Europa moka nustebinti ne tik didingomis sostinėmis, plačiais paplūdimiais ar tūkstantmečius menančiais miestais. Kartais įdomiausios istorijos slypi visai mažose vietose – valstybėse, kurias automobiliu galima pervažiuoti greičiau, nei spėtum išgerti rytinės kavos, tačiau kurių savitumas, istorija ir kraštovaizdžiai verti kur kas ilgesnės viešnagės.

Tarp Prancūzijos ir Ispanijos kalnų įsikūrusi Andora, Viduržemio jūros pakrantę primenanti Monako prabanga, ant uolų iškilęs San Marinas, Alpių apsuptas Lichtenšteinas ir ant kalvos stūksantis Vatikanas – penkios Europos nykštukinės valstybės, penki skirtingi pasauliai. Vienoje karaliauja kalnai ir slidinėjimo trasos, kitoje – prabangios jachtos ir „Formulės 1“ bolidai, trečioje – viduramžių bokštai, o ketvirtoje telpa ne tik neįkainojami meno lobiai, bet ir viso pasaulio katalikų dvasinis centras.

Šios valstybės mažos žemėlapyje, tačiau jų istorijos primena, kad dydis niekada nebuvo svarbiausias matas. Tad leiskimės į kelionę po penkis Europos kampelius, kuriuos verta atrasti neskubant.

Andora – kalnų karalystė

Įsivaizduokite valstybę, kurioje ryte galima leistis į žygį kalnų takais, dieną pasinerti į prekybos gatvių šurmulį, o vakare mėgautis vakariene restorane, pro kurio langus atsiveria snieguotų viršukalnių panorama. Tai Andora – Pirėnų kalnuose, tarp Prancūzijos ir Ispanijos įsispraudusi kunigaikštystė, viliojanti tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjus, tiek ieškančius ramybės gamtoje.

Andora neturi oro uosto, kuriame galėtų leistis įprasti keleiviniai lėktuvai, todėl kelionė čia prasideda nuo kaimyninių šalių. Dažniausiai pasirenkamas Barselonos arba Tulūzos oro uostas, iš kurio toliau vykstama autobusu ar automobiliu. Ir būtent šis kelionės etapas tampa savotiška įžanga į Andoros pasaulį – miestus pamažu keičia vingiuoti kalnų keliai, gilūs slėniai ir didingos uolos.

Šalies sostinė Andora la Velja yra viena aukščiausiai Europoje įsikūrusių sostinių. Jos senamiestyje verta paieškoti istorinių akmeninių namų, užsukti į nedidelę Sant Esteve bažnyčią ir pasivaikščioti senosiomis gatvelėmis. Visai kitokį veidą atskleidžia šiuolaikinės parduotuvės, restoranai ir garsusis Caldea terminis SPA kompleksas, kurio stiklinė architektūra išsiskiria kalnų fone.

Tačiau tikrasis Andoros lobis – gamta. Šiltuoju metų laiku čia laukia kalnų ežerai, žygiai ir dviračių maršrutai, o žiemą šalies kurortai prisipildo slidininkų. Grandvalira – vienas didžiausių slidinėjimo regionų Pirėnuose, kuriame galima rasti trasų tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems kalnų sporto entuziastams.

Andora idealiai tinka tiems, kurie nori suderinti kalnų nuotykius, slidinėjimą, SPA malonumus ir trumpą savaitgalio pabėgimą. Čia galima praleisti tik kelias dienas, tačiau gamtos mylėtojai nesunkiai ras ką veikti ir visą savaitę.

Monakas – maža valstybė, kurioje gyvenimas primena kino filmą

Jeigu Andora kviečia užsidėti žygio batus, tai Monakas siūlo iš spintos išsitraukti elegantiškiausią aprangą. Vos kelių kvadratinių kilometrų teritorijoje, Viduržemio jūros pakrantėje, susitinka prabangios jachtos, garsūs kazino, prestižiniai viešbučiai ir automobiliai, kuriuos dažniau matome žurnalų viršeliuose nei kasdienėse gatvėse.
Monakas yra viena tankiausiai apgyvendintų valstybių pasaulyje. Čia žemė itin brangi, todėl pastatai kyla į viršų, gyvenamieji kvartalai įsikuria šlaituose, o uosto krantinėse vietos ieško įspūdingos jachtos.

Vis dėlto Monakas – ne vien turtuolių žaidimų aikštelė. Istoriniame Le Rocher kvartale stūkso princo rūmai, nuo kurių atsiveria įspūdinga uosto panorama. Čia galima pasivaikščioti siauromis senamiesčio gatvelėmis, aplankyti Monako katedrą, kurioje palaidoti kunigaikščių šeimos nariai, ir pasigrožėti Viduržemio jūros mėlyne.

Monte Karlo kazino aikštė – dar viena vieta, be kurios sunku įsivaizduoti apsilankymą Monake. XIX amžiuje išgarsėjęs kazino tapo ne tik lošimų, bet ir architektūros bei prabangos simboliu. Net jei lošti neketinate, verta čia užsukti dėl įspūdingo pastato ir aplinkinių sodų.

Automobilių sporto gerbėjams Monakas turi atskirą vietą širdyje. Kasmet čia vykstančios „Formulės 1“ Monako „Grand Prix“ lenktynės miesto gatves paverčia viena garsiausių automobilių sporto scenų pasaulyje. Siauros gatvės, staigūs posūkiai ir tunelis prie uosto sukuria trasą, kurioje vairuotojų meistriškumas tikrinamas tiesiog miesto širdyje.
Įdomu tai, kad Monake galima mėgautis ne tik prabanga, bet ir paplūdimiais, sodais bei muziejais. O keliauti čia gana paprasta: iš Prancūzijos Nicos oro uosto Monaką galima pasiekti traukiniu, autobusu ar automobiliu.

Monakas patiks architektūros, automobilių sporto, prabangos ir Viduržemio jūros pakrantės gerbėjams. Net viena diena čia gali tapti išskirtiniu sustojimu keliaujant po Žydrąją pakrantę.

San Marinas – viduramžių pasaka ant kalno

Italijos teritorijos apsuptas San Marinas primena scenografiją istoriniam filmui. Ant Monte Titano kalno įsikūręs senamiestis su gynybinėmis sienomis, akmeninėmis gatvėmis ir trimis bokštais atrodo taip, tarsi viduramžiai čia būtų sustoję trumpam pailsėti ir pamiršę iškeliauti.

Svarbiausias lankytojų tikslas – trys garsieji bokštai: Guaita, Cesta ir Montale. Jie stūkso ant kalno keteros, o jų siluetai tapo valstybės simboliu. Du iš jų galima aplankyti, o nuo apžvalgos vietų atsiveria platūs Italijos kalvų ir Adrijos jūros kraštovaizdžiai.

Senamiestyje verta aplankyti Piazza della Libertà aikštę, kurioje stovi valdžios rūmai Palazzo Pubblico. Šalia jų vyksta oficialios ceremonijos, o šiltuoju metų laiku aikštė prisipildo keliautojų. Pasivaikščiojimas siauromis gatvelėmis leidžia gėrėtis nedidelėmis krautuvėlėmis, tradicinių gaminių parduotuvėmis ir užsukti į jaukią kavinukę.

San Marinas turi ir savų netikėtumų. Čia galima apsilankyti pašto ženklų bei monetų muziejuose, pasidomėti filatelija ar numizmatika, o kolekcionieriams ši valstybė neretai tampa tikru atradimu. Šalis leidžia savo eurų monetas, kurios dėl nedidelių tiražų yra ypač mėgstamos kolekcininkų.

San Mariną patogu aplankyti iš Italijos Rimini miesto. Iš jo galima vykti autobusu, o kelionę planuoti kaip vienos dienos išvyką. Vis dėlto verta čia pasilikti iki vakaro: kai didžioji dalis dienos turistų išvyksta, senamiestis nurimsta ir įgauna ypatingą atmosferą.

San Marinas patiks istorijos, viduramžių architektūros ir panoramų mėgėjams. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie atostogauja Italijoje ir nori į savo kelionės žemėlapį įtraukti dar vieną valstybę.

Lichtenšteinas – Alpių slėnių ir pilių ramybė

Tarp Šveicarijos ir Austrijos, Reino slėnyje, įsikūręs Lichtenšteinas – viena mažiausių Europos valstybių, kurią lengva pražiūrėti skubant iš vienos didelės šalies į kitą. Tačiau tie, kurie čia sustoja, atranda ramų, tvarkingą ir kalnų peizažais apdovanotą kraštą.

Lichtenšteinas neturi tarptautinio oro uosto, o jo sostinė Vaducas labiau primena jaukų Alpių miestelį nei įprastą valstybės sostinę. Miesto panoramoje išsiskiria ant kalvos stūksanti Vaduzo pilis – kunigaikščių šeimos rezidencija. Nors įprastai į vidų turistai neįleidžiami, į pilį vedantys takai ir apylinkių vaizdai tikrai verti pasivaikščiojimo.

Vaducas garsėja meno galerijomis, muziejais ir pašto ženklų tradicijomis. Šalies pašto ženklai kolekcininkų vertinami dėl išskirtinio dizaino, o Nacionalinis muziejus padeda geriau suprasti, kaip nedidelė valstybė išsaugojo savo tapatybę tarp didesnių kaimynių.

Tačiau Lichtenšteino žavesys atsiskleidžia ne vien sostinėje. Kalnų mėgėjų laukia Malbuno kurortas, kuriame žiemą galima slidinėti, o vasarą – leistis į žygius ir grožėtis Alpių pievomis. Šalies teritoriją kerta ir maždaug 75 kilometrų ilgio Lichtenšteino takas, jungiantis skirtingus miestelius bei kaimus ir leidžiantis pažinti visą kunigaikštystę pėsčiomis.

Kelionei į Lichtenšteiną patogu rinktis Ciuricho oro uostą ir toliau važiuoti traukiniu arba automobiliu. Verta atkreipti dėmesį, kad šalies valiuta yra Šveicarijos frankas, nors kai kur gali būti priimami ir eurai.

Lichtenšteinas – puiki kryptis tiems, kurie mėgsta kalnų žygius, nedidelius miestus, muziejus ir keliones be didmiesčių šurmulio. Tai valstybė, kurioje gera sulėtinti tempą ir tiesiog mėgautis vaizdais.

Vatikanas – pasaulio meno lobių saugotoja

Jeigu reikėtų išrinkti valstybę, kurios dydis labiausiai prieštarauja jos reikšmei, tai neabejotinai būtų Vatikanas. Romos mieste įsikūrusi mažiausia pasaulyje nepriklausoma valstybė yra Katalikų Bažnyčios centras, popiežiaus rezidencija ir vieta, kurioje susitelkę vieni svarbiausių Vakarų pasaulio religinio bei kultūrinio paveldo objektų.

Vatikanas toks mažas, kad jo teritoriją galima apžiūrėti per palyginti trumpą laiką, tačiau vien muziejams gali prireikti pusdienio ar net daugiau. Čia kiekvienas žingsnis veda prie istorijos, meno ir architektūros šedevrų.
Pirmiausia akį patraukia Šv. Petro aikštė su didinga kolonada. Jos erdvė suprojektuota taip, kad lankytojai pajustų monumentalumą ir kartu tam tikrą jaukumą. Aikštės gale iškilusi Šv. Petro bazilika – vienas įspūdingiausių krikščioniškosios architektūros pastatų pasaulyje. Viduje galima išvysti Mikelandželo skulptūrą „Pieta“, o užkopus į kupolą – pažvelgti į Romą iš neįprastos perspektyvos.

Ne mažiau įspūdingi Vatikano muziejai. Juose saugoma gausybė meno kūrinių, skulptūrų, gobelenų ir istorinių kolekcijų. Tačiau daugelis lankytojų pirmiausia laukia Siksto koplyčios, kurios lubas puošia Mikelandželo freskos.

Vatikanas turi ir savitą kasdienybę. Čia veikia paštas, leidžiami pašto ženklai bei monetos, o valstybės saugumą užtikrina Šveicarų gvardija, garsėjanti spalvingomis istorinėmis uniformomis. Tai viena labiausiai fotografuojamų vietų, nors gvardiečių pagrindinė užduotis – ne turistų linksminimas, o popiežiaus ir Vatikano apsauga.

Vatikaną patogiausia aplankyti viešint Romoje. Svarbu žinoti, kad Šv. Petro bazilikai ir Vatikano muziejams taikoma skirtinga lankymo tvarka. Į muziejus bilietus verta rezervuoti iš anksto, ypač populiariais kelionių sezonais. Taip pat reikėtų pasirinkti kuklesnę aprangą – lankantis religinėse vietose pečiai ir keliai turi būti pridengti.

Vatikanas ne tik tikintiesiems. Jis būtinas meno, istorijos, architektūros ir kultūros mėgėjams. Net jei Romoje lankotės ne pirmą kartą, Vatikano lobiai gali atskleisti visiškai naują miesto ir Europos istorijos puslapį.

Mažos valstybės, dideli atradimai

Nykštukinės Europos valstybės įrodo, kad kelionės įspūdžius lemia ne teritorijos dydis ar gyventojų skaičius. Vienur užtenka kelių valandų, kad išvystum įspūdingiausius architektūros paminklus, kitur norisi dienų dienas vaikščioti kalnų takais, o dar kitur – tiesiog sėdėti kavinėje ir stebėti pasaulį, kuris, regis, niekur neskuba.

Galbūt būtent todėl šios mažos šalys tokios patrauklios keliautojams: jos leidžia pajusti, kiek daug skirtingų kultūrų, istorijų ir kraštovaizdžių telpa viename žemyne. Ir kartais, norint atrasti naują pasaulį, visai nebūtina keliauti toli. Pakanka pasirinkti valstybę, kuri žemėlapyje atrodo vos įžiūrima, ir leisti jai jus nustebinti…