| Pateikiame jums sąrašą vietovių, kurias rekomenduojame aplenkti ar bent jau susimąstyti prieš planuojant savo keliones. Na o jei vis dėlto ryšitės, pasirūpinkite tinkama apsauga. Saugokite save. |
| Dzeržinskas, Rusija Antrojo pasaulinio karo metu tai buvo cheminių ginklų gamybos centras, tad nenuostabu, kad 300 000 šio miesto gyventojų gyvenimo trukmė yra trumpiausia visame pasaulyje. Juk atliekos laidojamos tiesiog žemėje. Vidutinė gyvenimo trukmė čia siekia vos 45 metus. Tai 15-20 metų mažiau nei vidutinių Rusijos gyventojų ir perpus trumpiau nei vakariečių. |
|
| Kabwe, Zambija Antras pagal dydį miestas šioje Pietų Afrikos valstybėje, kurioje iki 1987 m. veikė viena didžiausių švino lydyklų pasaulyje. Tad dabar miestas kenčia nuo itin didelio užterštumo nuo sunkiųjų metalų, kuris gali smarkiai pakenkti vaikų smegenų ir nervų veiklai. Kraujo tyrimai rodo, kad švino kiekis kraujyje kartais viršija 50 mikrogramų decilitre, o kai kur net ir 100. |
|
| La Oroya, Peru Nors tai yra viena mažiausių bendruomenių šiame sąraše (35 000 žmonių), dėl amerikiečių darbų išgaunant šviną, varį ir cinką, tai yra viena iš labiausiai užterštų vietovių pasaulyje. |
|
| Linfen, Kinija Šio miesto, esančio pačiame Kinijos anglakasybos regiono centre Shanxi provincijoje, gyventojai kosti, dūsta nuo dulkių ir naudoja vandenį, užterštą arsenu, kuris išsiskiria naudojant iškastinį kurą. Be to, itin didelis užterštumas sąlygoja ir prastą matomumą. |
|
| Norilsk, Rusija Miestas, esantis už Poliarinio rato, turi vieną didžiausių metalo lydymo kompleksą, o kartu ir vieną smarkiausių smogų. Iš šios vietos į orą patenka tiek daug teršalų, kad 30 km spinduliu aplink miestą nėra nė vieno žaliuojančio žolės lopinėlio ar krūmo. Užterštumas (su sunkiaisiais metalais) paplitęs 60 km atstumu. |
|
| Sukinda, Indija Čia veikia viena didžiausių chromo, naudojamo nerūdijančio plieno gamybai, kasyklų, ir 2,6 mln. gyventojų naudoja vandenį, kuriame yra kancerogeniškų šešiavalenčio chromo junginių. Šešiavalentis chromas yra labai nuodingas ir pavojingas. |
|
| Tianying, Kinija Pasak Kinijos vyriausybės, šis miestas yra švino produkcijos centras Kinijoje ir yra vienas iš aštuonių labiausiai užterštų regionų šalyje. Švino koncentracija ore ir dirvožemyje 8,5 – 10 kartų viršija nacionalinius sveikatos standartus, o švino dulkės teršia pasėlius net 24 kartais labiau nei leidžiama. |
|
| Vapi, Indija Šis miestas, įsikūręs industrinio Indijos regiono pakraštyje, Gujarat valstijoje, globoja daugiau kaip 1000 įvairių gamyklų, tarp jų naftos, pesticidų, farmacijos ir kitų chemikalų atliekų sąvartynus. Gamyklos labiausiai teršia nuotekomis, tačiau atliekų čia daugiau nėra kur dėti, tad galiausiai viskas virsta šiukšlynais. |
|
| Sumqayit, Azerbaidžanas Tai dar vienas Sovietų Sąjungos toksiško palikimo paveldėtojas. Šiame mieste gyvena 275 000 žmonių ir visi kenčia nuo didelės sunkiųjų metalų, naftos, cheminės taršos. Todėl vietinių sergamumas vėžiu yra 22-51 % didesnis nei kitų Azerbaidžano gyventojų, o jų vaikai kenčia nuo įvairių genetinių ydų, tokių kaip protinis atsilikimas ar kaulų ligos. |
|
| Černobilis, Ukraina Vienas baisiausių pasaulyje nelaimingų atsitikimų atominėje elektrinėje vis dar nuodija net 5,5 mln. žmonių ir tiesiogiai įtakoja spartų susirgimų skydliaukės vėžiu skaičiaus didėjimą. Nelaimė taip pat smarkiai pakenkė ir šalies ekonominiam bei ūkiniam vystymuisi. |
|
| Baltijos jūra Baltija yra pati radioaktyviausia jūra pasaulyje – jau daugelį metų ji teršiama radioaktyviomis atliekomis iš įvairių šalių atominių elektrinių, išsidėsčiusių palei Baltijos krantus. Dar didesnė taršos priežastis – Černobylio AE katastrofa, atominės bombos bandymai Šaltojo karo metu ir išmetimai iš branduolinio kuro perdirbimo įrenginių – tai jau istorija, kurios negalime pakeisti. Daugelis leidžiame vasaras prie Baltijos jūros krantų, tad susimąstykime globaliau apie vienintelės Lietuvos krantus skalaujančios jūros išgelbėjimą. |