Mėgstame baseinus ir šiltą klimatą, tačiau dar labiau mėgstame  aktyvias atostogas – kasdien naujus gamtos vaizdus, klaidžiojimą senamiesčių gatvelėmis, gomurį kutenančius įvairius skonius. Todėl atostogoms renkamės savarankiškas keliones – nusiperkam lėktuvo bilietus, užsisakom viešbutį, išsinuomojam mašiną ir … pirmyn.

Paskutinė kelionė, kurią labai rekomenduočiau kiekvienai šeimai, buvo į Italijos Šiaurėje. Ji truko 8 dienas ir paliko neišdildomą įspūdį mums ir vaikams.

1 diena

Per pietus atskridome į Milano-Malpensa, išsinuomojome mašiną ir nieko nelaukdami išriedėjome link žymiosios Milano katedros. Jei būtume skridę į Milano-Bergamo oro uostą, pusdienį būtume praleidę ten, nes Aukštutinis Bergamas – nuostabaus grožio senovinis miestelis, šįkart jo nepalankėme, tačiau būtinai sugrįšime :)

Taigi, įvažiuojame į Milaną, pasistatome mašiną šalia katedros esančioje požeminėje stovėjimo aikštelėje ir išeiname į nuostabų miestą, kur vos už kelių gatvelių mus pasitinka grakštūs, balti Milano katedros špiliai.

Katedra (it. Duomo di Milano) – milžiniška – viena didžiausių pasaulyje. Ne veltui ją statė beveik 600 metų (pradėjo XIV am.). 1805 metais fasadas buvo baigtas, tačiau dar pusantro šimto metų buvo tvirtinamos skulptūros ir baigiami kiti darbai. Katedrą puošia virš 3 tūkstančių skulptūrų ir 135 špiliai. Į katedros vidų nepatekome, nes eilėje būtų reikėję laukti apie porą valandų, kas, esant 30 laipsnių karščiui, labai išvargintų vaikus.

Apžiūrėję katedrą iš visų pusių patraukėme link  Viktoro Emanuelio II galerijos – Milano madų centro ( ten galite rasti garsiausių pasaulio dizainerių parduotuves). Viktoro Emanuelio II galerija pastatyta 1865–1877 pagal Giuseppe Mengoni projektą ir pavadinta pirmojo suvienytos Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio II vardu. Galerija atrodo labai erdvi dėl savo stiklinių skliautų, kurie per šventes būna dekoruojami. Galerijos viduryje greičiausiai pamatysite kažką stebinčių ir laukiančių žmonių ratelį. Priėję pastebėsite – kad jie stebi ant kulno besisukantį žmogų. Kodėl? Pasirodo, pačiam galerijos centre grindinyje yra mozaika, kurioje pavaizduotas jautis. Ir tiems, kas sugalvoję norą tris kartus apsisukus laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi aplink savo ašį, noras išsipildys! Tiesa, kulniuką kaskart reikia statyti ant jaučio vyriškos vietos :)

Išeidami iš galerijos negalėjome praeiti pro „Cioccolatiitaliani“ kavinę, kur nėra deserto be šokolado. Šokoladas dedamas į patį desertą ar ledus ir dar įsmeigiamas ragelis su skystu šokoladu šalia… Šokoladuotom šypsenom pasivaikščiojom po miestą ir iškeliavom į netoli Gardos ežero įsikūrusį viešbutį.

Viešbutį pasirinkom su baseinu, kad po dienos kelionių galėtume atsigaivinti ir atsipalaiduoti. Toks pasirinkimas labai pasiteisino – vaikai nuo kelionių laisvą dienos dalį gyveno baseine. Ten ne tik plaukiojo, nardė nuo baseino krašto, bet ir susirado draugų :)

Mūsų pasirinktame viešbuty šeimininkavo šeima (jie yra ir viešbučio savininkai) – ir tai tikrai nuostabus dalykas, nes gyveni kaip namie. Ryte laukia šviežiai keptos bandelės, pyragai, iš sodo nuskinti vaisiai. Šeimininkai visada pasitinka su šypsena, pataria, kur gali nusipirkti trūkstamų dalykų ar pavakarieniauti, jei šalia esantis restoranėlis uždarytas.

2 diena

Vienas iš suplanuotų kelionės tikslų buvo Venecija – miestas ant vandens.  Nutarėme į jį keliauti kelionės pradžioje. Nuo mūsų viešbučio iki Venecijos buvo 140 kilometrų automagistrale. Kelias neprailgo – Italijos kraštovaizdis visiškai kitoks nei Lietuvos –kalnuotas, puoštas mažais kalnuose įsikūrusiais miesteliais – kiekviename jų gali pamatyti bažnyčios varpinę, įvairiausios architektūros mažų namelių ir šalia besidriekiančius vynuogynų laukus.

Venecija  ant vandens – Adrijos jūros žiočių pastatytas miestas. Mieste išsiraizgę apie 150 kanalų, kuriuos juosia 409 tiltai.  Plačiausias kanalas Venecijoje vadinamas „Grand Canal“, kuris miestą dalija į dvi dalis.

Kasmet apie 15 mln. turistų aplanko miestą. Turizmas – pagrindinis miesto verslas. Mieste gausu suvenyrų parduotuvių, kavinių, restoranų. Pagrindinė turistų susibūrimo vieta –Šv. Morkaus aikštė (Piazza San Marco), į kurią senovėje kava pasimėgauti rinkdavosi aristokratai. Aikštę puošia IX amžiuje pastatyta Šv. Morkaus Bazilika – joje ilsisi šventojo Venecijos globėjo – Šv. Morkaus kūnas, pavogtas Venecijos pirklių iš kapo Aleksandrijoje. Pastato sienos ir kupolas išpuošti bizantinėm mozaikom.

Šalia puikuojasi gotikiniai Dožų rūmai, statyti IX-XVI a. – iš jų net 1000 metų buvo valdoma Venecija. Toje pačioje aikštėje puikuojasi ir Šv. Morkaus varpinė – aukščiausias (99 m)  Venecijos pastatas.

Dar vienas Venecijos pasididžiavimas – gondolos. Jų čia tiek, kad sunku išsirinkti, su kuria norėtum paplaukioti – jos skirtingai dekoruotos, valdomos pasipuošusių gondolininkų, kurie visada pasiruošę paduoti ranką ir švelniai plukdyti vaizdingais kanalais.

Atvažiavę į Veneciją, mašiną palikom Venezia Tronchetto parkavimosi aikštelėje ir maršrutiniu ACTV laiveliu („vandens autobusu“, kaip jie vadina) plaukėm iki Šv. Morkaus aikštės. Visą kelią grožėjomis miesto architektūra ir tarp namų vinguriuojančiais mažais kanalais.  Aikštėje esančiame  „Bar Gelateria Al Todaro Dal 1948“ suvalgę vienus skaniausių ledų, leidomės apžiūrėti visus aukščiau mano aprašytus objektus, vėliau  nuklaidžiojom Venecijos gatvelėmis, su gausybe mažų kanalų, kuriuos puošė švelniai linguojančios gondolos.

Diena praskriejo greitai. Labai norėjau dar aplankyti Murano ir Burano salas, tačiau vaikai jau pavargo nuo kaitros ir nusprendėme keliauti namo. Grįžus laukė dangaus žydrumo baseinas ir nuostabi vakarienė šalia esančiame restoranėlyje…

3 diena

Diena išaušo saulėta, giedra, likusią savaitės dalį rodė lietingą, tad nieko nelaukę nutarėme keliauti į didžiausią Italijoje  atrakcionų parkas –  Gardalendą.  Apie šį parką buvome girdėję ir skaitę dar ruošdamiesi kelionei Lietuvoje. Jis buvo vos už 16 kilometrų nuo mūsų, tad dar su skanių pusryčių prisiminimu atkeliavome į parką. Parkai ten yra 2 šalia vienas kito. Gardaland ir Gardaland Sea Life Aquarium. Nusipirkom šeimos bilietą 2 dienom – vieną gali eiti į Gardaland parką, kitą – į Sea Life Aquarium ir įsiliejome į minią laukiančią parko atidarymo. Parkas atsidaro 10 val.

Parko atrakcijos suskirstyto į tris temas. Fantasy – mažiesiems. Adventure – nuotykius ir aukštį mėgstantiems. Adrenaline – aštrių pojūčių mėgėjams. Teko išsiskirstyt poromis – vyras su sūnum iškeliavo į adventure ir Adrenaline šalį, o aš su dukra į Fantasy ir kraštelį Adventure.

Fantasy  pasitiko mus naujiena – „Peppa Pig Land“ – visišku mažųjų rojum. Tiek atrakcionai, tiek aplinka pritaikyta patiems mažiausiems. Nors dukrai jau septyneri, mielai suposi, išbandė net kelis atrakcionus.

Išėjusios iš „Peppa Pig Land“, pasiėmėme parko žemėlapį ir iškeliavome takeliais nuotykių ieškoti. Parkas tikrai įspūdingas, pilnas įvairiausių staigmenų vaikams. Atrakcionai įdomūs ir eilės nedidelės (lyginu su Paryžiaus Disney Land), tam tikrom valandom vyksta įvairūs šou pasirodymai.

L’Albero di Prezzemolo atrakcionas buvo vienas įspūdingesnių. Įsikūręs dideliame medyje, pilnas paslapčių. Su Volaplano ir Monorataia keliaudamos ore apžvelgėme parko dalį. Praskriejome Piterio Peno laiveliais. Labai patiko suktis Kung Fu Pandos puodeliais, dukra džiaugėsi lakstydama po Fantasy teritorijoj įrengtą šokinėjantį fontaną. Vyrukams patiko Mamutas,  Jungle Rapids, Colorado Boat, Fuga da Atlantide. Panorama jie apžvelgė Flying Island atrakcione. Veiklos užteko visai dienai. Parkas mums labai patiko.

Adrenalino mėgėjai – tarp mūsų tokių nebuoJ čia galės išbandyti net 7 ekstremalius ir 27 paprastesnius atrakcionus.

4 diena

Tęsėme savo nuotykius Gardaland parke, bet dabar jau Sea Life Aquarium. Realiai jam apžiūrėti užtenka 1 valandos. Jei pasiseks – pataikysite į jūrų liūtų šou, tačiau į šou vietą ateikite maždaug likus 40 minučių iki šou pradžios. Mes atėjome likus 20 ir vietų jau nebebuvo.

Jei važiuočiau ten antrą kartą, vietoj šio akvariumo rinkčiaus aplankyti šalia esantį vandens parką  Caneva Aqua Park. Ten tikrai būtų labai smagu tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Na, o mes turėdami laisvą dar beveik visą dieną iškeliavome aplankyti Veronos – Romeo ir Džiuljetos miesto su koliziejumi, primenančiu didįjį Romos koliziejų ir nuostabiu senamiesčiu. Atstumas nuo mūsų viešbučio iki Veronos buvo apie 25 km, tad kelionė buvo trumpa ir jau per pietus vaikščijom po Veronos koliziejų. Tada užsukom skaniausių Italijoje ragautų ledų į kavinę GROM ir iškeliavom ieškot Džiuljetos kiemelio.  Iš tolo supratom, kuris kiemelis Džiuljetos – ne tik šalia susibūrę žmonės, bet ir iš įvairių spalvų rašteliais apklijuota siena neleido suabejoti. Aplankėm Džiuljetos muziejų, pastovėjom jos balkonėlyje ir iškeliavom į turgaus aikštę, kurioje gali įsigyti visokių vaisių ir suvenyrų. Tuomet paklaidžiojom po Veronos senamiestį, paragavom vietinių picų ir patraukėm namo, į baseiną :)

5 diena

Iš vakaro nusprendėme vieną dieną skirti poilsiui – neskubiai kelionei mašina aplink Gardo ežerą, sustojant prie jo pasimaudyti ir atsikvėpti. Iškeliavome iš Peschiera del Garda ir važiavome keliu, kuris tiesiasi 200 km. palei pat ežerą – vos 20 metrų nuo vandens. Palei visą ežerą įsikūrę nuostabaus grožio miesteliai su jachtų uostais ir pėsčiųjų takais palei pat vandenį. Keliuose matėme labai daug vokiečių automobilių, panašu, kad šie miesteliai – jų mėgstamas kurortas vasarai. Palei ežerą taip yra daug pėsčiųjų takų. Brenzone miestelyje radome net jiems skirtą žemėlapį. Pakrantės miesteliai žavi jaukumu, švara ir spalvomis įrėmintomis nuostabiu ežero horizontu. Apvažiavę aplink ežerą stabtelėjome Toscolano-Maderno esančiame paplūdimyje ir praleidom kelias valandas džiaugdamiesi saule ir ežero gaiva. Pakrantėje buvo daug baltų akmenukų, kurių parsivežėme atsiminimui.

6 diena

Ši diena buvo suplanuota kelionei į Cinque Terre. Jei dar neteko apie šią vietą girdėti – tai Italijos Rivjera su nuostabiai ant kalnuoto Ligūrijos jūros kranto išsidėsčiusiais žvejų kaimeliais.  Nuo mūsų viešbučio iki šios vietos buvo apie 250 kilometrų, tad skaniai papusryčiavę iškart išvykome. Kelias žavėjo įspūdingais kalnais ir juose įsikūrusiais miesteliais.

Kadangi į šiuos miestukus mašina atvažiuoti neįmanoma, juos galima apkeliauti tik traukiniu iš La Spezia (iš apačios) arba Levante (iš viršaus) miestelių. Mes atkeliavome į La Spezia, pastatėme mašiną šalia traukinių stoties esančioje požeminėje aištelėje ir, nusipirkę šeimos bilietą dienai, traukinuku iškeliavom į pirmąjį miestelį Riomaggiore.

Išlipę užsukom į turizmo informacijos centrą, ir gavę instrukciją, ką turime būtinai pamatyti, išpėdinom į miestelį. Ėjome ilgu nuostabiomis spalvotų plytelių mozaikomis papuoštu tuneliu, iš kurio išėję patekome tiesiai į miestelį ir nusileidom į nepaprastu grožiu užburiančią įlanką. Įlanka įsispraudusi slėnyje tarp dviejų kalnų, kuriais galima pavaikščioti ten esančių pėsčiųjų taku, iš kurio atsiveria nuostabi panorama.

Šis žvejų kaimelis – piečiausia regiono gyvenvietė, graikų įkurta dar VIII a., o nuo 1276 m. užimta ir valdyta venecijiečių. Jis garsėja ne tik nuostabiais vaizdais, bet ir vietiniu vynu „Sciacchetrà“ .  Iš įlankos ėjome į miestelį, pilną jūros gėrybėmis, kvapnia kava ir ledais prekiaujančių kavinukių ir barų. Via Colombo – pagrindinė miestelio gatvė, kuria keliaujame iki Oratio Assunta in Cielo bažnytėlės, uždegame žvakutes, tada apsisukame, keliaujsme į pagrindinę miestelio viduramžiško sitliaus bažnyčią Chiesa San Giovani.  Tuomet gražia alėja grįžtame iki jūros ir mėgaujamės nuostabiu vaizdu.

Iš Riomaggiore traukinuku važiuojame į antrą mums iš nuotraukų patikusį miestelį –  Manarola. Tiesa, galima keliauti į jį ir pėsčiomis, nes Riomaggiore ir Manarola jungia pakrante vingiuojantis Via dell’Amore arba „Meilės takas“ . Manarola XII a. įkurtas, jaukus  Cinque Terre miestelis. Miestelis mažesnis už Riomaggiore ir kartu kažkuo primenantis jį. Pasivaikščiojame po miestelį, tada palei jūrą kalnais besidriekiančių taku iki įspūdingos apžvalgos aikštelės ir iškeliavom į trečiąjį miestelį – Vernazza.

Vernazza mus pasitiko siaura suvenyrų ir kavinių sausakimša gatvele vedančia iki miestelio paplūdimio.  Nors Vernazza laikomas vienu iš gražiausių miestelių, man jis mažiausiai patiko. Aplankę San Pietro bažnyčią, pailsėję ant pačiame miestelio centre esančio uosto molo, nutarėme grįžti dar kartelį į Riomaggiore – nes jis mus labiausiai  patiko.

7 diena

Priešpaskutinę kelionės dieną nusprendėme paskirti poilsiui. Nukeliavę iki  Sirmione, prie Gardos ežero įsikūrusio nuostabaus grožio kurortinio miestelio, ne tik apžiūrėjome jo pilį, bet ir pusdienį maudėmės ežere, mėgavomės saule, o vakarą praleidome šokiais ir dainom skambančiame prie upės įsikūrusiame restorane.

Kitą dieną išskridome namo, tačiau kelionės įspūdžiais dalinamės iki šiol. Vaikai, kurie pirmomis dienomis  prašydavo likti prie baseino, nes nieko nėra geriau už maudynes, kelionės pabaigoje sakė, kad kitais metais nenorės atostogų prie baseino, norės tokių, kaip šiemet… Tai, manau, geriausias kelionės šeimai  įvertinimas :)