Velykos visame pasaulyje minimos su spalvingomis tradicijomis, linksmomis šventėmis ir giliai įsišaknijusiais papročiais, kurie atspindi tiek religinę reikšmę, tiek vietos kultūrą. Nors daugelyje šalių velykiniai kiaušiniai ir šokoladiniai zuikučiai yra įprastas dalykas, kai kur švenčių tradicijos nukelia į visai kitą lygmenį. Jūsų dėmesiui, keletas įdomiausių ir unikaliausių Velykų švenčių visame pasaulyje.

Ispanija – Semana Santa (Didžioji savaitė)

Ispanijoje Velykų proga visą savaitę vyksta procesijos, ypač Sevilijoje, Malagoje ir Granadoje. Žmonės, apsirengę apsiaustais ir gobtuvais, lydimi niūrios muzikos ir žvakių šviesos, gatvėmis neša įmantrias religines prakartėles. Šie giliai dvasiniai ir teatrališki renginiai tęsiasi šimtmečius ir sutraukia tūkstančius žiūrovų.

Filipinai – nukryžiavimo inscenizacijos

Filipinuose Didysis Penktadienis švenčiamas su dideliu pamaldumu. Kai kuriose provincijose, pavyzdžiui, Pampangoje, pamaldūs katalikai dalyvauja tikrose Jėzaus nukryžiavimo inscenizacijose su tikromis vinimis ir kryžiais. Nors Katalikų Bažnyčia šių veiksmų oficialiai neremia, jie laikomi stipriais atgailos veiksmais.

Meksika: Judo deginimas

Didįjį šeštadienį kai kuriuose miestuose dangų nušviečia la quema de Judas – deginamos (o kartais ir sprogdinamos) papjė mašė figūrėlės, vaizduojančios Judą Iskarijotą. Dažnai jos būna panašios į politinius veikėjus ar piktadarius ir pripildomos fejerverkų, kad garsiai ir ugningai atsisveikintų su nuodėme ir išdavyste.

Norvegija – Påskekrim (velykiniai kriminaliniai romanai)

Norvegai turi savotišką velykinę tradiciją – skaityti kriminalinius romanus! Šis neįprastas paprotys, vadinamas påskekrim, prasidėjo 1920 m. ir tapo nacionaline manija. Leidėjai netgi išleidžia specialius „velykinius trilerius“, o šventinę savaitę kriminalinės istorijos dominuoja televizijoje ir radijuje.

Italija – Scoppio del Carro (vežimo sprogimas)

Florencijoje vyksta vienas įspūdingiausių Italijos Velykų renginių – Scoppio del Carro arba „vežimo sprogimas“. Šimtmečių senumo vežimą, prikrautą fejerverkų, padega balandžio formos raketa, skriejanti nuo katedros viduje esančio altoriaus. Sakoma, kad sėkmingas sprogimas garantuoja gerą derlių ir taiką.

Graikija – Prisikėlimas vidurnaktį ir fejerverkai

Graikijoje Velykos yra svarbiausia religinė šventė. Didįjį šeštadienį, vidurnaktį žmonės su žvakėmis rankose susirenka švęsti Prisikėlimo. Kunigui paskelbus „Christos Anesti“ (Kristus prisikėlė), bažnyčios ir gatvės sprogsta nuo fejerverkų ir šūksnių. Korfu salos gyventojai net mėto molinius puodus pro langus, taip simbolizuodami naują pradžią.

Švedija ir Suomija – Velykų raganos

Švedijoje ir kai kuriose Suomijos dalyse Velykos turi Helovino atspalvį. Vaikai persirengia raganomis, nusidažo skruostus raudonai ir eina nuo durų prie durų, keisdami piešinius ir sveikinimus į saldainius. Ši tradicija siejama su folkloru, kuris teigė, kad raganos prieš Velykas skraido susitikti su velniu.

Lenkija – Śmigus-Dyngus (Šlapiasis pirmadienis)

Diena po Velykų sekmadienio Lenkijoje vadinama Śmigus-Dyngus arba Šlapiasis pirmadienis. Šią dieną žmonės žaismingai apipila vieni kitus vandeniu, ypač berniukai apipila mergaites, kurios jiems patinka. Visa tai yra linksma ir simbolizuoja nuodėmių apvalymą bei pavasario atėjimą.

Vokietija: Velykų kiaušinių medžiai – Ostereierbaum

Daugelyje Vokietijos vietovių, ypač kaimuose, šeimos puošia medžius ir krūmus spalvingais velykiniais kiaušiniais – tikrais arba plastikiniais. Šie Ostereierbaum (velykinių kiaušinių medžiai) yra linksmas pavasario, atsinaujinimo ir naujos gyvybės simbolis. Kai kurie medžiai yra kuklūs ir naminiai, o kiti (kaip garsusis Saalfelde, kuriame buvo daugiau kaip 10 000 kiaušinių) tampa nacionalinėmis atrakcijomis.

„Skraidantys varpai“ ir didžiulis omletas Prancūzijoje

Didžiojoje Prancūzijos dalyje šokoladą atneša ne Velykų zuikis, o skraidantys bažnyčios varpai! Pagal tradiciją Didįjį penktadienį bažnyčių varpai nustoja skambėti gedint Jėzaus mirties. Vaikams pasakojama, kad varpai nuskrido į Romą, kad juos palaimintų popiežius. Velykų sekmadienį varpai „sugrįžta“, džiaugsmingai skambina ir „numeta“ vaikams šokolado ir skanėstų į sodus. Šis poetiškas paprotys ypač populiarus katalikiškuose regionuose Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Haux, Velykų pirmadienį kepamas gigantiškas omletas iš tūkstančių kiaušinių, kuriuo vaišinasi visa bendruomenė.

Aitvarų festivalis Bermuduose

Didįjį penktadienį dangus virš Bermudų atgyja – virš paplūdimių sklando spalvingi rankų darbo aitvarai. Bermudų aitvarų festivalis, vykstantis Horseshoe Bay paplūdimyje, yra pagrindinis Velykų švenčių renginys. Tai nėra įprasti aitvarai – jie stulbinamai sudėtingi, dažnai šešiakampiai ar aštuonkampiai, su ryškiais audeklinio popieriaus raštais ir ilgomis uodegomis. Sakoma, kad ši tradicija prasidėjo, kai vietinis mokytojas aitvaru paaiškino Kristaus įžengimą į dangų. Laikui bėgant aitvarai tapo simboliniu ir džiaugsmingu būdu pagerbti Prisikėlimą.

Etiopija – Fasika

Etiopijoje Velykos (Fasika) švenčiamos su rimtomis religinėmis apeigomis. Po 55 dienų pasninko (be mėsos, pieno produktų ir alkoholio) ortodoksai krikščionys šeštadienį dalyvauja visą naktį trunkančiose pamaldose bažnyčioje. Auštant jie nutraukia pasninką vaišėmis, kurias dažnai sudaro ėrienos arba ožkienos troškinys, injera (plokščia duona) ir tradiciniai gėrimai.

Velykos visame pasaulyje švenčiamos daugybe unikalių būdų – nuo niūrių procesijų ir sprogstančių fejerverkų iki raganų ir vandens arba kiaušinių kovų. Visos šios tradicijos, nors ir skirtingos, atspindi bendrą bruožą – viltį, atsinaujinimą ir bendruomeniškumą.

Gražių švenčių!