Virš vaizdingos Neapolio įlankos iškilęs Vezuvijaus ugnikalnis yra vienas iš žymiausių pasaulio ugnikalnių. Jo istorija amžiams susipynusi su senovės romėnų miestais, kuriuos jis kadaise palaidojo pelenuose. Nors Vezuvijus žinomas dėl savo liūdnai pagarsėjusio išsiveržimo 79 m. po Kristaus, sunaikinusio Pompėją ir Herkulanėją, jis taip pat yra nuostabus gamtos stebuklas, kviečiantis nuotykių ieškančius keliautojus tyrinėti jo atšiaurią vietovę ir turtingą istorinę reikšmę.
Istorijos alsavimas
Vezuvijus, iškilęs maždaug 1281 m aukštyje, akivaizdžiai dominuoja vietovės panoramoje, o apsilankymas jame – tai ne tik grožėjimasis vaizdais, bet ir kelionė laiku. Kildami šio veikiančio ugnikalnio šlaitais, su kiekvienu žingsniu vis labiau suprasite, kokia jėga pakeitė senovės Romos gyvenimą. Tragiška Pompėjos ir Herkulanėjos istorija leidžia pažvelgti į senovės civilizacijos kasdienybę.
Šiuose UNESCO pasaulio paveldo objektuose, esančiuose netoli ugnikalnio, rengiamos įspūdingos ekskursijos, kurios lankytojus nukelia beveik 2000 metų atgal. Vaikščiokite po Pompėjos namų, gatvių ir amfiteatrų griuvėsius ir įsivaizduokite kadaise klestėjusį miestą. Herkulanėjoje, į kurią dažnai nekreipiama dėmesio, galima pamatyti dar geriau išlikusių artefaktų, mozaikų ir net apanglėjusių medinių daiktų.
Pompėja…
Gyvenimas iki ugnikalnio išsiveržimo.
Prieš sunaikinimą Pompėja buvo triukšmingas romėnų miestas, kuriame gyveno apie 11 000 žmonių. Jis klestėjo kaip komercinis ir kultūrinis centras su didingomis vilomis, viešosiomis pirtimis, teatrais, šventyklomis ir turgavietėmis. Šiandien vaikščiodami iškastomis gatvėmis lankytojai vis dar gali pamatyti akmenimis grįstus kelius, ant kai kurių iš jų įsispaudusias originalias vežimų vėžes ir gerai išlikusius pastatus, kurie leidžia suprasti, kaip žmonės gyveno prieš beveik du tūkstančius metų.
Išsiveržimas: Tragiška istorija
79 m. rugpjūčio 24 d. Vezuvijus smarkiai išsiveržė, išmesdamas didžiulį debesį pelenų, pemzos ir nuodingų dujų. Nors daugeliui gyventojų pavyko pabėgti, tūkstančiai žmonių pateko į stichijos spąstus. Pompėją greitai palaidojo kelių metrų vulkaninių pelenų ir nuolaužų sluoksnis, išsaugojęs nepaprastai detalų miesto vaizdą. Pastatai, freskos, keramikos dirbiniai ir net žmonių aukų gipsinės atliejos, padarytos pagal sukietėjusių pelenų paliktus atspaudus, sustingo laike, suteikdamos archeologams ir lankytojams neprilygstamą galimybę susipažinti su romėnų gyvenimu ir mirtimi.
Pompėja šiandien
Pompėjos griuvėsiai užima apie 170 hektarų plotą, nors ištirta tik du trečdaliai senovinio miesto. Vykdomi restauravimo darbai užtikrina, kad lankytojai ir toliau galėtų grožėtis miesto stebuklais ir jis būtų išsaugotas ateities kartoms. Šiuolaikinėje Pompėjoje, esančioje visai šalia griuvėsių, yra daugybė apgyvendinimo įstaigų, restoranų ir muziejų, todėl čia patogu apsistoti ir tyrinėti vietovę.
Kopimas į Vezuvijų
Nuotykių trokštantiems keliautojams žygis į Vezuvijų yra nepamirštama patirtis. Nuo aukščiausios automobilių stovėjimo aikštelės iki kraterio veda maždaug 30 minučių žygio pėsčiomis takas. Kylant aukštyn atsiveria kvapą gniaužiantys Neapolio, įlankos ir apylinkių vaizdai, suteikiantys daugybę galimybių fotografuoti. Vietovė nelygi, bet įveikiama daugeliui normalaus fizinio pasirengimo žmonių, be to, yra kelios apžvalgos aikštelės, kuriose galima pailsėti ir pasigrožėti kraštovaizdžiu.
Viršūnėje lankytojai gali pažvelgti tiesiai į ugnikalnio žiotis, kur iš kraterio vis dar veržiasi garų gūsiai, primenantys apie apačioje slypinčią paslėptą galią. Jausmas stovint ant vieno garsiausių pasaulio ugnikalnių, kurio tragiška praeitis ir neaiški ateitis, krašto yra ir bauginantis, ir jaudinantis…
Ugnikalnio apylinkės
Vezuvijus – tai ne tik ugnikalnis. Aplink esantis Vezuvijaus nacionalinis parkas yra gamtos mylėtojų rojus. Derlingame ugnikalnio dirvožemyje augo vešli augmenija, o žemesniuose šlaituose driekiasi pušų, kaštonų ir ąžuolų miškai. Parke auga daugiau kaip 900 augalų rūšių, taip pat gyvena laukiniai gyvūnai – lapės, triušiai ir įvairios paukščių rūšys. Per parką vingiuoja keli takeliai, kuriais galima leistis į įvairaus sudėtingumo žygius įvairaus amžiaus žmonėms, o iš kai kurių jų atsiveria ugnikalnio ir Neapolio įlankos panorama.
Nepraleiskite progos paragauti vietinių produktų, kurie augo naudingame, mineralų turtingame vulkaniniame dirvožemyje. Iš Vezuvijaus šlaituose auginamų vynuogių gaminamas garsusis Lacrima Christi („Kristaus ašaros“) vynas – unikalus gaminys, atspindintis savitą regiono skonį.
Patarimai keliautojams
Kaip ten nuvykti: Vezuvijus yra maždaug už 30 minučių kelio automobiliu iš Neapolio. Į parką galite atvykti automobiliu arba keliauti autobusu iš netoliese esančio Ercolano miestelio, esančio netoli Herkulanumo griuvėsių.
Geriausias laikas apsilankyti: pavasarį (balandžio-birželio mėn.) ir rudenį (rugsėjo-spalio mėn.) čia vyrauja maloni temperatūra ir mažiau žmonių. Vasarą gali būti gana karšta, todėl rekomenduojama žygiuoti anksti ryte.
Ką pasiimti su savimi: Nepamirškite kremo nuo saulės, kepurės ir vandens, ypač karštesniais mėnesiais.
Saugumas: Nors Vezuvijus yra aktyvus ugnikalnis, jis nebuvo išsiveržęs nuo 1944 m. Tačiau jį atidžiai stebi mokslininkai, o lankytojai nuolat informuojami apie visus galimus pavojus.
Vezuvijaus kalnas – tai vieta, kurioje susilieja istorija, nuotykiai ir gamtos grožis. Nesvarbu, ar jus žavi senovės istorija, ar intriguoja neaprėpiama gamtos jėga, ar tiesiog ieškote įspūdingo vaizdo, šis didingas ugnikalnis siūlo nepakartojamų įspūdžių. Stovint ant jo kraterio krašto ir žvelgiant į Neapolio įlanką nesunku suprasti, kodėl Vezuvijus jau tūkstantmečius audrina vaizduotę.
Taigi susipakuokite žygio batus, fotoaparatą bei smalsumą ir pasiruoškite tyrinėti tikrą geologinį stebuklą!