Yra filmų, po kurių norisi ne tik sužinoti, kas nutiko pagrindiniam herojui, bet ir paklausti: „O kur tai nufilmuota?“ Nes kartais įspūdingiausia filmo žvaigždė būna ne aktorius, o kraštovaizdis.

Milžiniški kalnai, smaragdiniai slėniai, senoviniai miestai, atokios salos ar begalinės dykumos kine dažnai tampa fantastiniais pasauliais. Tačiau daugelis jų – visiškai tikri. Juos galima aplankyti, paliesti ir pamatyti savo akimis.

Nuo Naujosios Zelandijos, tapusios Viduržeme, iki Graikijos salos, kurioje skambėjo ABBA dainos, – leidžiamės į kelionę po vietas, kuriose Holivudo fantazija susitinka su tikru pasauliu.

Naujoji Zelandija – Viduržemė, kuri egzistuoja iš tikrųjų

Nedaug pasaulio vietų taip stipriai susijusios su vienu filmu kaip Naujoji Zelandija su „Žiedų valdovu“.

Peterio Jacksono filmų trilogija šios šalies kraštovaizdžius pavertė Viduržeme. Žali kalvoti laukai, snieguotos viršukalnės, laukinės upės, tankūs miškai ir dramatiški fjordai ekrane tapo Hobitų kraštu, Gondoru ir kitomis Tolkieno  pasaulio vietomis.

Viena populiariausių lankytinų vietų – Hobbiton Matamatos apylinkėse. Čia išliko hobitų urveliai, žalios kalvos ir garsioji „Žaliojo drakono“ užeiga. Tai viena tų vietų, kur net jei ir nesate didelis „Žiedų valdovo“ gerbėjas, akimirkai galite pasijusti patekę į pasaką.

Tongariro nacionalinio parko vulkaniniai kraštovaizdžiai, Pietų salos kalnai ir Milford Sound fjordai primena, kad šios šalies gamta pati savaime yra verta kino ekrano.

Kelionės idėja: jeigu kada nors svajojote aplankyti Viduržemę, tuomet kelionė į Naująją Zelandiją pranoks jūsų lūkesčius, nes šios šalies gamta – viena pagrindinių filmo herojų.

Islandija – Žemė, Marsas ir dar keli pasauliai vienoje vietoje

Ledynai, juodi vulkaniniai paplūdimiai, garuojančios geoterminės versmės, kriokliai ir lavos laukai sukuria kraštovaizdžius, kurie atrodo lyg specialiai sukurti fantastiniam kinui.

Todėl Islandiją pamėgo kino kūrėjai. Čia buvo filmuojamos scenos iš „Tarp žvaigždžių“, Džeimso Bondo filmų, „Sostų karų“ ir daugybės kitų kūrinių.

„Sostų karų“ gerbėjai Islandijoje gali atpažinti Kirkjufell kalną, o Džeimso Bondo filmų gerbėjai – ledynų ir laukinių kraštovaizdžių vietas.

Dar įdomesnė istorija susijusi su „Volterio Mičio slaptu gyvenimu“. Filme Islandija tampa Afganistanu, Grenlandija ir net Nepalu. Skirtingoms pasaulio vietoms pavaizduoti režisieriui pakako vienos šalies kraštovaizdžių.

Kelionės idėja: Islandijoje galima susikurti savo kino maršrutą – nuo juodųjų paplūdimių iki ledynų ir vulkaninių laukų.

Vadi Rumas, Jordanija – kai dykuma tampa kita planeta

Vadi Rumo dykumoje nereikia specialiųjų efektų, kad patikėtumėte esą kitoje planetoje.

Raudonos uolos, didžiulės smėlio lygumos ir neįprastos kalnų formos čia sukuria beveik siurrealistinį kraštovaizdį. Neatsitiktinai Ridley Scottas šią vietą pasirinko filmuodamas „Marsietį“.

Filme dykuma tampa Marsu. Realybėje ji – vienas įspūdingiausių Jordanijos gamtos kampelių.

Kelionė čia – kur kas daugiau nei kino vietų paieška. Dykumoje galima leistis į safarį džipu, nakvoti beduinų stovykloje ir vakare stebėti žvaigždėtą dangų, kurio beveik neužgožia dirbtinė šviesa.

Kelionės idėja: kino gerbėjams – Marso ekspedicija, keliautojams – viena įspūdingiausių dykumų pasaulyje.

Škotija – pilys, kalnai ir magiški slėniai

Škotijoje atrodo, kad kiekvienas kalnas slepia istoriją. O kai rūkas nusileidžia į slėnius, nesunku suprasti, kodėl šis kraštas taip dažnai pasirenkamas fantastiniams filmams.

Glen Coe slėnis tapo vienu iš „Hario Poterio“ filmų kraštovaizdžių, o Škotijos kalnai ir pilys atpažįstami ir filmuose „Narsioji širdis“, „Operacija „Skyfall““ bei seriale „Svetimšalė“.

Verta aplankyti ir Doune pilį – ji pasirodė „Svetimšalėje“, „Sostų karuose“ ir kultinėje komedijoje „Monty Python and the Holy Grail“.

Škotija ypač patiks tiems, kurie kelionėje nori ne tik gražių vaizdų, bet ir istorijos. Čia galima vieną dieną ieškoti Hario Poterio pėdsakų, kitą – sekti Džeimso Bondo maršrutu, o trečią tiesiog važiuoti per Aukštikalnes ir sustoti ten, kur gražiausia.

Kelionės idėja: Škotijoje galima keliauti tarsi per kelis filmus vienu metu – nuo Hario Poterio magijos iki Džeimso Bondo veiksmo.

Dubrovnikas, Kroatija – karališkasis „Sostų karų“ pasaulis

Jeigu žiūrėdami „Sostų karus“ kada nors pagalvojote, kad Karaliaus Uostas atrodo pernelyg gražiai, kad būtų tikras, turime gerą naujieną: jis tikras.

Tai – Dubrovnikas Kroatijoje.

Viduramžių miesto sienos, akmeniniai pastatai, siauros gatvelės ir Adrijos jūra tapo vienu pagrindinių serialo fonų. Šiandien gerbėjai gali leistis į specialius „Sostų karų“ turus ir atpažinti vietas, kuriose vaikščiojo serialo herojai.

Tačiau Dubrovnikas vertas kelionės net tuomet, kai nežinote, kas yra Starkai ar Targaryenai. Senamiestis, jūra, salos ir Kroatijos virtuvė čia sukuria savo istoriją.

Kelionės idėja: jeigu Karaliaus Uostas jums atrodo pažįstamas, Dubrovnikas suteikia progą pagaliau pamatyti jį ne ekrane, o gyvai.

Skjellig Michael – sala, kuri tapo galaktikos pakraščiu

Prie Airijos krantų iškilusi Skellig Michael sala atrodo taip, tarsi būtų atgabenta iš kitos planetos.

Stačios uolos kyla tiesiai iš Atlanto, o jų viršūnėje išlikęs senovinis vienuolyno kompleksas. Būtent čia „Žvaigždžių karų“ kūrėjai surado savo Ahch-To planetą.

Sala pasirodo „Žvaigždžių karų“ filmuose „Jėga nubunda“ ir „Paskutiniai džedajai“. Čia Rey suranda Luke’ą Skywalkerį, o žiūrovui atsiveria vienas įspūdingiausių kino kraštovaizdžių.

Tačiau tikroji Skellig Michael istorija nė kiek ne mažiau įdomi. VI–VIII amžiuje čia gyveno krikščionių vienuoliai, uolų viršūnėse įsirengę akmenines celes.

Tai viena tų retų kino vietų, kur filmo istorija ir tikroji vietos istorija atrodo beveik vienodai neįtikėtinos.

Petra, Jordanija – šventykla iš kino ekrano

Vienas garsiausių kino archeologinių nuotykių prasideda ne studijoje, o tikroje senovės miesto gatvėje.

Filmo „Indiana Džounsas ir paskutinis kryžiaus žygis“ pabaigoje herojus pasiekia Šventojo Gralio šventyklą. Jos fasadas – ne Holivudo dekoracija, o tikroji Petros iždinė Jordanijoje.

Kelias iki jos taip pat vertas filmo. Į senovinį miestą patenkama per siaurą Siq tarpeklį, o paskui tarp aukštų uolų netikėtai pasirodo rausvas įspūdingas fasadas.

Petra – vienas tų pasaulio kampelių, kuriame kino scena ir tikrovė beveik susilieja.

Havajai – kai kino dekoracija tampa laukinė gamta

Jeigu „Juros periodo parkas“ privertė svajoti apie vietą, kurioje už kiekvieno kalno gali pasirodyti dinozauras, keliaukite į Kauai.

Ši Havajų sala tapo daugelio „Juros periodo“ filmų scenų fonu. Jos vešlios džiunglės, stačios uolos, gilūs slėniai ir kriokliai atrodo taip, lyg čia civilizacija dar nebūtų spėjusi įžengti.

Viena įspūdingiausių salos vietų – Na Pali pakrantė. Iš jūros kylantys žali kalnai ir dramatiškos uolos yra toks kraštovaizdis, kurio nereikia retušuoti net Holivudui.

Dinozaurų, deja, čia nėra. Tačiau kartais užtenka vien tik gamtos, kad pasijustumėte lyg kino filme.

Skopelas, Graikija – „Mamma Mia!“ sala

Įsivaizduokite baltus namelius, mėlyną Egėjo jūrą, žaliuojančius pušynus ir saulės nutviekstas uolas. Dabar pridėkite ABBA muziką – ir gausite „Mamma Mia!“ pasaulį.

2008 m. filme rodoma Skopelo sala Graikijoje tapo viena įsimintiniausių kino vasaros vietų. Nors filmo istorija išgalvota, salos grožis – visiškai tikras.

Viena garsiausių vietų – Agios Ioannis koplyčia, stovinti ant uolos virš jūros. Į ją veda daugiau nei šimtas akmeninių laiptelių. Būtent čia buvo filmuojamos svarbios filmo vestuvių scenos.

Skopelas žavi ne tik kino gerbėjus. Tai sala, kurioje galima lėtai klaidžioti siauromis gatvelėmis, plaukti į nuošalias įlankas, ragauti graikišką maistą ir suprasti, kodėl kino kūrėjai šią vietą pasirinko savo istorijai

Kelionės idėja: „Mamma Mia!“ gerbėjams – muzikinė kelionė po tikrą graikišką rojų, o visiems kitiems – puiki priežastis atrasti mažiau turistų lankomą Graikijos salą.

Namibija – „Mad Max“ pasaulio dykumos

O dabar – vieta tiems, kuriems romantikos ir žydros jūros neužtenka.

Namibijos dykuma tapo vienu svarbiausių „Pašėlusio Makso: Įniršio kelio“ kraštovaizdžių. Begalinės smėlio lygumos, oranžiniai kopų masyvai ir visiškai tušti horizontai filme sukuria postapokaliptinio pasaulio įspūdį.

Įdomiausia tai, kad šio kraštovaizdžio grožis slypi būtent jo tuštumoje. Čia nėra tankių miškų, miestų ar daugybės žmonių. Tik smėlis, dangus ir neįtikėtinas horizontas.

Kelionė į Namibiją – puikus pasirinkimas norintiems pamatyti vieną seniausių pasaulio dykumų ir kartu atrasti vietą, kuri kino ekrane atrodo tarsi kita planeta.

Kinas turi vieną ypatingą galią – jis gali pakeisti mūsų žvilgsnį į vietas, kuriose niekada nebuvome.

Po „Žiedų valdovo“ kalnai nebėra tiesiog kalnai. Jie tampa Viduržeme. Po „Mamma Mia!“ Graikijos sala ima skambėti ABBA dainomis. Dykuma Jordanijoje gali virsti Marsu, o Dubrovniko gatvės – Karaliaus Uostu.

Galbūt todėl kelionė pagal filmą yra šiek tiek kitokia. Į vietą atvykstame ne visiškai kaip turistai. Atvykstame su savo prisiminimais, vaizdais ir istorijomis, kurias jau matėme ekrane.

O tada nutinka geriausia dalis: suprantame, kad tikrovė kartais dar gražesnė už kiną.

Tad kitą kartą rinkdamiesi kelionės kryptį galbūt verta ne klausti „kur dar nebuvau?“, o pagalvoti:

„Kurią filmo vietą norėčiau pamatyti savo akimis?“

Juk kai kurios kelionės prasideda nuo lėktuvo bilieto, o kai kurios – nuo filmo titrų…