėti parkui reikia mažiausiai 4 val. Įėjimas į parką yra mokamas.

Mažoje Košljun saloje galima apžiūrėti pranciškonų vienuolyną ir muziejų. Kaimelyje, turinčiame senas vyndarystės tradicijas, siūloma padegustuoti vietinio vyno.

Pago sala garsėja visoje Kroatijoje žinomu avių pieno sūriu.

Zadaras yra miestas pietinėje Kroatijoje, Dalmatijos regione, vis dar išsaugojęs labai seną siaurų ir žavingų miesto gatvių tinklą, Romos forumą, datuojamą I a. po Kr. Zadaras taip pat gerai žinomas dėl gražių romėnų bažnyčių. Čia buvo įsteigtas pirmasis Kroatijos universitetas (1396 m.) bei pirmasis kroatų laikraštis. Zadare yra senamiestis, kuriame labai rekomenduojama pasivaikščioti. Jame pamatysite romėnų laikų pastatų griuvėsius, viduramžių architektūrą, daugybę senų bažnyčių ir muziejų. Vieni svarbiausių objektų čia yra romėnų forumas, apskrita švento Donato bažnyčia, XII a. Anastasijos katedra, dar vienas archeologijos muziejus ir Zadaro universitetas – vienas seniausių visoje Europoje. Žymiausias ir populiariausias Zadaro lankytinas objektas yra Jūros vargonai (Morske Orgulje) – tai natūralus muzikos instrumentas, kuriuo groja vanduo ir vėjas. Jūros vargonai driekiasi apie 70 m, o juos sudaro 35 skirtingo ilgio vamzdeliai, kurie yra išdėstyti krantinėje po betonu esančioje rezonansinėje ertmėje.

Splitas – Dalmatijos provincijos širdis, didžiausias Kroatijos miestas Adrijos jūros pakrantėje. Miesto istorija siekia IV a., kai Romos imperatorius Diokletianas pasistatė čia savo rūmus. VII a. Romos imperijos kolonija buvo barbarų niokota, daugelis gyventojų pabėgo į Splitą. Greitai miestas tapo industriniu, tačiau senamiestis vis dar žavi savo įspūdingumu bei patrauklumu. Vienas įdomiausių muziejų Splite yra Jūrų muziejus, įkurtas XVII a. tvirtovėje. Jame surinkta didžiulė žemėlapių, nuotraukų, kriauklių, rankų darbo įrankių ir ginklų kolekcija. Archeologijos muziejus, kurio dalis eksponatų yra demonstruojami po atviru dangumi, taip pat vertas turistų dėmesio. Mestrovico galerijoje sukaupta įspūdinga Kroatijos gabiausių menininkų modernistų skulptūrų ekspozicija. Negalima aplenkti ir katedros bei Šv. Domnius varpinės ir Cidro rūmų. Splite įkurtas ir Kroatijos nacionalinis teatras.

Brač sala – antra pagal dydį sala Adrijos jūroje. Salos viduryje yra aukščiausias taškas visame Adrijos pajūryje – tai Vidova Gora (779 m). Sala taip pat garsėja kaip vienas geriausių kurortų Kroatijoje. Šioje saloje daugybe pušynų, vynuogynų ir alyvmedžių alėjų. Kalkakmenis iš šios salos buvo naudojamas garsių statinių statyboje visame pasaulyje, paminėsime tokius kaip: Diokletiono rūmai Splite, Baltieji rūmai Vašingtone. Išvydę pietiniame salos krante, pagrindiniame Bolo mieste esantį paplūdimį jį tikrai atpažinsite – nuostabiausias ir, galima sakyti, gražiausias Adrijos paplūdimys Zlatni rat puikuojasi Kroatiją reklamuojančiuose kataloguose, atvirukuose. Zlatni rat paplūdimyje yra daug barų, kavinių, dušų, teniso kortų. Ieškantys aštrių pojūčių gali išbandyti serfingą ar vandens slides. Zlatni Rat paplūdimys karštomis dienomis tampa tikru išsigelbėjimu, nes čia augančios pušys yra puikus pavėsis nuo kaitrios saulės.
Brač saloje populiarus yra burlenčių, jachtų sportas, povandeninis nardymas, povandeninė medžioklė bei kitos vandens sporto šakos ir pramogos. Bol dažnai vyksta įvairiausi sportinio ir kultūrinio pobūdžio renginiai.

Makarska yra nedidelis miestelis Adrijos jūros pakrantėje. Ji yra turizmo centras, esantis pasagos formos įlankoje tarp Biokovo kalnų ir Adrijos jūros. Miestas garsėja savo palmėmis, promenada, kavinėmis, barais ir parduotuvėmis. Į uostą atplaukia gana daug pramoginių laivų. Šalia paplūdimio yra keli dideli viešbučiai, stovyklavietės. Makarskos centre yra nuostabus senamiestis su siauromis akmenimis grįstomis gatvėmis, bažnyčios aikšte, gėlių ir vaisių turgumi, pranciškonų vienuolynu.
Apie 15 km nuo Makarskos yra puikus Punta Rata paplūdimys. Jis turi Mėlynąją vėliavą, kuri suteikiama kaip Europos Sąjungos paplūdimio kokybės simbolis. Be to, pagal „Forbes“ žurnalo įvertinimus, Punta Rata patenka į geriausių pasaulio TOP 10 paplūdimių sąrašą. Paplūdimys apsuptas barų ir restoranų. Čia galima išsinuomoti sportui skirtą inventorių ir aktyviai praleisti laiką.

Dubrovnikas jau 1300 metų pasižymi savo akmenimis grįstomis aikštėmis bei gatvelėmis, aukštais namais, vienuolynais, bažnyčiomis, rūmais, fontanais bei muziejais. Net išrankiausiam ir visko mačiusiam turistui atminty išliks įspūdžiai apie Placa, Dubrovniko pėsčiųjų takus, laikrodžio bokštą bei pranciškonų ar domininkonų vienuolyną. Kitoje Placos pusėje – Šv. Blezės bažnyčia bei gotikiniai Rektorių rūmai. Pastarieji dabar virtę muziejumi, kuriame išsaugoti buvę kambariai su antikvariniais baldais, baroko tapybos darbai bei istoriniai eksponatai.
Rekomenduojama persikelti į Lokrum salą, kurioje įkurtas nacionalinis parkas, botanikos sodas, benediktinų vienuolynas ir net nudistų paplūdimys.
Į miestą galima atvykti tiesiai iš Zagrebo lėktuvu ar iš bet kurio kito miestelio tarpmiestiniais autobusais. Jei vykstate iš salų, siūloma keltis keltais. Jie brangesni nei, pavyzdžiui, kelionė autobusu, tačiau žymiai patogesni.

Zagrebas – Kroatijos sostinė nuo 1557 m. 1899 m. buvo pastatyta Šv. Stefano katedra, žavi XIII a. freskos, renesansiniai suolai, marmuro altorius ir barokinio stiliaus sakykla. Šiaurės vakarinėje miesto dalyje galima įkopti į Lotrščako bokštą, iš kurio miestą apžvelgti galima net 360 laipsnių kampu. Verta aplankyti ir Klovičevi Dvori galeriją, kurioje rengiamos meno parodos. Netoliese – Šv. Marko bažnyčia su spalvingu stogu bei Ivano Meštrovičiaus kurtomis skulptūromis, Istorijos, Kroatijos bei Zagrebo miesto muziejai. Žemesniojoje miesto dalyje meno mėgėjai turėtų aplankyti meno paviljoną, Štrosmajerio galeriją, Skulptūrų parką. Mimaros muziejuje sukaupta įspūdingų eksponatų bei meno kūrinių. Tai viena žymiausių galerijų Europoje. Gražių parkų mieste taip pat netrūksta.

Kroatijoje populiarūs nudistų paplūdimiai, tad mėgstantiems natūralumą Kroatija ypač tinka. Pirmasis nudistų paplūdimys buvo atidarytas 1934 m., o šiandien Kroatijoje – net 30 oficialių nudistų paplūdimių, ką jau bekalbėti apie negyvenamas saleles, kuriose degintis galima nieko netrukdomam.

AKTYVI VEIKLA

Kroatijoje labai populiarus vandens turizmas. Aktyvaus poilsio pasiūla Kroatijoje tikrai plati.

Buriavimas, jachtos. Atostogas galima praleisti buriuojant Adrijos jūroje. Tokias atostogas ypač siūloma rinktis jaunavedžiams, kurie ne tik galės vienas kitą išbandyti jūroje, bet ir patirti nepamirštamų romantiškų akimirkų. Buriuojant galima užklysti į negyvenamas salas ir ramiai leisti laiką tyrame ore. Kroatijoje siūloma išsinuomoti jachtą su arba be kapitono. Jei nuspręsite buriuoti patys, nuomojantis jachtą, teks parodyti buriavimo kursų pažymėjimą.

Plaukimas baidarėmis. Kroatijoje siūlomi turai baidarėmis jūra Dubrovniko ir aplinkinių salų pakrantėmis. Baidarių turas padės geriau susipažinti su Adrijos jūroje pulsuojančia gyvybe ir leis naujai pažvelgti į Kroatijos pakrantę.

Žūklė. Kiekvienais metais, liepos 27 d., Korčuloje organizuojamos žūklės varžybos, kuriose dalyvauti gali visi norintieji. Kroatijoje žvejoti galima tiek valtyje, tiek nuo kranto – žuvys kimba gerai. Daugelyje žvejų miestelių galima įsigyti žūklės reikmenų, o vietos žvejai už nedidelį mokestį gali pravesti ekskursiją ir parodyti žuvingiausias vietas. Tiesa, norint žvejoti, daugelyje miestelių reikia įsigyti žūklės licenciją, kuri vienai dienai kainuoja apie 8-14 EUR.

Nardymas – populiarus laiko leidimo būdas Kroatijoje, kadangi jūra rami, o vanduo – skaidrus. Jūros dugne galima pamatyti romėnų ir Antikos graikų periodo liekanų. Neturintiems nardymo sertifikato teks nerti kartu su mokytoju, o patyrusiems nardytojams vis tiek teks gauti nardymo leidimą. Nardyti negalima prieplaukų, rezervatų teritorijose, Brijuni ir Krka nacionaliniuose parkuose. Didžiausias leistinas panėrimo gylis – 40 m.

Tačiau ilsėtis Kroatijoje galima ne tik prie vandens. Kroatai turistams siūlo daugybę aktyvaus poilsio galimybių ir ant žemės.

Pėsčiųjų žygiai. Kroatijos landšaftas ypač tinkamas žygiams pėsčiomis. Vaikštinėjant kalnuotomis vietovėmis ir nacionalinių parkų takeliais galima geriau susipažinti su šalies gamta ir gyvenimu. Norintiems lengvo tačiau vaizdingo pasivaikščiojimo siūlomi žygiai po Plitvicos nacionalinį parką. Trokštantiems sunkesnių išbandymų siūloma apsilankyti Biokovo nacionaliniame parke ir įkopti į ten esančius kalnus.

Žygiai dviračiais. Istrijoje, Pietų Dalmatijoje ir Makarskos Rivjeroje organizuojami žygiai dviračiais, kurių metu galima kuo puikiausiai ištyrinėti supančią aplinką ir aktyviai pailsėti. Yra galimybė apjungti kelionę dviračiais ir keltu. Taip kasdien galite atsidurti vis naujoje vietoje ir pamatyti didesnę Kroatijos dalį.

Festivaliai. Vasarą Kroatijoje vyksta daugybė muzikinių ir pramoginių festivalių: „IMmusic“ Zadare, „The Garden Festival“, „Electric Elephant“, „SuncéBeat“, „Soundwave“ Tisno, „Fresh Island Festival“ Pag saloje, „Dimensions Festival“, „Outlook“ Puloje ir kt.

VIRTUVĖ IR GĖRIMAI

Keliaujančius po Kroatiją ši šalis gali sužavėti ne tik savo salomis ir įspūdinga pakrante, bet ir virtuve, kuriai įtaką darė kaimyninės šalys, dalyvavusios šalies istorijoje senais ir naujesniais laikais.
Kroatijoje maistas labai įvairus: nuo šviežios žuvies ir jūros gėrybių pakrantės miesteliuose iki žemyninėje Kroatijoje siūlomų Centrinės Europos valgių, pavyzdžiui, guliašo. Kroatija turi savų gastronominių tradicijų, bet pakrantėje, kur plačiai vartojama žuvis, jūros gėrybės ir daržovės, ilgus metus didelę įtaką darė Venecijos valdymas, o žemyninių rajonų patiekalai artimi Centrinės Europos virtuvei, ypač Vienos ir Vengrijos.
Žemyninių regionų valgiai gaminami iš žemės ūkio produktų – mėsos, ankštinių ir grūdinių augalų. Beveik visur siūlomi makaronų patiekalai ir pica (itališko stiliaus, su plonu padu). Kroatų virtuvėse daugiausia vartojami švieži produktai – mėsa, žuvis ir daržovės. Nacionalinis patiekalas yra garsusis Pago avies pieno sūris (paški sir) ir vytinti kumpiai, vadinami pršut. Kainos paprastai yra mažesnės nei kitose Vakarų Europos šalyse, todėl Kroatijoje tikrai verta paragauti šios šalies patiekalų.
Svarbią tradicinės virtuvės dalį sudaro firminiai patiekalai, kurie gaminami įvairioms šventėms, festivaliams, ypatingoms progoms (derliaus nuėmimo, vynuogių skynimo, vestuvių, krikštynų ir kt.) ir religinėms šventėms (Kalėdoms, Velykoms ir šventųjų, pavyzdžiui, Šv. Martyno, šventėms). Vėsesnis žemyninių regionų klimatas lemia, kad čia patiekalai dažnai būna sotesni, ypač žiemą. Mėsa dažnai ruošiama su sodriais, gardžiais padažais, gaminama kaistuvuose ar po tam tikru metaliniu gaubtu (peka). Valgiai čia gardinami raudonaisiais pipirais.
Kulen – tai pipiringas, pikantiškas saliamis iš Slavonijos regiono. Dešra gardinama raudonaisiais pipirais ir patiekiama su minkštu sūriu, vienmete paprika, pomidorais ir marinuotomis daržovėmis. Kulen saliamis gaminamas ir rūkomas tradiciniais būdais.
Fiš paprikaš – tai gėlavandenės žuvies (dažniausiai karpio) troškinys, pagardintas raudonaisiais pipirais. Patiekalas neabejotinai kilo iš Vengrijos.
Zagorjės štrudelis – tai sluoksniuota tešla, įdaryta šviežiu minkštu sūriu, medumi ir riešutais. Jis tikriausiai kilęs iš Austrijos virtuvės.
Štrukli – tai dideli naminiai ravioliai (įdaryti virtinukai), gaminami iš skirtingų rūšių kvietinių miltų ir kepami orkaitėje. Gardieji štrukli įdaromi sūriu. Būna ir saldžių variantų.

Visoje Kroatijoje yra platus vietinių gėrimų pasirinkimas: nuo alaus, vynų iki deginančių vaisinių brendžių. Kroatiškas alus dažniausiai nestiprus ir šviesus, bet galima rasti ir tamsaus. Pagal licenciją Kroatijoje gaminamas užsienio rūšių, pavyzdžiui, Stella Artois, Tuborg ir Kaltenberg alus, airiškose alinėse pardavinėjamas Guinnesso ir kitas airiškas alus.
Iš Kroatijos vynuogynų derliaus spaudžiami įvairūs raudoni ir balti vynai, tačiau jie retai pasirodo užsienyje. Dauguma alkoholinių gėrimų gaminami iš vynuogių ir dažniau geriami kaip aperityvai, o ne po vakarienės, kaip ir vaisiniai brendžiai, gaminami iš slyvų ir kriaušių. Populiarūs ir brendžiai, pagardinti žolelėmis, graikiniais riešutais ar net medumi.
Vandenį iš čiaupo gerti saugu.

NAUDINGA INFORMACIJA

Vizos. Vizos LR piliečiams nereikia.

Asmens dokumentai. Lietuvos Respublikos piliečiai į Kroatiją gali keliauti tiek su pasu, tiek su asmens tapatybės kortele.

Valiuta. Kroatijos kuna (Kn).

Kalba. Kroatų kalba šneka 96,1 %, serbų – 1 %, kitomis – 2,9 % (italų, vengrų, čekų, slovakų, vokiečių).

Religija. Romos katalikai – 87,8 %, ortodoksai 4,4 %, kiti – 2,6 %, 1,3 %, netikintys sudaro 5,2 %

Apribojimai. Saugokite visus čekius – jeigu finansų policija pastebės, kad nepaėmėte čekio, galite būti palaikytas pardavėjo bendrininku siekiant nemokėti mokesčių.

Lauktuvėms. Paški sir – Pago salos avių pieno sūris. Pago saloje pagaminti sūriai iš avių pieno kokybe nenusileidžia aukščiausios rūšies prancūziškiems sūriams.